Didžiojo mekšro medžioklė Skirvytėje - įspūdžiai iš varžybų Gros Gardons 2026

Šių metų balandžio 25-26 dienomis Skirvytėje vyko klubo "Žvejo tribūna" organizuojamos varžybos - "Gros Gardons feeder cup". Jau keli metai iš eilės dalyvauju jose. Ne tik dėl to, kad jas organizuoja klubas kuriam priklausau, bet ir dėl to, kad man patinka žūklauti Skirvytėje ankstyvą pavasarį, kai sąlygos nėra palankios.

Šiais metais pavyko pakartoti savo rezultatą ir antrą kartą karjeroje iškovoti šiose varžybose antrąją vietą. O priedo pavyko dar laimėti ir BIG FISH nominaciją. Kadangi šiemet Skirvytėje oficialių varžybų nelabai nusimato, nebent sezono pabaigoje - galiu sau leisti pasidalinti įspūdžiais be jokių paslapčių. Galbūt kai kam bus įdomu paskaityti iš smalsumo, kiti gal ras kokių nors naudingų įžvalgų savoms žūklėms.

Pirminės įžvalgos pasiruošimui

Dėl didelio atstumo vykdyti fizinių treniruočių šioms varžyboms neturiu galimybės. Iš anksto buvau "užsibukinęs" darbe penktadieniui prieš varžybas išeiginę dieną, su mintimi kad turėsiu vieną vienintelę treniruotę išvakarėse prieš varžybas. Todėl tokiais atvejais svarbu pasirinkti kiek įmanoma daugiau papildomos informacijos ir pasidaryti tinkamas įžvalgas ir jų pagrindu - pirminį žūklės planą. Nuo to priklausys kokie įrankiai, masalai ir jaukai bus pasiimti varžyboms. O ten jau turint tik vieną vienintelę treniruotę išvakarėse - nebus galimybių žūklės planą keisti iš esmės. Ką atsiveši su savimi, tą ir turėsi. Taip kad su pasiruošimu juokauti nevalia.

Pavasarinė feeder'io žūklė sportininkų pliaže - ta pati vieta, kitas rezultatas

Prieš savaitę pradėjau savo 2026-ųjų pavasario feeder'io sezoną Kauno mariose, Pažaislyje. Žūklę aprašiau savo dienoraštyje. Jos negalėčiau pavadinti nevykusia ar neįdomia, tik dėl ne itin rimto pasiruošimo, rezultatai buvo žymiai prastesni negu šalia gaudžiusių kolegų sportininkų.

Kai po savaitės reikėjo planuoti naują žvejybą, nusprendžiau padaryti antrą dublį ten pat, tik šį kartą rimčiau pasiruošus, ir pasitikrinti kokie bus rezultatai. Juo labiau kad visą savaitę mašinoje ir prasivežiojau žūklės įrangą, tai viskas idealiai paruošta pakartojimui.

Ką šį kartą ruošdamasis dariau kitaip negu prieš savaitę

A) atsakingiau pasiruošiau jauką, atsižvelgdamas į žūklavietės specifiką ir praėjusios savaitės įžvalgas;

Jauko bazei panaudojau 1 kg CHAMPION FEED jauko "Secreto black". Tai juodas, sunkus, lipnus jaukas - puiki bazė šaltam vandeniui, kur didelis gylis ir būna srovė.

Tada papildomai pridėjau apie 700 gr savo didmeninio vokiško jauko kuojoms "Rotaugen". Tai smulkus, šviesiai rusvas, švelnaus žolelių aromato jaukas. Nereikia suprasti tiesiogiai, kad jeigu ant jauko užrašyta "kuoja" ar "karšis", tai būtinai kibs tik šitos žuvys. Tiesiog dar šaltam vandeniui nenoriu ruošti labai sotaus kaloringo jauko, todėl man kuojinis jaukas - tai tėra universalesnis ne toks sotus jaukas, tinkantis visoms baltoms žuvims.

Dar įdėjau apie 300 gr juodo karšinio vokiško jauko. Tai šaltam vandeniui gerai tinkantis jaukas, turintis daugiau stambesnės frakcijos ir skanesnių dalelių, negu kuojiniuose jaukuose. Kadangi pagrindinis taikinys karšiai, vis tik reikia į jauką įdėti kažko kas jiems patinka.

Papildomai į jauką dar įdėjau porą saujų mikro peletsų iš "method feeder" asortimento. Kad žuvys turėtų ką parankioti jauke. Taip pat įdėjau sauso biraus saldiklio. Jokių kvapų, sirupų ar chemijos į šį jauką nedėjau. 

Tokiu būdu gavau kiek virš 2 kg sauso jauko mišinio - gana nemažas jauko kiekis stovinčiam vandeniui, tinkamas gausiam ir dažnam jaukinimui. Su tokiu jauku nebijočiau ir varžybose dalyvauti.

Pavasarinė feeder'io žūklė sportininkų pliaže - kai kaimynai traukia, o tau nekimba

Kol buvo šiokia tokia pauzelė nuo žvejybos, kai tirpo nebesaugus ledas, mintyse jau galvojau apie atviro vandens žvejybą - kur, kaip ir ką reikėtų pažvejoti. Jei atvirai - kažkaip mintys sukosi apie tai, kad būsiu priverstas klaidžioti kažkur patvinusių upių ar upelių pakraščiais, tikintis sugauti bent kokią kuojytę ar šapalioką. Bet kai pradėjo eiti vienas po kito feisbuke postai, apie tai kaip Kauno mariose jau nebėra ledo, kaip žmonės jau atsidarinėja fyderio sezonus, pirmųjų laimikių nuotraukos - karšiukų, plakių. Tai kažkaip ir nulėmė apsisprendimą - Kauno marios.

Paskutinį kartą fyderiu pažvejojau Kauno mariose Pažaislio krantinėje šių metų sausio trečią dieną, prieš pat užšalimą. Žvejyba toji buvo visai smagi, įrankiai dar visi likę suruošti, plius kažkaip būtų visai simboliška, pakartoti pirmą pavasarinę žūklę ten pat, kur atgaudyta prieš užšalimą. Juolab kad Pažaislio krantinėje su sportine įranga lengviau rasti laisvą vietą, nes daug kas bijo to stataus kalno ir vengia šios vietos.

Pasiruošimas žūklei

Žūklės logika mintyse susidėliojo tokia:

* tikėtina kad žvejų pakrantėje bus gausu ir krantinė bus užimta, bet taip pat tikėtina kad beveik visi žvejai bus mėgėjai. Jie paprastai užsėda visą pakrantę kur patogiausiais priėjimas, o siauras smėlėtas ruožas už krantinės (sportininkų vadinamas "pliažas") dažniausiai lieka tuščias, nes mėgėjams nepatogu ten įsikurti. Tad sportininkams įsinešus į vandenį pedaną ten beveik visada pavyksta rasti laisvą vietą;

* kadangi iš anksto planavau lįsti atokiau nuo kitų žvejų į pliažą, tikėjausi žūklės be konkurencijos, todėl jauką ketinau ruošti per daug kažko įmantraus negalvodamas, remdamasis panašiomis prielaidomis, kaip kad dariau rudens/žiemos žūklėse (nes vanduo vis dar šaltas);

* neturėjau supratimo kur šiuo metu pavyks rasti žuvį, kokios tai bus žuvys (gal kuojos, gal plakiai, o gal karšiukai), koks bus jų aktyvumas, kokiais kiekiais reikės jaukinti, kokius masalus rinktis. Tad bandžiau pasiruošti kažkaip minimaliai, bet universaliai;

* pasiruoštas jaukas: 1 kg SENSAS Skimmer + 0,7 kg RENMAR Bream (turėjau nepilną pakelį) + sauja MATCH PRO kuojinių sausų kvapų. Jaukas sumaišytas iš vakaro. Per vėlai apsižiūrėjau kad nebeturiu jokio likusio saldiklio, tad jaukas papildomai niekaip neskanintas;

* iš gyvų masalų pasirinkau 200 gr matylio (įprasta varžybinė porcija) ir tik 500 ml dzikų (įvairių spalvų mikso). Ir viskas.

Rytas žūklavietėje

Kad ir anksti kėliausi, bet į žūklavietę anksti atvykti nepavyko, kadangi  laiko atsukimas naktį nugvelbė valandą laiko. Aikštelė jau buvo pilna automobilių, kaip paaiškėjo - pakrantė atitinkamai pilna žvejų. Pliažo pradžioje buvo įsikūrę pora "kėdutininkų", o už jų giliau įlindęs vandenin jau ruošė platformą vienas kolega sportininkas. Teko lįsti dar toliau į pliažą už nulinkusių medžių. 

SENSAS jaukų testavimas

🧪 TESTAS

Kaip jau esu minėjęs, šiemet mano atstovaujama fyderio komanda “Žvejo tribūna feeder team 2” bendradarbiauja su firma Salmo, kuri į Lietuvą veža pasaulinės klasės jaukus SENSAS. Taigi gavome palankią progą tiek pasipildyti jau išbandytais Sensas jaukais, tiek įsigyti įvairių dar nemėgintų mišinių. Šiek tiek didesnis langas tarp varžybų pats tas metas jaukų testavimui. Todėl nuspręsta skirti savaitgalį sportinio stiliaus nedidelių žuvų žvejybai mažame tvenkinuke netoli Vilniaus, kuriame netrūksta kuojyčių ir karšiukų. Pasirinkimas šis ne atsitiktinis, taip jau yra kad šiame sezone net trys iš keturių fyderio čempionato etapai vykdomi nedideliuose tvenkiniuose, kur pagrindinis taikinys – smulki balta žuvis.

Prielaidos apie smulkios žuvies jaukinimą

Kalbant apie jaukus smulkmei, esu jau seniai pastebėjęs tokią tendenciją, kad vasarą kai karštas vanduo, kai gausu maisto ir žuvys aktyviai maitinasi, smulkiai žuviai patinka karšinio tipo jaukas. T.y. šviesesnių spalvų, saldus, paskanintas įvairiais kaloringesniais kepiniais, kvapnus. Tik grynas karšinis jaukas nėra pats geriausias pasirinkimas nes yra per daug inertiškas, sunkus, nėra aktyvus vandenyje. Taip pat dažniausiai persotina smulkmę po kurio laiko. Žvejojant smulkmę vien karšiniu jauku dažnai scenarijus būna toks, kad iš pradžių kokią valandą ar dvi žuvis renkasi labai sunkiai, vėliau kai jau žuvys suranda jauką – pradeda aktyviai maitintis pajaukintoje zonoje, ir tuo metu smagiai kimba, atrodo kad jau viskas liuks. Bet po kurio laiko kibimai aprimsta, kai žuvys persisotina jauku, ir jeigu bandant atgaivinti kibimą toliau aktyviai paduodamas jaukas - dažniausiai taškas užmušamas galutinai ir kibimas išvis dingsta.

Kad išvengti tokio scenarijaus gaudant karšiniu jauku, verta prijaukinus tašką, toliau padavinėti jauką su mažiausiomis šėryklėlėmis, dažniau atlikti metimus tuščia šėrykla. Arba kitas variantas – karšinį jauką “praskiesti” sumaišant su smulkios frakcijos smulkioms žuvims skirtu jauku. Taip sumažinamas jauko kaloringumas, per daug nepakenkiant jo skoninėms/kvapų savybėms. Taip pat pagerėja jauko mechanika – jis tampa lengvesnis, puresnis, mažiau lipnus, aktyviau dirba vandenyje. Tai yra kaip tik tai, ko reikia gaudant smulkmę. Tokių jaukų maišymo santykis gali būti  1:1 arba 2:1 smulkaus jauko naudai. Priklauso nuo žūklavietės gylio bei gaudomų žuvų rūšies, jų dydžio. Jei gaudomos didesnės žuvys ar žūklavietė gili, maišymo santykis 1:1 leidžia jauko mišinį išgauti kiek sunkesnį ir lipnesnį, kurio daugiau nusileidžia ant dugno. Jei reikia jauko lengvesnio, darančio aktyvesnį jauko debesį  vandenyje, greičiau besisklaidančio – santykis 2:1 (kai smulkiagrūdžio jauko dedamos dvi dalys, o karšinio viena) turėtų būti geresnis variantas.

"Netestuosi - nevažiuosi"

Šio testavimo tikslas – išmėginti man dar nežinomus jaukus iš Sensas asortimento ir pabandyti išgauti jauką smulkmei, panašių savybių kaip aprašiau aukščiau, sumaišius karšinį jauką su ežerinio tipo smulkios frakcijos jauku. Planuoju pasidaryti du jauko mišinius ir žūklę išskaidyti į du turus po 3 valandas. T.y. 3 valandas pažvejočiau vienu jauku, tada kitas 3 valandas pažvejočiau kitu jauku, ir palyginčiau rezultatus.

Kaip karšinis jaukas paimtas Sensas Feeder serijos jaukas Sensas 3000 Bream&Skimmers. Jo praskiedimui panaudosiu smulkiagrūdžius stovinčiam vandeniui skirtus jaukus – Sensas 3000 Brune Etang ir Sensas 3000 Concours Etang.

Apie karšių žūklę fyderiu

Tiems kas domisi sportine (ir ne tik) žūkle fyderiu ir kurie įvaldę rusų kalbą, turėtų būti įdomi ši video  medžiaga iš seminaro apie karšių žūklę dugnine meškere.

Talpinu nuorodas į šią info:

Apie kuojų žūklę fyderiu

Tiems kas domisi sportine (ir ne tik) žūkle fyderiu ir kurie įvaldę rusų kalbą, turėtų būti įdomi ši video  medžiaga iš seminaro apie kuojų žūklę dugnine meškere.

Talpinu nuorodas į šią info:

Dugninė meškerė angliškai – Styvo Ringerio patarimai (5): NAUDINGOS SMULKMENOS

🧠 TEORIJA

Kabliukų pasirinkimas

Meškeriotojo sistemėlėse svarbios visos detalės, bet yra viena, be kurios žūklė būtų tiesiog bevertė. Kitaip tariant – jos tiesiog nebūtų. Ta detalė tai – kabliukas. Ne visuomet žvejai kreipia pakankamai dėmesio šiam svarbiam aksesuarui, ir toli gražu ne kiekvienas parduotuvėje įsigytas kabliukas yra tinkamas. Žūklaujant fyderiu kabliukų pasirinkimas yra labai svarbus ir jam reikia skirti pakankamą dėmesį.

Per sezoną tenka žvejoti įvairiais žūklės būdais ir įrankiais, įvairiausiomis sąlygomis. Pagal tai tenka rinktis ir kabliukus. Tarkime, vienokio kabliuko reikia žvejojant tolimais atstumais, kur jam tenka atlaikyti nemažas apkrovas pakertant ir traukiant žuvį. Specialaus kabliuko reikia rišant masalą su vadinamąja plauko sistema. Šaltuoju metų laiku gaudant delikačiais masalais tenka naudoti plonavielius ir mažesnio dydžio kabliukus. Na ir taip toliau... Žodžiu akivaizdu kad vienu kabliuku visais atvejais neapsiribosi, tad tenka turėti tam tikrą jų kolekciją. Pažiūrėkime, kokius kabliukus renkasi vienas žinomiausių pasaulio fydermeisterių.

Dugninė meškerė angliškai – Styvo Ringerio patarimai (4): APIE VALUS

🧠 TEORIJA

Blogas valas – žūklei galas

Tęsiant toliau Ringerio pradžiamokslį fydermeisteriams, atėjo laikas pakalbėti apie valus. Kuo daugiau pasirinkimo rinkoje, tuo daugiau klausimų kyla žvejams – ar rinktis monofilamentinį valą, ar pintą, kada reikalingas fluorkarbonas ir t.t. Nebe tie laikai, kai ateidavai į parduotuvę, rasdavai ten vienos rūšies monofilamentinio valo, pasirinkęs diametrą iš kelių įmanomų variantų, suvyniodavai ant ritės ir žvejodavai per daug nesukdamas galvos dėl to.

Tais laikais valo pasirinkimo logika būdavo pati paprasčiausia, priklausomai nuo to kokias žuvis ruošdavaisi gaudyti. Tiesiog gaudant stambesnes žuvis, būdavo pasirenkamas storesnis valas, gaudant smulkmę – plonesnis. Dabar jau tenka kreipti dėmesį į kur kas daugiau įvairių faktorių.

Įdomu tai, kad didžioji dauguma žvejų sportininkų pereina prie pintų valų dugninei žūklei, o štai Styvas Ringeris teigia kad monofilamentinius valus jis naudoja maždaug 90-tyje procentų savo žvejybų. Kitaip tariant – monofilamentinis valas yra vienas iš pagrindinių jo pasirinkimų. Greičiausia dėl to kalta ta dabartinė anglų mada gaudyti karpiukus komerciniuose tvenkiniuose. Bet Styvas neneigia kad pintas valas taip pat yra naudingas tam tikrose situacijose, ir kai reikia pats jis irgi naudoja ploną pintą valą su storesnio monofilamentinio valo atkarpa – šoklyderiu.

Ne mažiau klausimų kyla ir ruošiant pavadėlius – kokio tipo valus naudoti, kokio skersmens ir t.t. Taigi turbūt įdomu bus sužinoti kokiais valais gaudo vienas žinomiausių pasaulio fydermeisterių.

Dugninė meškerė angliškai – Styvo Ringerio patarimai (3): ĮRANKIAI

🧠 TEORIJA

Teisingi meškerykočiai teisingai žūklei

Jau nebe tie laikai kai žvejui užtekdavo vieno meškerykočio visiems gyvenimo atvejams. Būdavo anksčiau, kad turėdamas vieną teleskopinę ar sudurtinę meškere su ja sėkmingai gaudydavai ir plūdine, ir dugnine meškere su apvaliu ar plokščiu švininiu svareliu.

Dabar, kai niekam ne naujovė sportinės žūklės sąvoka, kai atsiradę daugybė įvairių technikų ir specializacijų, natūralu kad žvejai netgi vienam žūklės būdui komplektuojasi skirtingus meškerykočius skirtingoms žūklės sąlygoms. Jei kalbame apie dugninę meškere, tai pvz. atskiri meškerykočiai stovinčiam vandeniui, atskiri tekančiam, atskiri itin tolimam užmetimui, smulkmės gaudymui, karpiukų žūklei komerciniuose telkiniuose ir t.t.

Turbūt daugeliui smalsu sužinoti kokius gi meškerykočius renkasi pasaulinio lygio fydermeisteris Styvas Ringeris. Aišku, nebūtina tiksliai kopijuoti gamintojų ir modelių, svarbiau suprasti kokio tipo meškerykočiai kokioms sąlygoms pasirenkami, kurios jų savybės konkrečiu atveju svarbios. Praktiškai iš kiekvieno rimtesnio žūklės gamintojo asortimento galima susikomplektuoti gerą rinkinį. Ne paslaptis kad rimti žvejai sportininkai naudoja įrankius iš savo rėmėjų asortimento. Dėl to ir Styvas bent jau tuo momentu kai buvo rašoma jo knyga, naudojo išimtinai firmos Daiwa produkciją.

Metimai "už horizonto"

🧠 TEORIJA

Žūklė dugnine meškere tolimesnėmis distancijomis, man asmeniškai kelia daug rūpesčių. Dar reikia treniruotis ir treniruotis. Sėkmė susideda iš daugelio teisingai subalansuotų veiksnių - tinkamo meškerykočio, specialios ritės, pakankamos atsargos teisingo valo, užmetimo technikos, šėryklėlės formos ir svorio, šok lyderio ir t.t.

Ieškodamas sau reikiamų atsakymų į kilusius klausimus peržvelgiau gausybę informacijos, tiek rašytinės tiek vaizdinės. Tikiu kad ne aš vienas sprendžiu tokias dilemas, todėl pasidalinu rasta įdomia video medžiaga rusų kalba, susijusia su žūkle fyderiu itin tolimais atstumais.

Vaizdinė medžiaga patogi tuo, kad be naudingos techninės informacijos visą veiksmą galima pamatyti ir savo akimis - kaip atrodo užmetimo technika, kaip dirba meškerykotis užmetimo metu ir kt.

Taigi startuojam...

Dugninė meškerė angliškai - Styvo Ringerio patarimai (2): ĮRANGA

🧠 TEORIJA

ĮSIKURK  TEISINGAI

Kai žvejys sportininkas ketina pasidalinti patarimais apie tai, kaip reikia įsikurti žūklavietėje, turbūt savaime suprantama kad kalba eina apie specialią platformą su visokiais prie jos montuojamais priedais. Styvas Ringeris savo patarimų knygoje nesileidžia į konkrečių gamintojų ar modelių apžvalgas, taipogi nesigilina į platformos montavimo subtilybes. Kas nors kiek domisi sportine žūkle, turėtų žinoti pagrindus kaip montuojama platforma ir kaip išdėstomi pagrindiniai jos priedai. Yra ta tema nemažai informacijos internete, netgi mano bloge yra keli straipsniukai apie tai.

Kalba šiuo atveju eina apie kai kuriuos specifinius niuansus, į kuriuos Styvas rekomenduoja atkreipti dėmesį. Aišku, tai labai individualūs dalykai ir Styvas neperša savo nuomonės, nesako kad jo metodai geri, o visi kiti blogi. Tiesiog jis apibūdina kaip gaudo pats, ir kas nori – gali pats išbandyti tokį stilių ir pasinaudoti vienu ar kitu patarimu.

Žūklė fyderiu gali būti labai aktyvi, bet gali būti ir taip kad nemažai laiko praleidžiama sėdint ramiai ir stebint meškerykočio viršūnėlę. Tad išties svarbu įsirengti savo darbo vietą taip, kad žūklė būtų komfortiška, ir kad užkibus žuviai ir jos traukimo metu būtų galima susikoncentruoti į tai kaip žuvis elgiasi, o ne į pašalines aplinkybes, tarkime už nugaros kažkur netvarkingai paliktą graibštą ar pan.

Taigi, dešimt patarimų iš Styvo Ringerio apie įsikūrimą žūklavietėje:

Dugninė meškerė angliškai – Styvo Ringerio patarimai (1): ŠĖRYKLĖLĖS

🧠 TEORIJA

Angliškas žvejybos dugnine meškere stilius visuomet buvo savotiškas. Šiuo metu jis totaliai susikoncentravęs ties žūkle komerciniuose vandens telkiniuose. Į anglų pomėgį gaudyti komercinius karpiukus netruko sureaguoti žūklės įrankių gamintojai, ir beveik visų angliškų brendų kataloguose dabar dominuoja būtent komercinių telkinių rinkai skirti įrankiai. Į tai netruko sureaguoti ir žemyno gamintojai, suskubę kopijuoti angliško stiliaus meškerykočius, šėryklas ir kitą įrangą. Vienok, nors šiai žūklei skirtų įrankių rasti mūsuose jau ne problema, tačiau su informacija apie angliškuosius žūklės metodus tikrai yra skurdokai. Tad įsigijęs Styvo Ringerio knygą apie žūklę dugnine meškere, skubu pasidalinti sužinota informacija.

Kadangi knygos apimtis nemaža, tai ir straipsnių seks nemažai, skirstant juos į atskiras tematikas.

PAŽINK SAVO ŠĖRYKLĖLES

Žvejyba fyderiu neįsivaizduojama be pagrindinio atributo – šėryklėlės. Kuo daugiau įvairių šėryklėlių atsiranda rinkoje, tuo daugiau galvos skausmo meškeriotojams, siekiant nuspręsti kurią iš jų kokiomis sąlygomis reikėtų rinktis.

Šiek tiek apie rites fideriui

🧠 TEORIJA

Žūklė šiuolaikinėmis dugninėmis meškerėmis pastaruoju metu įgauna didelį pagreitį ir sparčiai populiarėja. Daugėja įvairių sportinės žūklės varžybų, skirtų būtent fidermeisteriams, daugėja įvairios informacijos šia tema. Natūralu kad ir žūklės reikmenų gamintojai dugninei žūklei skiria vis daugiau dėmesio – kataloguose atsiranda vis nauji specializuoti meškerykočiai, ritės, valai, aibė šėryklų ir svarelių, platformos su pačiais įvairiausiais laikikliais ir aksesuarais ir pan. Tik spėk rinktis. 

Specializuotos ritės dugninei žūklei rinkoje atsirado ne taip ir seniai. Iki tol sėkmingai buvo naudojami standartiniai modeliai, kurių pilna kiekvienoje parduotuvėje

Teko skaityti tokį teiginį, kad specialias fiderio rites gamina tik angliškos firmos PRESTON ir MATRIX. Gal kažkada taip ir buvo, bet dabar pasirinkimo netrūksta tiek pas kitas anglų firmas (DRENNAN, BROWNING ir kt.), tiek pas žemyne esančius kitus Europos šalių gamintojus (SPRO, DAM, BALZER ir t.t.), tiek pas japonus (SHIMANO, DAIWA ). Netgi mums gerai žinoma firma SALMO savo kataloge siūlo rites fideriui, jų kokybė aišku, jau yra kita tema. Gali kilti klausimas - kokių gi stebuklingų savybių reikia ritei, kad ji tiktų žūklei fideriu? Iš esmės kažkokių stebuklų ir nereikia, užtenka tiesiog suvokti kokios ričių charakteristikos dugninei žūklei yra svarbiausios. Tada ir ritės pasirinkimas didelių problemų nesudarys. 

Žūklė fideriu ir pikeriu upėje nuo kranto ir iš valties

Žūklė fideriu ir pikeriu upėje nuo kranto ir iš valties  

Nuoroda į filmą

Žūklė fideriu ir pikeriu stovinčiame vandenyje nuo kranto

Žūklė fideriu ir pikeriu stovinčiame vandenyje nuo kranto 

Nuoroda į filmą

Olandų meistro trio

Norėjau savo blogui išversti kokį įdomesnį straipsnelį apie žūklę dugninėmis meškerėmis. Bet kuo daugiau varčiau įvairios literatūros, tuo labiau mirgėjo akyse įvairios įmantriausios sistemėlės, modernūs pavadinimai, įvairūs super slapti niuansai, kvapai, jaukai ir t.t. Ir iš tikrųjų – kaip žvejui, ypač pradedančiajam, nepasiklysti tokiame informacijos sraute, juolab kad kiekvienas autorius pažeria krūvas argumentų, neva įrodančių jo teiginių pagrįstumą.

O štai žinomas olandų žūklės meistras Jan Van Schendel teigia, kad sėkmės paslaptis kaip tik glūdi paprastume. Todėl jis stengiasi visur naudoti kuo įmanoma paprastesnes sistemėles, ir dažniausiai apsieina vos su trimis bazinėmis sistemomis:

1. PATERNOSTER

Paternoster sistemoje šėryklėlė tvirtinama ant šoninio pavadėlio. Iš pradžių iš pagrindinio valo surišama apie 40 cm ilgio kilpa, tada ji perkerpama maždaug 20 cm nuo mazgo. Prie trumpesnės valo atkarpos rišama šėryklėlė, prie ilgesnės – suktukas, prie kurio rišamas pavadėlis. Ši sistema tinka stovinčio vandens telkiniams arba telkiniams su lėta srove. Ją paprasta pasigaminti ir ji nelinkusi painiotis. Be to, naudojant šią sistemą būna sąlyginai mažai tuščių pakirtimų.

Šėryklėlės

Šiais laikais, esant gausiam šėryklėlių pasirinkimui parduotuvėse, ne taip lengva išsirinkti tinkamiausią. Kabint prie segtuko bet kokią po ranka pakliuvusią seną šėryklėlę, nėra pats geriausias variantas. Jų pasirinkimas dėl to ir yra toks gausus, kad gamintojai nuolat tobulina įvairias modifikacijas, pritaikydami jas prie vandens telkinių bei žūklės būdų specifikos. Taigi, prieš komplektuojant fiderį, verta pasidomėti kokie yra pagrindiniai šėryklėlių modeliai ir kokioms sąlygoms jie skirti.

Atvira šėryklėlė (Open End Feeder)

Plastikinės cilindrinės šėryklos, atvirais galais, su išgręžtomis skylėmis korpuse ir švininiu svareliu. Jos skirtos jauko mišiniui ir labiau pritaikytos sąlygoms, kai žūklavietės gylis yra didesnis kaip 1,5 m. Taip pat jos puikiai tinka ir biraus jauko pateikimą žūklavietėn. Tai daroma labai paprastai – vienas šėryklėlės galas užkemšamas jauko mišiniu, pripilama šiek tiek biraus jauko, ir tuomet kitas šėryklėlės galas taip pat užkemšamas jauko mišiniu. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas „sumuštinis“.

Šiuolaikinės šėryklėlės – „Block end feeder“

Šiuolaikinės šėryklėlės gaminamos įvairiausių rūšių, formų bei dydžių. Tačiau žiūrint plačiąja prasme, yra trys pagrindiniai jų tipai: uždaros („block-end feeder“), atviros („open-end feeder“) ir rėminės („Method feeder“).

Kiekvienas iš minėtų šėryklėlių tipų turi įvairiausių atmainų, tačiau šį kartą aptarkime uždarų šėryklėlių („block-end feeder“) naudojimą.

Uždaros šėryklėlės (dažnai dar vadinamos „maggot feeders“ arba „block-enders“) taip pavadintos dėl to, kad šėryklėlės viršus ir apačia yra uždengti gaubteliais, kad užmetimo metu masalai ar jaukas neiškristų iš šėryklėlės. Viršutinis gaubtelis paprastai gali būti nuimamas, ir paprastai jis yra pritvirtintas guminėmis ar plastikinėmis jungtimis.

Tradicinės uždaros šėryklėlės tvirtinamos ant valo naudojant suktuką, primontuotą šėryklėlės viršuje. Kur kas rečiau sutinkami ir slankiojantys valu šėryklėlių modeliai (in-line). Per šių šėryklėlių centrą eina vamzdelis, per kurį perveriamas valas, prie jo rišamas suktukas ir pavadėlis. Suktukas gali būti įtraukiamas į vamzdelį, kad būtų pusiau fiksuotoje būsenoje. Taip primontuota šėryklėlė nekaba ant valo, o slankioja valu, einančiu per šėryklėlės centrą.

FOX šėryklėlių modeliai papildomai apginkluoti keturiais aerodinaminiais sparneliais, kurie užmetant suteikia papildomo stabilumo, pagerina užmetimo nuotolį ir tikslumą (panašiai kaip kad veikia „dart“ strėlytės). Šie sparneliai taip pat neleidžia šėryklėlei laisvai ridentis dugnu.

10 fiderio sistemėlių

Pastaruoju metu vis populiarėja žūklė dugnine meškere su šėryklėlėmis (pas mus labiau paplitęs šio įrankio sutrumpintas pavadinimas – fideris). Prikurta daugybė sistemėlių fideriui, kai kurios iš jų ganėtinai paprastos, kitos super įmantrios. Tiek vienų, tiek kitų sistemų šalininkai pateikia krūvas argumentų savo siūlomų įrangos montavimo būdų naudai. Dar kitas momentas, kad bazinių įrangos montavimo principų kaip ir nėra daug, bet yra begalė įvairiausių jų modifikacijų ir „patiuningavimų“.

Taigi, kuo daugiau įvairių siūlymų, tuo sunkiau apsispręsti ką naudoti. Bet kita vertus, tai suteikia daugiau galimybių įvairiems praktiniams eksperimentams, o čia jau ir slypi visas įdomumas. Tik praktiniu būdu ir galima atsijoti grūdus nuo pelų. O tam, kad būtų galima eksperimentuoti, pirma reikia pasistudijuoti.

Viename vokiškame leidinuke pavyko aptikti dešimt šiuolaikinių sistemėlių fideriui, su pakankamai gera vizualizacija. Iš paveikslėlių, net ir nemokant vokiečių kalbos, labai lengvai galima suprasti siūlomus sistemų montavimo principus. Pasak autorių, tai yra pagrindinės sistemėlės, kurių turėtų užtekti visiems gyvenimo atvejams. Ar taip yra iš tikrųjų – lengviausia įsitikinti jas išbandžius.