Rodomi pranešimai su žymėmis ež. Širvys. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ež. Širvys. Rodyti visus pranešimus

2026 m. kovo 14 d., šeštadienis

Paskutinė poledinė žūklė - kuojų paieška ant šlaito

Kovo 11-osios šventinė diena suteikė galimybę ne tik pažymėti Lietuvos laisvės šventę, bet ir praleisti gražų pusdienį kur nors gamtoje su meškere rankoje, nelaukiant eilinio savaitgalio. Daugybė žvejų šią dieną suderino šventę su savo mėgstamu užsiėmimu.

Kai kas jau skubėjo atsidaryti atviro vandens žūklės sezoną kur nors upių atkarpose, kur nebebuvo ledo. Feisbuke netrūko tokio pobūdžio postų. Aš kadangi savo 2026-ųjų atviro vandens žūklės sezoną spėjęs atsidaryti jau seniausiai (dar sausio 3-iąją dieną), tai nusprendžiau pasielgti priešingai – uždaryti poledinės žūklės sezoną. Apsisprendimą lėmė tas faktas kad prognozė jau rodo dienomis +14 ar net daugiau laipsnių šilumos, ar net daugiau. Tai trečiadienį dar lipti ant ledo dar nebuvo baisu, bet ar ledas išgyvens iki savaitgalio – jau kilo pagrįstų abejonių. Taigi, tokią progą tikrai reikia išnaudoti.

Nusprendžiau paskutinei žūklei neieškoti kažkokių stebuklingų vietų ar naujų žūklės metodų. Važiuoti ten kur jau šiemet žvejota. Taigi pasirinkau vėl Širvio ežerą, tik šį kartą specialiai vykau į kitą ežero galą negu įprastai. Nenoriu kad žvejyba būtų nuspėjama, tai išsikėliau sau tikslą – tobulinti įgūdžius, kaip reikia susiorientuoti nepažįstamoje ežero vietoje.

Jauką pasiruošiau pakankamai universalų :

- Kilogramas vokiško kuojinio jauko su žolelių kvapu,

- Pusė kg. SENSAS Super Riviere Bremes – karšinis jaukas,

- Kuojiniai žolelių kvapai Match Pro (pusė pakelio).

Įprastai tokį jauką dažyčiau juodais dažais, kad labiau pritiktų šaltam vandeniui. Šį kartą nusprendžiau pasidaryti šiokį tokį mažą eksperimentą, ir jauką nudažyti raudonais dažais. Esu matęs raudonos spalvos žieminių jaukų, taip pat esu skaitęs teorijų kad raudona spalva tinka šaltam vandeniui. Taigi, išbandysiu ir patikrinsiu praktiškai.

Prie ežero vaizdelis toks, kad apie metriukas ledo palei pakrantę ištirpęs, toliau nuo kranto dar iš pažiūros atrodo gerai. Pamatavau kažkieno išgręžtoje eketėje – dar ledo storis apie 35 cm. Viršutinė ledo pusė jau  iškorėjusi ir pabalusi, apatinė ledo sluoksnio pusė dar normalus skaidrus ledas. Einant ledu jau matosi kad pradeda ledas trūkinėti, bet storis dar didelis ir kadangi naktis dar buvo gana vėsi, tai ant ledo vandens nėra, vaikščioti patogu. Žodžiu, kaip ir viskas normaliai, galima susikoncentruoti ties žūklės vietos paieška.

2026 m. kovo 3 d., antradienis

Žieminė žūklė su vasariniu jauku - mitas ar veikianti strategija?

🧪 TESTAS

Savaitgalis gavosi pereinamuoju laikotarpiu tarp metų laikų – šeštadienis paskutinė žiemos diena, sekmadienis pirmoji pavasario diena. Teko pasukti galvą ką pasirinkti – ar šeštadienį uždarinėti žiemos sezoną, ar sekmadienį atsidarinėti pavasario sezoną. Pasirinkau pavasarį, jau ta žiemą ir taip prailgo. 

Bet tada iškilo kita dilema – o kur ir kaip reikėtų atsidarinėti pavasario sezoną. Labai smagūs įspūdžiai liko po prieš savaitę apturėtos žūklės, kurioje su kolega smagiai pažvejojome karšiukų ir kuojų ežere netoli Vilniaus. Visai smagu būtų tokią žūklę pakartoti, bet daryt viską vienas prie vieno kaip praeitoje žūklėje – na tai tikrai nėra TV-Fishing stilius 😊 Neįdomu daryti dvi vienodas žūkles vieną po kitos, reikia pabandyti kažką naujo. Pradėjus ieškoti idėjų ką galėčiau šioje žūklėje išbandyti kitaip, mintys automatiškai nukrypo į jauką – o ką jeigu išbandyti visiškai neįprastą žiemos sąlygoms jauką, nesilaikant standartinių žiemos teorijų ir rekomendacijų, o viską darant kaip tik priešingai?

Paprastai visi esame įpratę ir teorijos skelbia, kad žiemą reikia kuo skurdesnių jaukų, kuo smulkesnės frakcijos, kuo inertiškesnių (mažiau aktyvių dalelių), pageidautina tamsios spalvos kad nebaidytų žuvų ir atrodytų ant dugno kuo natūraliau. Jaukinti rekomenduojama atsargiai, mažomis porcijomis. Bendras jauko kiekis nedidelis, paprastai žiemos žūklei ir kilogramo sauso jauko kartais būna per daug.

Kas gali būti absoliuti priešingybė žieminiam jaukui? O gi klasikinis stambiems karšiams tinkamas vasarinis jaukas – ryškios spalvos, saldus, kvapnus, maistingas, daug stambių dalelių, lipnus. Ir kiekiai vasarą žymiai didesni.

Ir čia ir gimė planas eksperimentui – ką poledinėje žūklėje galima nuveikti su vasariniu karšiniu jauku.

Panaršęs sandėlio atsargas, nusprendžiau štai tokį miksą eksperimentui susimaišyti iš Champion Feed produkcijos:

1 kg Wonder Yellow – absoliuti karšinė klasika, naudojama stambiųjų karšių žūklei šiltuoju metų laiku. Kaloringas labai ryškios geltonos spalvos jaukas, stipraus vaisinio aromato. 

1 kg WK 2008 – senos kolekcijos Champion Feed jaukas, kurio vieną pakelį dar radau atsargose ir kurio pardavime jau turbūt nebūna. Tai irgi tipinis karšinis jaukas šiltam metų laikui, su šiuo receptu berods Belgai laimėjo 2008 metų pasaulio čempionatą. Irgi šviesios spalvos, daug stambių dalelių, labai stiprus migdolų aromatas.

2026 m. vasario 25 d., trečiadienis

Kaip fydermeisteriai balalaikomis groti mokinosi

Poledinė žūklė avižėlėmis - šlaito taktika ir gylio paieška

Tarp klubo „Žvejo tribūna“ fydermeisterių nedaug yra poledinės žūklės mėgėjų. Tingi velniai, o gal bijo – niekaip neina iškrapštyti jų ant ledo 😊 Iš dviejų fyderistų komandų vienintelis kolega Justas dar propaguoja klasikinę žūklę avižėlėmis.

Pernai metais, vasario 23-ią, kartu su Justu atsidarinėjom poledinės žūklės sezoną netoli sostinės esančiame ežere, gaudydami nedidelius karšelius, ir šiaip visokią smulkmę. Šiemet kolega pakvietė pabandyt ten pat pakartoti, ar net pagerinti, pernykštės žūklės rezultatą. Kaipgi neatsiliepsi tokiam kvietimui, juolab kad metų laikas beveik idealiai atitinka – sekmadienį kaip tik vasario 22-oji diena, vos ne analogiška situacija. Tad nieko nelaukus, sekmadienio rytą du Žvejo tribūnos fydermeisteriai su grąžtais ir žvejo dėžėmis jau keliauja ežero ledu karšiukų ieškoti.

Žūklės planas labai paprastas – susirasti pagrindinę ežero duobę, kurioje žiemoja karšiukai, kur ir bandysim juos pagaudyti. Ant duobės šlaitų ar arčiau krantų pilna nedidelių kuojų, tad esant reikalui galima ir jų pasižvejoti. Kadangi taikinys balta žuvis, tai jokių spiningėlių neimame, kad nebūtų be reikalo pagundos. Iš vakaro turime pasimaišę jaukus, ir pasiėmę tik „balalaikų“ komplektus.