Ilgą laiką buvo manoma, kad mikrodžigas skirtas tik mažoms upėms, užutėkiams ar stovinčiam vandeniui. Prisipažinsiu, kad ir aš pats vadovavausi šiais stereotipais. Ir nors esu bandęs spiningauti mikrodžigu Neryje, kartais ir sulaukęs visai įdomių ir netikėtų laimikių, bet pilnai šis metodas upėse man taip ir neprilipo. Tad pagrindinis mano upinis spiningavimo ginklas yra nedideli vobleriai, po jų - sukriukės, galiausiai vartiklės, ir tik eilės gale - silikoniniai masalai.
Tačiau manau kad laikas atsikratyti stereotipų ir išeiti iš komforto zonos. Kitų žvejų praktika rodo, kad šis metodas gali būti labai rezultatyvus ir stipresnėje srovėje. Kartais būtent mikrodžigas leidžia pagauti žuvų tada, kai kiti žvejai lieka be laimikio. Be to, šis būdas neretai pateikia netikėtumų — užkimba ne tik smulkūs ešeriai, bet ir visai solidūs plėšrūnai. Ne vieno žinomo žvejo FB paskyroje matau jų sugautus gražius laimikius upėse, gaudant silikoniniais masalais naudojant mikrodžigo techniką - stambius šapalus, ešerius, lydekas.
Todėl vartant savo žurnalų archyvus susidomėjau vieno autoriaus straipsniu apie spiningavimą mikrodžigu srovėje. Straipsnyje pateiktas įžvalgas nutariau pertekti ir išsaugoti savame bloge, idant ir pats vėliau galėčiau pasinaudoti šia informacija.
Taigi, šiek tiek minčių apie žūklę mikrodžigu stiprioje srovėje - kur ieškoti žuvies?
Pats straipsnio autorius paprastai stengiasi ieškoti tiesių upių atkarpų, su gana tolygia srove, kur prie kranto gylis gana nedidelis, o maždaug 5-15 m atstumu prasideda šlaitas ir pagilėjimas. Rečiau renkasi upių vingius ar rėvas su stipria sūkuriuota srove, bet ir tokiose vietose galima tikėtis gražių laimikių.
Iš pažiūros stipri srovė paviršiuje, nereiškia kad tokia pati ji ir po vandeniu. Stiprioje srovėje žuvims irgi netrūksta slėptuvių. Tai ir mini duobutės už didelių povandeninių riedulių, tai ir skersai upės besidriekiant terasėlė su pagilėjimu, kur palei dugną susidaro savotiška "užuovėja" nuo srovės. Tokios vietos - pati tikriausia srovinių žuvų "valgykla". Ten dažnai laikosi žuvis, laukdama maisto, kurį atneša vandens tėkmė. Panašios "užuovėjos" susidaro ir srovėje. žemiau vandens žolių sąžalynų. Laimikių čia galima tikėtis pačių įvairiausių.
