Taip jau pasisekė kad 2026-ųjų metų žvejybos sezoną atsidariau labai greitai – jau sausio 3-iąją dieną. Bet tai buvo fyderis ir atviras vanduo. Iš karto po to atėjo jau tikroji žiema ir susivokiau kad vėluoju atsidaryti poledinės žūklės sezoną. Ant telkinių storiausias ledas, pilnas feisbukas nuotraukų ar skelbimų apie būsimas varžybas – o aš užsiiminėju visokiais ūkio reikalais.
Nieko nebus – sausio 25 diena, sekmadienis jau iš anksto suplanuojama kad privalo būti skirta poledinei žūklei. Atitinkamai ir pirmasis poledinis šių metų įrašas žūklės dienoraštyje.
Apetitas auga bevalgant. Žūklės planavimas
Bet štai kai prieini prie pasirinkimo – kur važiuoti, ką gaudyti – reikalas tikrai nelengvas. Atrodo, norėtųsi ir smulkmės pagaudyti kad apskritai pajaust tą žieminių kibimukų kaifą, norisi ir karšiukų duobėse patykoti pasijaukinus, bet ir stambesnių ešerių spiningu rūpėtų pasivilioti, ar net lydekų – juk tuoj prasidės jų žūklės draudimas. Žodžiu savijauta, kaip kad alkanam nuėjus į didelę maisto parduotuvę – kur bepažiūrėsi, visko norisi :)
Nusprendžiau šiek tiek pristabdyti adrenalino antplūdį, ir tiesiog ramiai pasitikrinti sandėliuką – kokia mano žieminių įrankių būklė, kokie įrankiai tvarkingiausiai paruošti, kad nereikėtų kažkokių naujų pirkinių ar papildomo pasiruošimo. Pasižiūrėjau kad dėžėj tvarkingai sukomplektuotos dvi šūsnys balalaikų nuo praėjusio sezono, gal dvi tiktai reikia persirišt. Ir kaip tik paruošti vartojimui su normaliais valais trys lengvučiai žieminiai spiningėliai, kartu su sauja lengvų blizgučių.
Tai kaip ir viskas susidėliojo į savo vietas. Reiškia pirmos žvejybos tikslas ne kažkokių rekordų siekimas – o tiesiog žiemos “atsidarymas”, naudojant standartinę žūklę avižėlėmis, kad pamatyti tą sargelio linksėjimą, prisimint žieminės žūklės techniką, pasidžiaugti dažnesniais kibimais, tegul ir nedidelių žuvelių.
Dar viena plano dalis – numalšinus žūklės alkį avižėlėmis, kartu atsidaryti ir poledinio spiningavimo sezoną. Kitaip tariant – per vieną žūklę noriu “atsidaryti” ir avižėlių, ir spiningavimo sezoną. Vienu šūviu du zuikius, tsakant...
O iš to seka ir telkinio pasirinkimas – kadangi noriu pagaudyti dviem žūklės būdais, turiu važiuoti kuo arčiau kad liktų daugiau laiko žūklei, ir pageidautina į pažįstamą telkinį kad nereiktų gaišti laiko žūklės vietos paieškoms, kur gerai žinoma telkinio batimetrija.
Tai daug negalvojant – pasirenkamas tradicinis smulkmės gaudymo poligonas netoli namų – Kiemelių tvenkinys. Nedidelių kuojyčių ten begalė, netrūksta ir mažų karšiukų. Na ir smulkių ešeriukų ar nedidelių lydekėlių irgi yra. Tai pirmam atsidarymui kaip ir bus gerai. Juolab kad ir žūklės gylis ten nėra didelis, 2-4 metrų ribose, tai pirmai žiemos žūklei bus patogiau susitvarkyti su įrankiais.
Didieji snygiai seniai praėję, orai sausi ir giedri, pagrindiniai keliai gerai pravalyti – tai privažiavimas iki telkinio puikus. Telkinys pasitinka gražiai apsnigtu ledu, ant ledo jau keli sėdintys žvejai, diena saulėta, temperatūra -13ºC, bet vėjas nedidelis ir to šalčio nesijaučia – tiesiog idilė.
