2022 m. birželio 3 d., penktadienis

LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATO IR 2 LYGOS NUOSTATAI

LIETUVOS DUGNINĖS MEŠKERĖS ČEMPIONATO IR 2 LYGOS NUOSTATAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Pagrindiniai turnyro tikslai: populiarinti sportinę žūklę dugnine meškere, plėtoti sportinės žūklės mėgėjų bendravimą ir bendradarbiavimą, išaiškinti stipriausius šio žūklės būdo sportininkus, atrinkti sportininkus, atstovausiančius Lietuvos Respubliką pasaulio dugninės meškerės čempionate.

2. ČEMPIONATO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

2.1. Lietuvos dugninės meškerės čempionato ir 2 lygos organizatoriai yra LSŽF ir Lietuvos Fiderio Asociacija. Nuostatai yra parengti remiantis FIPSED taisyklėmis.

2.2. Organizatoriai yra atsakingi už turnyro etapų starto vietos parinkimą ir paskelbimą, starto mokesčio surinkimą ir jo administravimą, turnyro dalyvių registravimą, etapo dienotvarkės paskelbimą, tvarkos ir saugos reikalavimų laikymosi kontrolę varžybų metu, varžybų taisyklių laikymąsi, laimikių svėrimą ir rezultatų fiksavimą bei paskelbimą, apdovanojimų ir prizų parengimą ir įteikimą, rezultatų paskelbimą.

2.3. Varžybų organizatoriai skiria teisėjų komandą, kuri nagrinėja dalyvių skundus ir apeliacijas. Teisėjai gali taikyti sankcijas už MŽT arba šių nuostatų pažeidimus.

2.4. Varžybų vietoje, prie teisėjų sekretoriato, yra pastatoma palapinė. Šalia jos gali stovėti žūklės klubų, dalyvaujančių čempionate, o taip pat čempionato ir konkretaus etapo rėmėjų vėliavos. Atskirų komandų ar dalyvių rėmėjų vėliavos ir reklaminiai plakatai privalo būti išdėstyti nuošaliau arba remiamų komandų ar dalyvių sektoriuose.

2.5. Turnyras vykdomas komandinėje ir asmeninėje įskaitoje.

2021 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Apie karšių žūklę fyderiu

Tiems kas domisi sportine (ir ne tik) žūkle fyderiu ir kurie įvaldę rusų kalbą, turėtų būti įdomi ši video  medžiaga iš seminaro apie karšių žūklę dugnine meškere.

Talpinu nuorodas į šią info:










2021 m. gruodžio 10 d., penktadienis

MĖGĖJIŠKOS IR SPORTINĖS ŽŪKLĖS RETROSPEKTYVA (2). Senovės civilizacijos: žvejyba senovės Egipte

Yra skirtumas tarp žūklės maistui, ir meškeriojimo savo malonumui arba sportui. Kai žmogus žūklauja maistui, jam svarbiausia – laimikis. Sportuojantis meškeriotojas rinksis tokį žūklės būdą, kuris jam teikia didžiausią malonumą, nors šis būdas nebūtinai bus pats efektyviausias norint pripildyti savo krepšį žuvimis.

Gali būti kad kažkada pirmasis meškeriotojas mėgėjas taip ir atsirado, supratęs kad būtent žūklė su meškere ir valu teikia kur kas daugiau smagumo, negu žūklės badymas žeberklu ar gaudymas tinklus.

Šį skirtumą labai gerai iliustruoja du vaizdiniai iš senovės Egipto laikų.

Vienas iš jų datuojamas maždaug 2000 metų prieš Kristų ir vaizduoja akivaizdžiai neturtingą žmogų, galbūt vergą, arba žveją kuris gaudo žuvį maistui. Tai piešinys iš senovės Egipto kapinių, vietovės vadinamos Beni Hasan, iš vidurio bronzos amžiaus laikų. Egipto istorijoje tai vadinama Vidurinioji karalystė. Faktas, kad egiptiečiai mokėjo sugauti žuvų, niekam abejonių nekelia. Yra išlikę gausybė vaizdinių dar iš Egipto Senosios karalystės kapaviečių, kur pavaizduoti žvejai gaudantys žuvis tinklais ar žeberklais. Bet kalbant išimtinai apie meškeriojimą, t. y. žūklę meškerykočiu ir valu su kabliuku – teigiama, kad tai turbūt seniausias žinomas žmonijos piešinys, kuriame pavaizduota žūklė su meškere.


Kitas vaizdinys datuojamas apie 1400 metų prieš Kristų ir vaizduoja turtuolį, akivaizdžiai meškeriojantį savo malonumui, panašu kad savo tvenkinyje. Kad žmogus pasiturintis, akivaizdu iš žmogaus atvaizdavimo, jo apdarų. Taigi logiška manyti, kad pasiturinčiam žmogui užsinorėjus paskanauti žuvies, paprasčiausia būtų tiesiog jos nusipirkti. O tas faktas kad žmogus žuvį gaudo pats, įrodo kad šis procesas jam smagus. Taigi šis piešinys – pats tikriausias senovinės rekreacinės žūklės įrodymas, kai žmogus meškerioja savo malonumui.

Na o dabar išsamiau apie meškeriojimą senovės Egipte...

2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Apie kuojų žūklę fyderiu

Tiems kas domisi sportine (ir ne tik) žūkle fyderiu ir kurie įvaldę rusų kalbą, turėtų būti įdomi ši video  medžiaga iš seminaro apie kuojų žūklę dugnine meškere.

Talpinu nuorodas į šią info:







2021 m. kovo 14 d., sekmadienis

MĖGĖJIŠKOS IR SPORTINĖS ŽŪKLĖS RETROSPEKTYVA (1). Priešistorė: žvejyba akmens amžiuje

Gausūs archeologiniai radiniai iš pietų ir vakarų Europos, iš pietinės Azijos dalies, iš Afrikos ir kitų vietovių įrodo, kad žmonės turėjo įgūdžių pasigauti žuvų nuo pat ankstyvojo akmens amžiaus (Paleolito) laikų, kai mūsų protėviai dar lakstė neandartaliečių pavidalu. Akmens amžiaus žmonių urvuose archeologai randa daugybę žuvų kaulų liekanų, kas įrodo kad žuvis tikrai buvo įtraukta į senovės žmonių dietą. Vienok, su informacija apie žūklės būdus situacija yra kur kas prastesnė ir rasti kažkokių žūklės įrankių liekanų, kurie būtų datuojami tokiu senu laikotarpiu, nelabai pavyksta. Gausesni žūklės įrankių artefaktai randami jau iš viduriniojo akmens amžiaus (Mezolito) laikotarpio.

Kaip senovės žmonės pasigaudavo žuvų

Reik manyti, kad pirmiausia žmogus išmoko žuvį pasigauti rankomis, jai užplaukus ant seklumos neršto ar atoslūgių metu. Vėliau išmoko seklumon išplaukusias žuvis nusmeigti ietimis. Tada ietys ištobulėjo į specialiai tam skirtus įrankius – žeberklus. Žmonės išmoko pagaminti aptvarus, kur įplaukusias žuvis nesunkiai pasigaudavo rankomis ar nusmeigdavo. Išmoko nusipinti iš vytelių spąstus, į kuriuos įplaukusi žuvis nebesugebėdavo ištrūkti. O kažkada vėliau išmoko ir pasigaminti tinklus, skirtus žuvims gaudyti.


Suprantama, kad meškeriotojams labiausiai rūpi klausimas, kada gi žmonės pirmą kartą išmoko suvilioti žuvį masalu, užmautu ant kabliuko, kuris pririštas prie valo. Kitaip tariant – kada žmonės pradėjo meškerioti. Niekas tiksliai negali atsakyti į šį klausimą. Bet faktas, kad šis išradimas leido žmogui pasigauti žuvį gilesnėse vandens telkinio vietose, negu gaudymas rankomis ar badymas žeberklais. 

Taigi, mūsų ankstyvieji protėviai taip pat mokėjo meškerioti, tegul ir primityviais įrankiais. Išmokus gaudyti žuvis prie valo pririštu kabliuku, turbūt žmonija ilgai netruko, kol susiprato pririšti kitą valo galą prie lazdos ar rykštės, kad galima būtų masalą paduoti toliau nuo kranto. Taip ir atsirado pirmieji meškerykočiai. Yra nuomonė kad pirmieji meškerykočiai pradėti naudoti maždaug prieš 4000 metų. 

Iš ko buvo gaminami pirmieji valai, belieka tik spėlioti. Tai galėjo būti kokių nors gyvūnų sausgyslės ar siaurutės odos atraižos, galbūt koks nors augalinis pluoštas iš kurio suvyta virvelė. Gal kokių nors gyvūnų plaukai, karčiai ar uodegos ašutai. Iki mūsų laikų senovinės meškerės bei valai neišsisaugojo.