Žieminis fyderis tęsiasi. 2024-12-27 Kauno marių aukštupys

Su kolegomis pagalvojome, kad reikia žūklėse taikyti šachmatišką principą - jei vieną žvejybą gaudome smulkmę, tai kitą žvejybą reikia bandyti paieškoti kažko stambesnio. Todėl šiandien "Žvejo tribūna feeder team 2" chebra tikrina Kauno  marių aukštupiuką. Žvejybon išsiruošėme keturiese - aš, Tadas, Lauris ir Andrius.

Prie vandens įsikūrėme dar švintant. Jaukas pas mane sumaišytas iš vakaro. Šį kartą viskas labai paprastai ir be jokių gudrybių, tik "Champion Feed" - 1 kg Wonder Black sumaišytas su 0,5 kg Wonder Bronze. Jei atvirai, tai manau kad žiemos žvejyboms, jei su jauku paduodama dar iki puslitrio gyvų masalų, sočiai užtektų susimaišyti 1 kg sauso jauko. Kai maišau pusantro kilo, visada man lieka kažkiek dar neišnaudoto likučio.

Žūklavietėje kuriamės sportiniu principu - susėdame apytikriai kas 10 metrų vienas nuo kito.

Šį kartą iš anksto aišku kad žūklauti teks gylyje, pačioje vagoje. Mano gylio žemėlapiukas rodo kad teks mėtyti pakankamai toli. Vienas artimesnis taškas bus šiek tiek toliau už minkštesnio ir kriauklėto dugno sankirtos, maždaug ties 58 metrais. Tolimesnis taškas labai aiškus - duobės tolimesnis šlaitas. Visų tų tarpinių aukščiau esančių "terasėlių", kurios aiškiai  matosi diagramoje, tikrinti net neverta.

Kolegos irgi susirado tą kriauklėto dugno ribą, ir pasirinko gaudyti už jos, kas apie 57m, kas ir 60+ atstumą.

"Atsidarėme" visi pakankamai greitai, kas karšiuku, o kas  - pūgžliuku. Pagrindinės žuvys ir buvo karšiai bei pūgžliai.

Paduodi ne to gyvo kokio reikia - iš karto turi pūgžlį. Pataikai su masalu - žiūrėk atsišaukia ir karšiukas. 

Man pavyko prisikviesti ir gražių, žvejų vadinamų "atominių" Kauno marių plakių. Viso surinkau 15 vertų dėmesio žuvų, iš kurių viena kuoja o likusios - karšių ir plakių miksas. Svoris manau leistiną dienos normą (5 kg) turėtų siekti. Tokiu metų laiku žvejojant, ypač kai neaišku koks bus laimikis ir ar išvis jis bus, sietelio net nesinori mirkyti vandenyje. Pagautas žuvis paleidžiu iš karto atgal vandenin, jų nesveriu, tik skaičiuoju su kaunteriu. Turint praktikos, nesunkiai galima primesti apytikrį žuvies svorio vidurkį ir atitinkamai bendrą svorį.

Kolegos irgi sugaudė panašiai. Tadas surinko 10 karšiukų, Andrius berods 9 karšiukus, Lauris kiek mažiau. 

Kažkokių gigantų niekam nepapuolė. Visi sugauti didesni mūsų karšiai neviršijo kilogramo ribos. Bet kovoja tikrai gražiai ir aršiai. Nepasiduoda ir kaunasi iki pat kranto. Nenori jie kilt į paviršių ir virsti ant šono kaip įprastai, nors tu ką... Na ir fainai, žvejoti tokias žuvis žiemą fyderiu su plonyčiais pavadėliais yra superinis malonumas. Geriausia kalėdinė dovana žvejui.

Šiek tiek gadina reikalus tas nuolatinis srovės keitinėjimasis dėl hidroelektrinių darbo. Srovė periodiškai tai dingsta, tai atsiranda. Ir visada po srovės pasikeitimo kibimai trumpam išsijungia. O tai mažina žūklės efektyvumą.

Iš šiandienos pastebėjimų:

* srovėje geriau pasiteisino ilgesni pavadėliai. Skaičiuojant kartu su atvadais, ilgis 1,5 m ar daugiau;

* masalus kaip visada reikia nuolat keitinėt. Tik pamanai kad jau atradai šiandienos dirbantį masalą, ir žiūrėk po kelių pagautų žuvų staiga jos užsinori ant kablio kažko visiškai naujo; 

* didesnė masalų porcija stambino laimikį. Čia kaip ir nieko naujo nepasakiau, bet priminti nepakenks.

Na o toliau  pagal mūsų naują metodiką - dabar turėsime lėkt gaudyti smulkmės. Greičiausiai tai bus vėl Dubulių tvenkinukas, kur ketiname pasidaryti mini tarpusavio varžybėles su kiek gausesniu klubiečių kolektyvu. 

Tad iki susimatymo prie vandens.