Žūklė jerk-bait tipo masalais

Žūklė jerk-bait tipo masalais 

Tvičingavimas minnow tipo vobleriais

Tvičingavimas minnow tipo vobleriais 

Nuoroda į filmą

Vobleriai (2 dalis)

Dar vienas filmas apie voblerius - šį kartą apie vasarinius jerk-bait tipo voblerius, apie tai kaip pasidaryti neužsikabinančio tipo masalą iš paprasto voblerio, apie chug tipo voblerius ir kitus įdomius dalykus.

Žūklė poperiais

Žūklė paviršiniais masalais - poperiais, nėra labai plačiai praktikuojama, ir gyvai pamatyti kaip žūklaujama šiais spininginiais masalais nelabai dažnai pasitaiko. Todėl norintiems geriau pažinti šiuos masalus šis filmas tikrai pravers.

Tvičinginiai vobleriai – TOP 10

🧠 TEORIJA

Informacija pasiskolinta iš ukrainietiško tinklapio, skirto spiningavimo vobleriais gerbėjams – www.voblery.com.ua. Voblerių dešimtukas parinktas pagal tinklapio lankytojų suteiktus reitingus, nuo aukščiausios vietos iki žemiausios. Spalvos nuotraukose panaudotos atsitiktine tvarka.

1. ZIPBAITS – Orbit 110 SP

11 cm ilgio suspenderis. Masalo svoris 16,5 g. Darbinis gylis 0,8 – 1,2 m.

Popper – pati muzikaliausia žūklė

🧠 TEORIJA

Pradžia buvo ganėtinai seniai… Apie „poperius“ sužinojau iš žvejams skirtų periodinių leidinių puslapių, ir kai tik jie pasirodė prekyboje, iš karto įsigijau išbandymui. Informacija apie šių masalų pateikimą buvo labiau reklaminio negu praktinio pobūdžio. Artimiausioje žūklėje pasiėmiau šiuos masalus – ir į kovą. Užkabinau, patampiau – nekimba, tik žuvį išbaidžiau. Kažkoks šlamštas! Nusinešiau išbandyti į vonią: tampiau, taškėsi, nesitaškė, vėl tampiau – vis tiek šlamštas. Užmečiau šį masalą į tolimiausią namų kertelę, užmiršau apie jį ir toliau gaudžiau tais masalais, kuriais buvau įpratęs. Kartą, gero kibimo metu prisiminiau apie „poperius“. Užkabinau, bet vėl tik išbaidžiau žuvį ir nieko nepagavau. Nusprendžiau, kad tai yra visiškas niekalas. Tačiau nuosprendis, kaip pasirodė vėliau, buvo negalutinis.

Tvičingas iš arti (2)

🧠 TEORIJA

Straipsnio apie “tvičingavimui” skirtus voblerius tęsinys…

MEGABASS STEP CAT

Tai nedidelis, negiliai neriantis vobleris, skirtas konkrečių „taškų“ patikrinimui. Jo funkcija labai svarbi ir atsakinga – „valymas“. Kuomet lydeka, atakavusi bet kokį kitą masalą, nepasikirto arba pajutusi kabliukus išspjovė masalą, aš pasiūlau jai Step Cat. Savo žaidimu jis sugeba priversti žuvį jį atakuoti. Be to, Step Cat puikiai tinka ir tokioms vietoms, kuriose tiksliai žinoma kad yra plėšrūnių, bet pritraukti jų dėmesį niekaip nepavyksta. Paprastai tai yra vandenžolių „sienos“ pakraščiai, įvairūs „langai“ žolėse ir t.t. Mažas masalo dydis neglumina net stambios plėšrūnės, todėl žvejo gluminti irgi neturėtų. Step Cat traukimas – įprastas lengvas lėtas tvičingas. Taip traukiant vobleris aktyviai juda į šonus, ir šie judesiai labai tikroviškai imituoja paliegusią žuvelę. Jei žuvys neaktyvios, tarp trūktelėjimų reikėtų išlaikyti 2-3 sekundžių pauzes. Šios pauzės įtikina plėšrūnę kad jos puolimas bus rezultatyvus, juk auka bejėgė, o tai reiškia, kad nesugebės išsisukti. Seklumose gaudant šiuo vobleriu puikiai kimba ešeriai. Kada aš gaudau lydekas Step Cat vobleriu, ešerių kiekis laimikyje žymiai padidėja, lyginant su dauguma kitų lydekinių voblerių.

Tvičingas iš arti (1)

🧠 TEORIJA

„Tvičingo“ populiarumas auga kaip lavina. Daugėja publikacijų, kuriose autoriai dalinasi savo nuomonėmis dėl masalų pasirinkimo ir traukimo ypatumų. Egzistuoja didžiulis „tvičinginių“ voblerių pasirinkimas, bet apie praktinį jų panaudojimą beveik nėra jokios informacijos.

Svarbiausia  išskirtinumas

Tvičingas – tai dirbtinio masalo traukimo būdas, kai atliekami trumpi trūkčiojimai spiningu, ko pasėkoje masalas juda kaip sužeista ar nusilpusi žuvelė. Vienas iš pagrindinių natūralios atrankos principų: išgyvena stipriausias; ligotas ar sužeistas žuvis plėšrūnai suryja pirmiausiai, netgi kuomet nėra alkani. Būtent į tai ir orientuotas tvičingas.

Kada žuvys maitinasi aktyviai, jos griebia siūlomą masalą, traukiamą bet kokiais būdais. Bet jei plėšrūnai pasyvūs, žūklaujant tuo pačiu būdu kibimų skaičius ženkliai sumažėja arba kibimas apskritai liaujasi. Dauguma žvejų, pamanę, kad šiandien „nekibos diena“, baigia žūklę, o ypatingai užsispyrę piliečiai keitinėja masalus, tikėdamiesi atrasti kibųjį variantą, arba bando keisti masalo traukimo būdą. Dažnai iš pradedančių spiningautojų tenka girdėti, kad kai tik jie pradėdavo naudoti lėtesnį masalo traukimą, darydami pauzes ir įvairius staigesnius trūktelėjimus, tuoj pat sulaukdavo kibimo. Tokiais atvejais jie aiškindavo, kad lydekos aptingusios ir tiesiog neturi jėgų ir noro vaikytis greitai traukiamų masalų. Iš tikrųjų, pauzės ir trūkčiojimai sužadina lydekos instinktą, juk tokiais judesiais masalas primena netekusią jėgų žuvelę, kurią lydeka tiesiog privalo suėsti.

Be instinkto ėsti silpnesnius, plėšrūnams dar būdingas ir smalsumas. Dažnai spiningautojai daro klaidą, stengdamiesi parinkti voblerius, išoriškai panašius į žuveles, kuriomis dažniausiai maitinasi lydekos konkrečiame telkinyje. Kokios formos vobleris patiks patiks plėšrūnei konkrečioje situacijoje, galima sužinoti tiktai bandymų keliu arba pasitikint asmenine intuicija. Beje, natūralios masalų spalvos dažnai gali būti neveiksmingos. Dar 1970-aisias metais ichtiologai, firmos MEPPS užsakymu atliko tyrimus apie masalo spalvų priimtinumą lydekoms. Jie pateikė stebėtinas išvadas: klasikinių atspalvių sukriukes daugeliu atveju žuvis ignoruodavo, o masalus su fluorescentiniais lapeliais lydekos atakavo masiškai. Ir jau greitu laiku Mepps sukriukų asortimente atsirado Aglia Fluo, o kataloge prie šios serijos – prierašas: „Lydekos ypač jautrios fluo spalvos efektui“. Žiūrint plačiau, masalo spalva ne visada daro lemiamą įtaką, bet tai, kad ryškūs masalai dažnai sudirba geriau, galiu patvirtinti iš savo praktikos. Be to, kad fluorescentinių spalvų masalai labai kibūs, jų traukimą patogu kontroliuoti ir vizualiai, juk jie matomi per ganėtinai storą ne itin skaidraus vandens sluoksnį. Žinant kur randasi masalas, jį lengviau pravesti apeinant kliuvinius, o neretai netgi galima pamatyti, kaip plėšrūnas jį atakuoja.

Norint visada džiaugtis laimikiu, reikia rinktis masalus ir jų traukimo būdą, labiausiai tinkančius žūklei konkrečiame telkinyje. Šiandieniniame pasaulyje yra didžiulė masalų įvairovė, bet skirtingų žūklės sąlygų yra dar daugiau. Universalaus masalo, kurį žuvis griebtų visada ir visur, tikrai nėra. Būna, kad absoliučiai vienodomis sąlygomis, iš išorės panašūs masalai parodo kardinaliai priešingus rezultatus. Todėl manau, kad palyginamasis aprašymas konkrečių, vienokioms ar kitokioms žūklės sąlygoms skirtų voblerių modelių, tikrai bus naudingas.

Juos reikia pažinoti asmeniškai

Pristatau geriausius voblerius iš savo arsenalo, kurie užsirekomendavo kaip itin kibūs įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose vandens telkiniuose. Voblerių klasifikavimo pagrindu pasirinkta svarbiausia jų savybė, t.y. masalo panirimo gylis. Aprašant įvairius modelius, aš išdėliojau juos darbinio gylio didėjimo tvarka. Mano nuomone, pati įspūdingiausia žūklė vobleriais seklumose būna tada, kai galima stebėti masalo darbą ir jį atakuojančią žuvį. Patekęs į nežinomą vandens telkinį, jo žvalgybą pradedu būtent nuo seklumų. Tokiose vietose tvičingo technikos panaudojimas yra ypač aktualus. Būtent tokioms sąlygoms turiu didžiulį kiekį masalų, besiskiriančiu forma, dydžiu ir žaidimu. Iš jų tarpo visuomet pavyksta atsirinkti voblerį, kuris „iššauna“ būtent toje vietoje, kur tenka žūklauti.

IMAKATSU BUZZ BILL