Pavasarinė feeder'io žūklė sportininkų pliaže - ta pati vieta, kitas rezultatas

Prieš savaitę pradėjau savo 2026-ųjų pavasario feeder'io sezoną Kauno mariose, Pažaislyje. Žūklę aprašiau savo dienoraštyje. Jos negalėčiau pavadinti nevykusia ar neįdomia, tik dėl ne itin rimto pasiruošimo, rezultatai buvo žymiai prastesni negu šalia gaudžiusių kolegų sportininkų.

Kai po savaitės reikėjo planuoti naują žvejybą, nusprendžiau padaryti antrą dublį ten pat, tik šį kartą rimčiau pasiruošus, ir pasitikrinti kokie bus rezultatai. Juo labiau kad visą savaitę mašinoje ir prasivežiojau žūklės įrangą, tai viskas idealiai paruošta pakartojimui.

Ką šį kartą ruošdamasis dariau kitaip negu prieš savaitę

A) atsakingiau pasiruošiau jauką, atsižvelgdamas į žūklavietės specifiką ir praėjusios savaitės įžvalgas;

Jauko bazei panaudojau 1 kg CHAMPION FEED jauko "Secreto black". Tai juodas, sunkus, lipnus jaukas - puiki bazė šaltam vandeniui, kur didelis gylis ir būna srovė.

Tada papildomai pridėjau apie 700 gr savo didmeninio vokiško jauko kuojoms "Rotaugen". Tai smulkus, šviesiai rusvas, švelnaus žolelių aromato jaukas. Nereikia suprasti tiesiogiai, kad jeigu ant jauko užrašyta "kuoja" ar "karšis", tai būtinai kibs tik šitos žuvys. Tiesiog dar šaltam vandeniui nenoriu ruošti labai sotaus kaloringo jauko, todėl man kuojinis jaukas - tai tėra universalesnis ne toks sotus jaukas, tinkantis visoms baltoms žuvims.

Dar įdėjau apie 300 gr juodo karšinio vokiško jauko. Tai šaltam vandeniui gerai tinkantis jaukas, turintis daugiau stambesnės frakcijos ir skanesnių dalelių, negu kuojiniuose jaukuose. Kadangi pagrindinis taikinys karšiai, vis tik reikia į jauką įdėti kažko kas jiems patinka.

Papildomai į jauką dar įdėjau porą saujų mikro peletsų iš "method feeder" asortimento. Kad žuvys turėtų ką parankioti jauke. Taip pat įdėjau sauso biraus saldiklio. Jokių kvapų, sirupų ar chemijos į šį jauką nedėjau. 

Tokiu būdu gavau kiek virš 2 kg sauso jauko mišinio - gana nemažas jauko kiekis stovinčiam vandeniui, tinkamas gausiam ir dažnam jaukinimui. Su tokiu jauku nebijočiau ir varžybose dalyvauti.

Pavasarinė feeder'io žūklė sportininkų pliaže - kai kaimynai traukia, o tau nekimba

Kol buvo šiokia tokia pauzelė nuo žvejybos, kai tirpo nebesaugus ledas, mintyse jau galvojau apie atviro vandens žvejybą - kur, kaip ir ką reikėtų pažvejoti. Jei atvirai - kažkaip mintys sukosi apie tai, kad būsiu priverstas klaidžioti kažkur patvinusių upių ar upelių pakraščiais, tikintis sugauti bent kokią kuojytę ar šapalioką. Bet kai pradėjo eiti vienas po kito feisbuke postai, apie tai kaip Kauno mariose jau nebėra ledo, kaip žmonės jau atsidarinėja fyderio sezonus, pirmųjų laimikių nuotraukos - karšiukų, plakių. Tai kažkaip ir nulėmė apsisprendimą - Kauno marios.

Paskutinį kartą fyderiu pažvejojau Kauno mariose Pažaislio krantinėje šių metų sausio trečią dieną, prieš pat užšalimą. Žvejyba toji buvo visai smagi, įrankiai dar visi likę suruošti, plius kažkaip būtų visai simboliška, pakartoti pirmą pavasarinę žūklę ten pat, kur atgaudyta prieš užšalimą. Juolab kad Pažaislio krantinėje su sportine įranga lengviau rasti laisvą vietą, nes daug kas bijo to stataus kalno ir vengia šios vietos.

Pasiruošimas žūklei

Žūklės logika mintyse susidėliojo tokia:

* tikėtina kad žvejų pakrantėje bus gausu ir krantinė bus užimta, bet taip pat tikėtina kad beveik visi žvejai bus mėgėjai. Jie paprastai užsėda visą pakrantę kur patogiausiais priėjimas, o siauras smėlėtas ruožas už krantinės (sportininkų vadinamas "pliažas") dažniausiai lieka tuščias, nes mėgėjams nepatogu ten įsikurti. Tad sportininkams įsinešus į vandenį pedaną ten beveik visada pavyksta rasti laisvą vietą;

* kadangi iš anksto planavau lįsti atokiau nuo kitų žvejų į pliažą, tikėjausi žūklės be konkurencijos, todėl jauką ketinau ruošti per daug kažko įmantraus negalvodamas, remdamasis panašiomis prielaidomis, kaip kad dariau rudens/žiemos žūklėse (nes vanduo vis dar šaltas);

* neturėjau supratimo kur šiuo metu pavyks rasti žuvį, kokios tai bus žuvys (gal kuojos, gal plakiai, o gal karšiukai), koks bus jų aktyvumas, kokiais kiekiais reikės jaukinti, kokius masalus rinktis. Tad bandžiau pasiruošti kažkaip minimaliai, bet universaliai;

* pasiruoštas jaukas: 1 kg SENSAS Skimmer + 0,7 kg RENMAR Bream (turėjau nepilną pakelį) + sauja MATCH PRO kuojinių sausų kvapų. Jaukas sumaišytas iš vakaro. Per vėlai apsižiūrėjau kad nebeturiu jokio likusio saldiklio, tad jaukas papildomai niekaip neskanintas;

* iš gyvų masalų pasirinkau 200 gr matylio (įprasta varžybinė porcija) ir tik 500 ml dzikų (įvairių spalvų mikso). Ir viskas.

Rytas žūklavietėje

Kad ir anksti kėliausi, bet į žūklavietę anksti atvykti nepavyko, kadangi  laiko atsukimas naktį nugvelbė valandą laiko. Aikštelė jau buvo pilna automobilių, kaip paaiškėjo - pakrantė atitinkamai pilna žvejų. Pliažo pradžioje buvo įsikūrę pora "kėdutininkų", o už jų giliau įlindęs vandenin jau ruošė platformą vienas kolega sportininkas. Teko lįsti dar toliau į pliažą už nulinkusių medžių. 

2026-ųjų feeder'io sezono atidarymas

Labai jau neilgai truko uždarytas 2025-ųjų fyderio sezonas. Jau sausio 3-ią dieną pavyko oficialiai atsidaryti naują 2026-ųjų metų fyderio sezoną.

Manau, pirmoji kalendorinių metų žūklė tikrai nusipelno įrašo dienoraštyje. Ne todėl, kad norėčiau pasigirti atsidarytu sezonu. Nors prisipažinsiu – šis faktas tikrai džiugina. Tačiau žūklė davė įdomios patirties ir leido įsitikinti, kokia yra nežymi ta riba žiemą tarp sėkmingos ir nesėkmingos žūklės. Tad noriu užfiksuoti kai kurias savo įžvalgas tiek sau ateičiai, tiek kolegoms kas skaito mano blogą.

Ir taip – prie reikalo... Užlėkė pirmadienį į svečius darbo reikalais kolega Tadas, ir pasakoja kaip savaitgalį po kalėdinių švenčių su kolegomis labai smagiai uždarė fyderio sezoną Pažaislyje. Prigaudė jie tą kartą nemažai, žuvys buvo aktyvios – gaila kad ir aš negalėjau prisijungti. Užvedėm diskusiją, kad būtų smagu ir sekantį savaitgalį aplankyti Pažaislį, ir pabandyti pakartoti tokią fainą žūklę, o tuo pačiu jau ir oficialų fyderio sezono atidarymą padaryti.

Pasižiūrėjom orų prognozes savaitei – matom kad idealiausias oras žvejybai nusimato sausio 03-ią dieną, šeštadienį. Temperatūra prognozuojama nuo 0 iki +1 laipsnio šilumos, vėjas nedidelis. Žvejybai fyderiu žiemą geriau ir nesugalvosi. Tik nerimą kėlė kad antrąją savaitės pusę iki to minėto šeštadienio buvo prognozuojama neigiama temperatūra, tiek dieną, tiek naktį. O naujųjų metų naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį apskritai net iki -14 laipsnių. Pagrindinis klausimas – ar po tokių savaitės šalčių, šeštadienį dar pavyks atrasti atvirą vandenį. Jei prieš savaitę kolegos dar gaudė vos ne rudeninėmis sąlygomis, tai naujametinė savaitė jau buvo tikrų tikriausia žiema.

Dėl viso pikto dar antradienį Tadas prigriebė gyvų, kad turėtume savaitgaliui. Nes naujametinę savaitę žūklės parduotuvės nedirbs. Nusprendėme rizikuoti – kaip bus, taip.

Žieminis fyderis tęsiasi. 2024-12-27 Kauno marių aukštupys

Kai žvejyba tampa it šachmatai, o ne šiaip pasisėdėjimas prie vandens - prasideda tikrosios treniruotės.

Su kolegomis pagalvojome, kad reikia žūklėse taikyti šachmatišką principą - jei vieną žvejybą gaudome smulkmę, tai kitą žvejybą reikia bandyti paieškoti kažko stambesnio. Todėl šiandien "Žvejo tribūna feeder team 2" chebra tikrina Kauno  marių aukštupiuką. Žvejybon išsiruošėme keturiese - aš, Tadas, Lauris ir Andrius.

Prie vandens įsikūrėme dar švintant. Jaukas pas mane sumaišytas iš vakaro. Šį kartą viskas labai paprastai ir be jokių gudrybių, tik "Champion Feed" - 1 kg Wonder Black sumaišytas su 0,5 kg Wonder Bronze. Jei atvirai, tai manau kad žiemos žvejyboms, jei su jauku paduodama dar iki puslitrio gyvų masalų, sočiai užtektų susimaišyti 1 kg sauso jauko. Kai maišau pusantro kilo, visada man lieka kažkiek dar neišnaudoto likučio.

Treniruotė 2024-11-30. Kauno marios. Pažaislio krantinė.

Po praėjusios žūklės Pažaislyje, spėjom su kolega Tadu apžvejoti Kauno marių aukštupį, įspūdžius aprašėme komandos FB puslapyje. Na o lapkričio mėnesio "uždarymui" vėl pasirinkta Pažaislio krantinė, kadangi pasak kolegų surinktos informacijos - kitose vietose mariose masiškai ėmė karaliauti pūgžliai, o norisi dar pasidžiaugti baltos žuvies kibimu. Treniruotis vykstame kaip dažniausia kad būna, tryse iš komandos - aš, Tadas ir Laurynas.

Žūklavietės egzotika

Pažaislio krantinė šiaip yra labai faina žūklavietė, tik pagrindinis trūkumas, kad automobilį tenka pasistatyti atokiau aikštelėje prie Pažaislio vienuolyno, ir karučiais ar vežimėliais vežtis daiktus iki vandens. Pati pakrantė yra žemai nuokalnėje, tai visus labiausiai ir užknisa ta dalis, kai po žūklės tenka tuos karučius ar vežimukus tempti į statų kalną. Vietiniai žvejai pamatę mus bevargstančius su tais vežimukais, juokauja, kad dabar supranta dėl ko mus vadina žvejais sportininkais :)

Bet iš kitos pusės - jei ne šis visus atbaidantis kalniukas, tai Pažaislyje turbūt būtų neįmanoma rasti laisvos vietos žvejybai. Taigi, iš vienos pusės sunkiau pasiekiama žūklavietė yra trūkumas, bet iš kitos - privalumas.

Treniruotė 2024-11-16. Kauno marios, Pažaislio krantinė

Pats lapkričio vidurys. Dauguma mano kolegų sportininkų jau yra uždarę savo  šių metų žūklės sezonus apskritai ir šiltai sėdi namuose bei bendrauja čiatuose visokias blevyzgas. Nesiruošiu aš taip elgtis ir tokios sąvokos kaip "sezono uždarymas" net girdėti nenoriu. Galima galbūt tai pavadinti trumpomis atostogomis nuo varžybų, bet apie žūklės nutraukimą negali būti net kalbos.

Kiekvienoje žvejyboje reikia ko nors mokintis

Fyderio varžybų tai tikrai panašu kad šiemet jau nebebus, tai reiškia kad galima žvejoti savo malonumui arba, kas būtų žymiai praktiškiau - identifikuoti savo silpnąsias vietas per sezoną, ir stengtis treniruotėse pasitobulinti būtent tai ko reikia, kad išeliminuoti savo silpnybes. Mano viena iš silpnesnių vietų iki šiol vis dar buvo sistema tolimam užmetimui su sunkiomis "windows" tipo šėryklomis. Užmesti toli jau seniai moku, bet naudojama sistema nedirbo taip kaip reikia ir periodiškai vis pasitaikydavo kad pavadėlis apsisuka aplink ką nors ar šiaip susinarplioja, ir tenka gaišti laiką atpainiojimui ar pavadėlio keitimui. Per varžybas toks dalykas jau yra rimta techninė klaida ir bereikalingas laiko gaišimas. Pagrindinės problemos būdavo kai tekdavo naudoti plonus pavadėlius (pvz. 0,08 - 0,09 mm) ir sunkias windows tipo šėryklas. Su storesniais pavadėliais ar įprastų formų šėryklomis didesnių problemų neturėdavau. 

Jau seniai buvau pamąstęs apie porą galimų tolimo metimo sistemų patobulinimų, kuriuos ir nusprendžiau ištestuoti praktiškai, kad kitiems metams varžybų sezoną pasitikčiau labiau techniškai pasikaustęs. Taigi, žūklės planas kaip ir aiškus, ir labai tinkama tam vieta - Pažaislio krantinė, kur dar tikiuosi ir kokios nors žuvies rasti, o ne tik tuščiai įrankį svaidyti. O ir orų prognozė rodo kad bus šilta diena, vėjas kaip tik į nugarą, reiškia nebus bangų ir gaudymas bus komfortiškas.

Ar varžybos, ar ne varžybos - pasiruošimas privalomas

Jauką maišau iš vakaro, kad per naktį įgertų drėgmės, pabrinktų, ir taptų labiau inertiškas (t.y. kad dalelės dirbtų ne taip aktyviai kaip sauso jauko). Kadangi pagrindinis treniruotės tikslas techninių įgūdžių tobulinimas, važiuoju vienas ir gaudysiu be presingo - tai ir jauko kažkokio super stebuklingo nereikia. Galima maišyti ką nors iš sandėlio likučių ir nesukti galvos. Šaltajam metų laikui jau ieškausi jauko, pritaikyto šaltam vandeniui - t.y. tamsaus, skurdaus, smulkesnės frakcijos ir mažiau maistingo bei mažiau kvapnaus. Randu pakelį SENSAS Super Black Bremes - kaip tik panašu į tai, ko ir reikia. Kilogramas šio jauko bus bazė, o tūriui padidinti įdedu dar puskilį VDE Secret jauko. Pastarasis labiau universalios paskirties, bet irgi gerai tinka šaltam metų laikui į jaukų mišinius. Jauką prasijoju per 2mm sietą, ir nusijotas stambesnes daleles išmetu.

Su gyvais masalais jokių stebuklų nėra - užtenka šiek tiek uodo ir musės lervų, pinkų. Sueis ir ant kablio, ir į jauką.

Šeštadienio ryte Pažaislio aikštelėje prie vienuolyno jau automobilių gausu, tai reiškia kad ir žvejų netrūksta. Žvejoju įsibridęs nuo pedano, tai nebijau kad nerasiu vietos. Tai vienas iš sportinės įrangos privalumų - kad gali patogiai gaudyti tokiose vietose, kurios vietiniams "neįkandamos". Dėl to ir įsikuriu vadinamajame "pliažiuke", kur vietiniai negaudo nes pakrantėje užmesti meškerei trukdo krūmai bei medžiai. O kai žvejoju įsibridęs kelis metrus nuo kranto, tokie dalykai jau nebe aktualūs.