Kai žūklės parduotuvė uždaryta – gelbėja Maxima. Ar kuojos tuo patenkintos?

🧪 TESTAS

Eksperimentas Kiemelių tvenkinyje: savadarbis jaukas poledinei žūklei iš paprastų Maxima produktų ir kuojų reakcija į jį

Antras pavasarinis savaitgalis, bet ledas ant telkinių dar atrodo fantastiškai, ir poledinė žvejyba dar gali būti vykdoma absoliučiai pilnaverčiai. Planuodamas savaitgalio žūklę vėl norėjau pasirinkti man patinkančią klasikinę žūklę avižėlėmis. Bet daryti tiesiog šiaip sau pasižvejojimą, be jokio iššūkio – ne TV-Fishing stilius. Nutariau atlikti jau senokai mintyse brandintą eksperimentą – išbandyti žūkę savadarbiu jauku iš paprastų maisto parduotuvėje randamų produktų. Čia imituojamos sąlygos kad neturi galimybės įsigyti pirktinio jauko, ir turi suktis iš situacijos naudodamas įprastas buitines priemones.

Šiam eksperimentui rinkausi lengviau prognozuojamas ir lengviau sugaunamas žuvis – kuojas. Juolab kad jau dvi žūkles iš eilės turėjau gaudydamas karšiukus iš 5 metrų gylio, tai šį kartą norėjosi rinktis seklesnį telkinį, kad mažiau sklaidytis su tais valais traukiant žuvį.

Pasirinkau savo dažną testavimų poligoną – Kiemelių tvenkinį. Čia irgi ne per seniausiai žvejojau kuojas, daugmaž numanau kur jų ieškoti ir kas svarbiausia – žinau kiek galima sugaudyti su įprastu žvejybiniu jauku, tai bus patogu palyginti rezultatus.

Nusprendžiau kad tam kad eksperimentas būtų užskaitytas kaip įvykęs tinkamai, turėsiu sugaudyti ne mažiau kaip 100 vnt. žuvelių per penkias žūklės valandas. Tai man įprastas sportinės žūklės varžybų laikas, todėl dažniausiai savo žūkles darome būtent penkių valandų trukmės, ar ilgesnes.

Jauko gamyba

Jauko ingredientai parinkti išvakarėse be kažkokio ypatingo išakstinio planavimo, tiesiog vaikštant po parduotuvę šalia namų ir renkantis iš to kas yra. Taigi mišinys gavosi toks:

*500 gramų paniravimui skirtų džiūvėsėlių, kurie parduodami duonos skyriuje. Tai bus jauko bazė;

* vienas pakelis (apie 160 gramų) sausainių „Gaidelis“ kondensuoto pieno skonio. Sausainius smulkiai sumaliau;

* vienas pakelis sausainių „Gaidelis“ šokolado skonio. Irgi smulkiai sumaltas. Sausainiai skirti jaukui suteikti kalorijų, saldumo, kvapo. Šokoladiniai sausainiai šiek tiek ir patamsino jauką;

* gera sauja manų kruopų;

* apie 150 gramų kokoso miltų;

* pakelis vanilinio cukraus iš kepinių skyriaus – jaukui pasaldinti ir suteikti kvapo;

* pakelis maltų linų sėmenų – praturti jauką aliejingomis dalelėmis, suteikti skonio ir kvapo;

* kakavos milteliai – jauko nudažymui ruda salva ir papildomam kvapui suteikti, taip pat vandenyje gerai daro debesį;

* saldiklis, skiedžiamas su vandeniu kuriuo drėkinamas jaukas.

Sudrėkinau jauką iš vakaro. Gavosi toks įdomus mišinys. Kvapai labiausiai jautėsi nuo sausainių „Gaidelis“. Bet sudrėkintą jauką spaudžiant į rutulius nuo džiūvėsiu gerai jautėsi ir toks duoninis kvapas. Jaukas aktyvus, greitai suyrantis vos tik nusileidus ant dugno. Spalva galėtų būti ir tamsesnė, kakava labai jauko neužtamsino, bet jauko dažų specialiai nedėjau nes tikslas buvo naudoti vien tik maksiminius gaminius.

Žieminė žūklė su vasariniu jauku - mitas ar veikianti strategija?

🧪 TESTAS

Savaitgalis gavosi pereinamuoju laikotarpiu tarp metų laikų – šeštadienis paskutinė žiemos diena, sekmadienis pirmoji pavasario diena. Teko pasukti galvą ką pasirinkti – ar šeštadienį uždarinėti žiemos sezoną, ar sekmadienį atsidarinėti pavasario sezoną. Pasirinkau pavasarį, jau ta žiemą ir taip prailgo. 

Bet tada iškilo kita dilema – o kur ir kaip reikėtų atsidarinėti pavasario sezoną. Labai smagūs įspūdžiai liko po prieš savaitę apturėtos žūklės, kurioje su kolega smagiai pažvejojome karšiukų ir kuojų ežere netoli Vilniaus. Visai smagu būtų tokią žūklę pakartoti, bet daryt viską vienas prie vieno kaip praeitoje žūklėje – na tai tikrai nėra TV-Fishing stilius 😊 Neįdomu daryti dvi vienodas žūkles vieną po kitos, reikia pabandyti kažką naujo. Pradėjus ieškoti idėjų ką galėčiau šioje žūklėje išbandyti kitaip, mintys automatiškai nukrypo į jauką – o ką jeigu išbandyti visiškai neįprastą žiemos sąlygoms jauką, nesilaikant standartinių žiemos teorijų ir rekomendacijų, o viską darant kaip tik priešingai?

Paprastai visi esame įpratę ir teorijos skelbia, kad žiemą reikia kuo skurdesnių jaukų, kuo smulkesnės frakcijos, kuo inertiškesnių (mažiau aktyvių dalelių), pageidautina tamsios spalvos kad nebaidytų žuvų ir atrodytų ant dugno kuo natūraliau. Jaukinti rekomenduojama atsargiai, mažomis porcijomis. Bendras jauko kiekis nedidelis, paprastai žiemos žūklei ir kilogramo sauso jauko kartais būna per daug.

Kas gali būti absoliuti priešingybė žieminiam jaukui? O gi klasikinis stambiems karšiams tinkamas vasarinis jaukas – ryškios spalvos, saldus, kvapnus, maistingas, daug stambių dalelių, lipnus. Ir kiekiai vasarą žymiai didesni.

Ir čia ir gimė planas eksperimentui – ką poledinėje žūklėje galima nuveikti su vasariniu karšiniu jauku.

Panaršęs sandėlio atsargas, nusprendžiau štai tokį miksą eksperimentui susimaišyti iš Champion Feed produkcijos:

• 1 kg Wonder Yellow – absoliuti karšinė klasika, naudojama stambiųjų karšių žūklei šiltuoju metų laiku. Kaloringas labai ryškios geltonos spalvos jaukas, stipraus vaisinio aromato. 

• 1 kg WK 2008 – senos kolekcijos Champion Feed jaukas, kurio vieną pakelį dar radau atsargose ir kurio pardavime jau turbūt nebūna. Tai irgi tipinis karšinis jaukas šiltam metų laikui, su šiuo receptu berods Belgai laimėjo 2008 metų pasaulio čempionatą. Irgi šviesios spalvos, daug stambių dalelių, labai stiprus migdolų aromatas.

SENSAS jaukų testavimas

🧪 TESTAS

Kaip jau esu minėjęs, šiemet mano atstovaujama fyderio komanda “Žvejo tribūna feeder team 2” bendradarbiauja su firma Salmo, kuri į Lietuvą veža pasaulinės klasės jaukus SENSAS. Taigi gavome palankią progą tiek pasipildyti jau išbandytais Sensas jaukais, tiek įsigyti įvairių dar nemėgintų mišinių. Šiek tiek didesnis langas tarp varžybų pats tas metas jaukų testavimui. Todėl nuspręsta skirti savaitgalį sportinio stiliaus nedidelių žuvų žvejybai mažame tvenkinuke netoli Vilniaus, kuriame netrūksta kuojyčių ir karšiukų. Pasirinkimas šis ne atsitiktinis, taip jau yra kad šiame sezone net trys iš keturių fyderio čempionato etapai vykdomi nedideliuose tvenkiniuose, kur pagrindinis taikinys – smulki balta žuvis.

Prielaidos apie smulkios žuvies jaukinimą

Kalbant apie jaukus smulkmei, esu jau seniai pastebėjęs tokią tendenciją, kad vasarą kai karštas vanduo, kai gausu maisto ir žuvys aktyviai maitinasi, smulkiai žuviai patinka karšinio tipo jaukas. T.y. šviesesnių spalvų, saldus, paskanintas įvairiais kaloringesniais kepiniais, kvapnus. Tik grynas karšinis jaukas nėra pats geriausias pasirinkimas nes yra per daug inertiškas, sunkus, nėra aktyvus vandenyje. Taip pat dažniausiai persotina smulkmę po kurio laiko. Žvejojant smulkmę vien karšiniu jauku dažnai scenarijus būna toks, kad iš pradžių kokią valandą ar dvi žuvis renkasi labai sunkiai, vėliau kai jau žuvys suranda jauką – pradeda aktyviai maitintis pajaukintoje zonoje, ir tuo metu smagiai kimba, atrodo kad jau viskas liuks. Bet po kurio laiko kibimai aprimsta, kai žuvys persisotina jauku, ir jeigu bandant atgaivinti kibimą toliau aktyviai paduodamas jaukas - dažniausiai taškas užmušamas galutinai ir kibimas išvis dingsta.

Kad išvengti tokio scenarijaus gaudant karšiniu jauku, verta prijaukinus tašką, toliau padavinėti jauką su mažiausiomis šėryklėlėmis, dažniau atlikti metimus tuščia šėrykla. Arba kitas variantas – karšinį jauką “praskiesti” sumaišant su smulkios frakcijos smulkioms žuvims skirtu jauku. Taip sumažinamas jauko kaloringumas, per daug nepakenkiant jo skoninėms/kvapų savybėms. Taip pat pagerėja jauko mechanika – jis tampa lengvesnis, puresnis, mažiau lipnus, aktyviau dirba vandenyje. Tai yra kaip tik tai, ko reikia gaudant smulkmę. Tokių jaukų maišymo santykis gali būti  1:1 arba 2:1 smulkaus jauko naudai. Priklauso nuo žūklavietės gylio bei gaudomų žuvų rūšies, jų dydžio. Jei gaudomos didesnės žuvys ar žūklavietė gili, maišymo santykis 1:1 leidžia jauko mišinį išgauti kiek sunkesnį ir lipnesnį, kurio daugiau nusileidžia ant dugno. Jei reikia jauko lengvesnio, darančio aktyvesnį jauko debesį  vandenyje, greičiau besisklaidančio – santykis 2:1 (kai smulkiagrūdžio jauko dedamos dvi dalys, o karšinio viena) turėtų būti geresnis variantas.

"Netestuosi - nevažiuosi"

Šio testavimo tikslas – išmėginti man dar nežinomus jaukus iš Sensas asortimento ir pabandyti išgauti jauką smulkmei, panašių savybių kaip aprašiau aukščiau, sumaišius karšinį jauką su ežerinio tipo smulkios frakcijos jauku. Planuoju pasidaryti du jauko mišinius ir žūklę išskaidyti į du turus po 3 valandas. T.y. 3 valandas pažvejočiau vienu jauku, tada kitas 3 valandas pažvejočiau kitu jauku, ir palyginčiau rezultatus.

Kaip karšinis jaukas paimtas Sensas Feeder serijos jaukas Sensas 3000 Bream&Skimmers. Jo praskiedimui panaudosiu smulkiagrūdžius stovinčiam vandeniui skirtus jaukus – Sensas 3000 Brune Etang ir Sensas 3000 Concours Etang.

Salmo Thrill nuotykiai Neryje

🧪 TESTAS

Praėjusiam savaitgaliui planavau žvejybinę išvyką į Nerį. Mikrikinio spiningo nenorėjau imti, labai jau rūpėjo vobleriai. Bet iš kitos pusės, norėjosi kažkokios intrigos, kad žūklė būtų ne „kaip visada“, o įgytų kokio tai eksperimento prieskonį. Todėl apsisprendžiau, kad šį kartą gaudysiu išimtinai tik vienu masalu – neseniai įsigytu 5 cm Salmo Thrill skęstančiu vobleriu, kurio dar nebuvau mirkęs vandenyje. Kitaip tariant, kad žūklė taptų eksperimentu, jos tema tapo konkretaus naujo masalo testavimas.

Šiek tiek teorijos apie Salmo Thrill voblerį…

Voblerius Salmo Thrill gamintojai apibūdina kaip specializuotus masalus salačių žūklei. Nuo 2007 metų buvo gaminami skęstantys 7 ir 9 centimetrų ilgio modeliukai. Na o šiemet jų gretas papildė skęstantis 5 cm ilgio Salmo Thrill „mažylis“. Vobleriai spalvinami bene aštuoniais spalviniais variantais, stengiantis imituoti aukšlę (mėgstamą salačių maistą). Mano įsigytas modeliukas yra mėlyna nugarėle ir blizgančiais šonais.

Su mikrikais į Nerį

🧪 TESTAS

Savaitgaliui iš anksto buvo numatytas pasiplaukiojimas Nerimi su spiningu. Taip gaudau jau daug metų - su pripučiama valtimi leidžiuosi pasroviui, priplaukęs įdomesnę vietelę - užsiinkaruoju ar išlipu ant kranto ir tikrinu. Tokiu būdu per dieną patikrinu tam tikrą upės ruožą. Valtis suteikia galimybę pasiekti nuo kranto neprieinamas vietas, greit persikelti į kitą krantą, žodžiu – galima žvejoti labai mobiliai.

Kada nors parašysiu išsamiau apie savo upinius spiningavimus. Bet šiaip būdas labai įdomus, nes gaunasi savotiškas vandens turizmas suderintas su žvejyba, ir rezultatais tikrai nesiskundžiu. Neris – negili ir srauni upė, todėl joje man labiausiai įdomios yra vadinamos „srovinės“ žuvys. Per eilę metų praktikos „atsifiltravo“ ir pagrindiniai masalai su kuriais gaudau upėje, t.y. vobleriai. Gaudant vobleriais pasiekiu geriausią balansą tarp laimikių ir nutrauktų masalų skaičiaus. Todėl kai keliauju spiningauti į Nerį, visi guminiai ar geležiniai masalai lieka gulėti namuose savo dėžutėse.

Tačiau šį kartą norėjosi išbandyti kažką kito, paspiningauti ne atidirbtais įrankiais, o kažkuo, kas Neries sąlygomis nėra laikoma įprastu įrankiu. Žvilgsnis kažkaip savaime nukrypo į UL klasės ešerinį spiningėlį ir dėžutes su mikroguminukais. O kodėl gi ne? Pažįstami UL gerbėjai upėse dažniausia naudoja nedidelius vobleriukus ir sukriukes, tuo tarpu kai silikoniniai mikromasalai dažniausiai asocijuojasi su ešerių žūkle stovinčiame vandenyje o ne su spiningavimu upės rėvose. Štai ir atradau erdvės improvizacijoms.

Taigi, eksperimentas – ką galima nuveikti Neryje su ešeriniu spiningėliu ir silikoniniais mikromasalais?