Rodomi pranešimai su žymėmis ŽŪKLĖS TECHNIKA. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ŽŪKLĖS TECHNIKA. Rodyti visus pranešimus

2020 m. spalio 7 d., trečiadienis

Metimai "už horizonto"

🧠 TEORIJA

Žūklė dugnine meškere tolimesnėmis distancijomis, man asmeniškai kelia daug rūpesčių. Dar reikia treniruotis ir treniruotis. Sėkmė susideda iš daugelio teisingai subalansuotų veiksnių - tinkamo meškerykočio, specialios ritės, pakankamos atsargos teisingo valo, užmetimo technikos, šėryklėlės formos ir svorio, šok lyderio ir t.t.

Ieškodamas sau reikiamų atsakymų į kilusius klausimus peržvelgiau gausybę informacijos, tiek rašytinės tiek vaizdinės. Tikiu kad ne aš vienas sprendžiu tokias dilemas, todėl pasidalinu rasta įdomia video medžiaga rusų kalba, susijusia su žūkle fyderiu itin tolimais atstumais.

Vaizdinė medžiaga patogi tuo, kad be naudingos techninės informacijos visą veiksmą galima pamatyti ir savo akimis - kaip atrodo užmetimo technika, kaip dirba meškerykotis užmetimo metu ir kt.


Taigi startuojam...

2016 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Žūklė fideriu - dar šiek tiek apie dugno tyrimą ir gylio matavimus

🧠 TEORIJA
Neseniai viename iš įdomesnių rusiškų žūklės tinklapių www.matchfishing.ru aptikau įdomios vaizdinės medžiagos apie tai, kaip išmatuoti žūklavietės gylį žvejojant dugnine meškere skirtinguose vandens telkiniuose.
Šių filmukų autorius rusų fidermeisteris Vitalij Kolganov.

Skubu pasidalinti aptiktomis nuorodomis:


2015 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Taiklūs metimai

🧠 TEORIJA
Sugebėjimas nuolat pataikyti užmesti į tą patį prijaukintą tašką gali būti lemiamas veiksnys, apsprendžiantis ar namo grįši su laimikiu, ar tiesiog „pabuvęs“ gamtoje.

Aptikau internete ir išverčiau kelis patarimus apie tai, ką reikia ir ko nereikia daryti, norint pagerinti savo užmetimo įgūdžius.

Valo fiksavimas

🧠 TEORIJA
Žvejojant dugnine arba tolimojo užmetimo plūdine meškere, labai svarbu visuomet pataikyti užmesti į tą pačią vietą. Užmetimo krypties nustatymui pasirenkamas koks nors kitame krante esantis orientyras, o štai kad užmetimo nuotolis visada būtų vienodas, dažniausiai valas reikiamoje vietoje, esančioje metimo atstumu, užneriamas už vadinamojo ritės „klipso“.

Bet šis būdas turi ir savų trūkumų. Kiekvieno užmetimo metu, kai laisvai iš ritės besivyniojantis valas pasiekia tą vietą kur jis užfiksuotas už ritės klipso, gauname didesnį ar mažesnį smūgį. Ypač tai aktualu, kol dar neištobulinta užmetimo technika. Jei yra nuogąstavimų, kad užmetant valas fiksavimo vietoje gali nutrūkti ar susilpnėti – galima pasinaudoti dar vienu alternatyviu būdu, fiksuojant už ritės klipso ne valą, o guminio amortizatoriaus gabaliuką, kurio kitas galas užnertas ant valo. Tam gerai tinka specialūs guminiai žiedeliai, skirti granuliuotų masalų tvirtinimui prie kabliuko. Patį principą labai gerai atskleidžia pridėtos iliustracijos.

2015 m. gegužės 26 d., antradienis

Pažinti dugną…

🧠 TEORIJA
Kas geriau pažįsta vandens telkinį, tas geriau ir žvejoja. Su meškere-gylmačiu, turint šiek tiek laisvo laiko ir kantrybės, galima gauti išsamų žūklavietės dugno suvokimą.

Dauguma meškeriotojų gaudo aklai. Dažnai gimtojo jų telkinio struktūra ir dugno reljefas net po daugybės žūklės jame metų lieka jiems paslaptimi. Ir tuomet dažniausiai skundžiamasi, kad telkinyje nebelikę žuvies. O juk lemiamą reikšmę turi tai, kur pateikiame masalą. Tarkime, jei negyvą žuvelę patiekti šalia sėkliaus kietu dugnu, starkio kibimo dažniausia neteks ilgai laukti. Jei žuvelė gulės įsmigusi dumble, gali praeiti ištisos savaitės be jokio kibimo. Arba, pavyzdžiui, kai kurie meškeriotojai meta didelius jauko rutulius ant paties šlaito krašto ir stebisi, kodėl nekimba žuvys. O juk rutuliai jau seniai nusirito į gylį.

Telkiniuose, kur dugno struktūra silpnai išreikšta, įdomios vietos yra net menkiausi dugno reljefo pokyčiai – nedidelės terasėlės, duobutės, sėkliai ar smėlio „liežuviai“, nes čia susikaupia daugiau natūralaus maisto žuvims. Būtent ten žuvys ir laikosi. Todėl labai svarbu tiksliai išstudijuoti telkinio profilį, ir šiuo atveju be kruopštaus gylių matavimo neapseisime.

Gylių tikrinimui užtektų tokios įrangos:
- meškerykotis (gali būti skirtas dugninei žūklei) su iki 80 g užmetamojo svorio testu;
- beinercinė ritė su 0,3 – 0,35 mm storio valu;
- 1 m ilgio linuotė ir dvi juostelės-„lipukai“;
- plūdė – „markeris“ su maždaug 40 g keliamąja galia, su gerai matoma viršutine dalimi ar antena;
- sunkus svarelis;
- pora tvirtų stovelių meškerykočiui.

Suprantama, jei tarkime dažniausiai gaudote plūdine meškerėle iki 20 m nuo kranto atstumu, tai meškerę-gylmatį galite pasiruošti ir mažesnio galingumo. Tokiai įrangai didelių investicijų tikrai nereikės, nes beveik tą patį efektą galima gauti ir naudojant pigius, kiekvienoje žūklės prekių parduotuvėje randamus įrankius.

Meškerykotis-gylmatis įrengiamas labai paprastai. Iš pradžių ant pagrindinio valo užneriamas svarelis (gali būti tvirtinamas naudojant suktuką su segtuku, ar analogiškos paskirties specialius slankiojančius segtukus – taip lengviau pakeisti svarelį nepertvarkant visos sistemos), po to užveriamas guminis karoliukas-stabdis. Prie valo galo rišamas tvirtas segtukas, prie kurio jau tvirtiname pačią plūdę.