Gausūs archeologiniai radiniai iš pietų ir vakarų Europos, iš pietinės Azijos dalies, iš Afrikos ir kitų vietovių įrodo, kad žmonės turėjo įgūdžių pasigauti žuvų nuo pat ankstyvojo akmens amžiaus (Paleolito) laikų, kai mūsų protėviai dar lakstė neandartaliečių pavidalu. Akmens amžiaus žmonių urvuose archeologai randa daugybę žuvų kaulų liekanų, kas įrodo kad žuvis tikrai buvo įtraukta į senovės žmonių dietą. Vienok, su informacija apie žūklės būdus situacija yra kur kas prastesnė ir rasti kažkokių žūklės įrankių liekanų, kurie būtų datuojami tokiu senu laikotarpiu, nelabai pavyksta. Gausesni žūklės įrankių artefaktai randami jau iš viduriniojo akmens amžiaus (Mezolito) laikotarpio.
Kaip senovės žmonės pasigaudavo žuvų
Reik manyti, kad pirmiausia žmogus išmoko žuvį pasigauti rankomis, jai užplaukus ant seklumos neršto ar atoslūgių metu. Vėliau išmoko seklumon išplaukusias žuvis nusmeigti ietimis. Tada ietys ištobulėjo į specialiai tam skirtus įrankius – žeberklus. Žmonės išmoko pagaminti aptvarus, kur įplaukusias žuvis nesunkiai pasigaudavo rankomis ar nusmeigdavo. Išmoko nusipinti iš vytelių spąstus, į kuriuos įplaukusi žuvis nebesugebėdavo ištrūkti. O kažkada vėliau išmoko ir pasigaminti tinklus, skirtus žuvims gaudyti.
Suprantama, kad meškeriotojams labiausiai rūpi klausimas, kada gi žmonės pirmą kartą išmoko suvilioti žuvį masalu, užmautu ant kabliuko, kuris pririštas prie valo. Kitaip tariant – kada žmonės pradėjo meškerioti. Niekas tiksliai negali atsakyti į šį klausimą. Bet faktas, kad šis išradimas leido žmogui pasigauti žuvį gilesnėse vandens telkinio vietose, negu gaudymas rankomis ar badymas žeberklais.
Taigi, mūsų ankstyvieji protėviai taip pat mokėjo meškerioti, tegul ir primityviais įrankiais. Išmokus gaudyti žuvis prie valo pririštu kabliuku, turbūt žmonija ilgai netruko, kol susiprato pririšti kitą valo galą prie lazdos ar rykštės, kad galima būtų masalą paduoti toliau nuo kranto. Taip ir atsirado pirmieji meškerykočiai. Yra nuomonė kad pirmieji meškerykočiai pradėti naudoti maždaug prieš 4000 metų.
Iš ko buvo gaminami pirmieji valai, belieka tik spėlioti. Tai galėjo būti kokių nors gyvūnų sausgyslės ar siaurutės odos atraižos, galbūt koks nors augalinis pluoštas iš kurio suvyta virvelė. Gal kokių nors gyvūnų plaukai, karčiai ar uodegos ašutai. Iki mūsų laikų senovinės meškerės bei valai neišsisaugojo.
Kaip atrodė pirmieji kabliukai ir kaip kito kabliukų formos
Ilgai nebuvo aptikta ankstyvojo akmens amžiaus kabliukų atrodančių taip, kaip mes juos įsivaizduojame dabar. Pirmieji senojo akmens amžiaus (Paleolito) kabliukai buvo realiai ne kablio, o spyglio formos, su abiem nusmailintais galais. Akmens amžiaus kabliukai – spygliai būdavo gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų – medžio, akmens skeveldrų, kriauklių nuolaužų, gyvūnų kaulų atplaišų, ragų skeveldrų ir pan.
Toks dvipusis spyglys būdavo pririšamas prie valo, ant jo užmaunamas masalas taip kad netrukdytų žuviai jo įryti, o žuviai masalą prarijus ir trūktelėjus už valo, spyglys užsiskersuodavo ir įstrigdavo žuvies gerklėje. Tai leisdavo žvejui ištraukti žuvį panašiai kaip ir dabar ištraukiame ant kabliuko užkibusias žuvis. Geriau suprasti apie ką eina kalba, padės žemiau pateikta iliustracija:
Sekantis žingsnis tikrojo kabliuko link, buvo naudoti kiek išlenktus spyglius. Keletas tokių spyglių yra saugojama muziejuose. Tačiau iki tikrųjų kabliukų atsiradimo dar laukė ilgokas kelias. Įdomus tas faktas, kad kabliukai ir jų formos skirtinguose pasaulio kraštuose vystėsi labai panašiai.
Nors kabliukų formų ir kabliukų gamybos būdų būta pačių įvairiausių, tačiau galima išskirti dvi skirtingas kabliukų gamybos technologijas. Pagal vieną technologiją kabliukai būdavo gaminami vientisi, dažniausiai iš gyvūnų kaulų, ilčių ar ragų, iš kriauklių ar moliuskų geldelių, iš uolienų.
Pagal kitą technologiją kabliukai būdavo gaminami iš dviejų atskirų dalių, gaminant atskirai kabliuko kotą ir smaigalį. Abidvi dalys būdavo tvirtinamos tarpusavyje jas tvirtai surišant. Kabliuko kotelis dažniausiai būdavo gaminamas medinis, o kabliuko smaigalys galėjo būti arba iš medžio, arba iš kaulo, rago, moliusko kiauto nuolaužos ir pan.
Kažkur apie 2005 metais buvo aptikti radiniai, iš esmės apvertę aukštyn kojom ankstesnes teorijas apie žūklės pradžią. Tyrinėjant senovės žmonių gyventus urvus pietryčių Azijoje, Rytų Timore, buvo aptikta didelių jūrinių žuvų likučių (manoma kad tunų arba panašių į jas žuvų), kurių amžius virš 40000 metų. Negana to – buvo aptikti iš kaulo pagaminti kabliukai, kurių nustatytas amžius yra maždaug 42000 metai. Tai akivaizdus įrodymas kad žmonės mokėjo pasigauti žuvį naudodami valą ir kabliuką, kur kas anksčiau negu buvo manyta iki šiol.
Ten pat buvo aptikta ir iš kriauklės pagamintų kabliukų, kurių amžius kažkur tarp 16000-23000 metų. Tai įrodymas kad senovės žmonės ne tik buvo gabūs žvejai, bet ir nagingi meistrai.
Seniausi Europos kabliukai
Europoje seniausi rasti kabliukai aptikti Vokietijoje. Buvo rasti šeši kabliukai. Penki iš jų datuojami maždaug 12000 metų amžiumi ir pagaminti iš elnio ar panašaus gyvūno kaulų. Šeštasis rastas kabliukas yra 19000 metų senumo ir pagamintas iš mamuto ilties.
Egzotiški kabliukai
Žmonijos išradingumas tikrai beribis. Kabliukus bandyta gamintis iš pačių įvairiausių medžiagų, kartais netgi labai egzotiškų. Tarkime, Berlyno muziejuje yra vienas iš seniausių žinomų kabliukų, kurio smaigalys pagamintas iš erelio snapo. Dažnai kabliuko korpusas būdavo medinis, o smaigalys padarytas iš kaulo.
Muziejuose taip pat yra eksponuojama maorių (Naujosios Zelandijos čiabuviai) kabliukų, kurie pagaminti iš žmogaus kaulų.
Amerikos čiabuviai (pvz. Mohavių genties indėnai arba dabartinės Čilės teritorijoje gyvenę indėnai) mokėjo kabliukus pasigaminti iš kaktuso spyglių.
Naujosios Gvinėjos čiabuviai kabliukus gamindavosi iš baisiai atrodančių vabzdžių Eurycantha latro kojos fragmento.
Yra aptikta vidurio akmens amžiui priskiriamų kabliukų iš titnago, kurių forma labai panaši į šiuolaikinių. Galima tik įsivaizduoti kokio kruopštumo ir kiek laiko reikėjo, norint akmens amžiaus žmogui pagaminti tokio lygio įrankius.
Metalinių kabliukų, pagamintų iš bronzos ir turinčių užkarpėlę bei auselę valui pririšti, aptikta radiniuose iš Mikėnų ar senovės Egipto paveiksluose. Nors savo amžiumi tai irgi labai seni artefaktai, bet tai jau gaminiai iš kitos epochos ir kitokios technologijos. Apie senovės civilizacijas pratęsiu jau kitame straipsniuke...
Bus daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą