6 sistemos karpių žūklei

🧠 TEORIJA

Šešios bazinės sistemėlės mėgėjiškai karpių žūklei, aptiktos rusiškame žurnale „Rybačte s nami“. Gal morališkai jos ir pasenusios, tačiau mėgėjiškoje žūklėje, kad neapkrauti per daug smegenų super sudėtinga šiuolaikiška karpininkų informacija,  gali ir praversti.

1. Slankiojanti sistema

Jau daug dešimtmečių naudojama slankiojanti sistema yra viena iš pačių paprasčiausių. Ji labai patogi žvejojant smulkius ar vidutinio dydžio karpius. Jos paprastumas, netgi galima sakyti – primityvumas, nesukelia jokių problemų. Labiausiai tinka augalinės ar gyvūninės kilmės masalai – įvairūs grūdai, sliekai ir pan. Masalas paprastai maunamas tiesiai ant kabliuko. Vienok, jei dėl kokių nors priežasčių žvejyba pasirodė sudėtingesnė, negu tikėjotės, galima rišti masalą ir ant „plauko“, šis metodas tiks geriau jei kibimai labai atsargūs.

Šiuolaikinė karpių žūklė – jaukinimo įranga

🧠 TEORIJA

Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjami įvairūs jauko pateikimo žūklavietėn variantai. Tema ganėtinai aktuali, nes nuo to, ar teisingai jaukinta pasirinktoje vietoje, priklauso visos žvejybos sėkmė. Kokia nauda iš įrankių, kuriais galima masalą nusviesti už horizonto, jei nebus galimybės ten pat pateikti ir jauko. Šansai, kad žuvis pastebės pavienį dugne gulintį masalą, dešimtis kartų mažesni lyginant su masalu, kuris guli jaukintoje vietoje.

Šiuolaikinė karpių žūklė – markeriai

🧠 TEORIJA

Tęsiant sportinės karpių žūklės temą, šiame straipsnyje detaliau nagrinėjamas „markerinės“ įrangos naudojimas.

Ši įranga susideda iš meškerykočio, ritės, valo, „shock leeder‘io“, žiedelio su pritvirtintu prie jo svareliu, plūdės – „markerio“.

„Markerinis“ kotas dažniausiai būna dviejų dalių (ilgis nuo 3,6 iki 3,8 m) su labai jautria viršūnėle. Ant meškerykočio blanko, tarp ritės laikiklio ir pirmojo žiedo, dažniausiai būna specialios žymės, išdėstytos 15, 30 arba 60 cm atstumu nuo ritės laikiklio, ir skirtos gylio matavimui (1 pav.).

Šiuolaikinė karpių žūklė – įžanga

🧠 TEORIJA

Šiuo metu sportinė karpių žūklė sparčiai populiarėja. Šios sistemos principinis bruožas yra įrankis su vienu kabliuku ir taip vadinamąja „plauko“ sistema. Minėtas karpių gaudymo būdas (carpfishing) atkeliavo pas mus iš Anglijos. Esminis šio žūklės metodo tikslas – trofėjinių laimikių gaudymas.

Šiuolaikinė karpių žūklė– tai savotiška filosofija, kuri moko į karpį žvelgti ne kaip į grobį, o kaip į dėmesio vertą priešininką.

Visas procesas sukoncentruotas į tai, kad žūklės metu (žuvies pakirtimo, varginimo, ištraukimo, atkabinimo ir paleidimo) kuo labiau sumažinti karpio sužalojimo galimybę ir kad įranga būtų sukonstruota tokiu būdu, kuris leistų išgyventi net ir atitrūkusiai žuviai. Karpininkai laikosi principo „pagavai – paleisk“ – sugauta žuvis dėmesingai ir atsargiai atkabinama, o pasvėrus ir nufotografavus paleidžiama atgal į vandens telkinį.