Šiuolaikinė karpių žūklė – jaukinimo įranga

Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjami įvairūs jauko pateikimo žūklavietėn variantai. Tema ganėtinai aktuali, nes nuo to, ar teisingai jaukinta pasirinktoje vietoje, priklauso visos žvejybos sėkmė. Kokia nauda iš įrankių, kuriais galima masalą nusviesti už horizonto, jei nebus galimybės ten pat pateikti ir jauko. Šansai, kad žuvis pastebės pavienį dugne gulintį masalą, dešimtis kartų mažesni lyginant su masalu, kuris guli jaukintoje vietoje.

Labiausiai paplitęs ir plačiai karpininkų naudojamas būdas yra jaukinimas su „spod“ tipo meškerykočiu. Meškerykotis „spod“ – tai dviejų dalių nuo 3,6 iki 3,9 m ilgio labai galingas kotas. Naudojamos ritės, turinčios didelės talpos būgnelius, ir pageidautina – kuo didesnį perdavimo santykį, kadangi kuo daugiau valo bus suvyniojama vienu rankenėlės apsukimu, tuo patogiau dirbti su įrankiu apskritai. Valą galima naudoti tiek pintą (0,12 – 0,16 mm) tiek ir monofilamentinį (0,25 – 0,28 mm). Verta atsiminti, kad kuo mažesnis valo diametras, tuo tolimesni metimai. Tokie meškerykočiai naudojami užmetant jauką šeryklėlėmis – „raketomis“ arba vadinamaisiais „parašiutais“.

Šėryklėlė – „raketa“ savo pavadinimą gavo dėl specifinės formos. Tokios šėryklėles privalumai: maksimalus užmetimo nuotolis (130 – 150 m), tikslumas, didelis sutalpinamo jauko kiekis (150 – 300 g), nesukeliamas didelis triukšmas nusileidimo ant vandens metu, ganėtinai tolygus byrančio jauko paskirstymas ant dugno. Iš minusų galima išskirti tiktai procesą, kai „raketą“ reikia parsitempti atgal. Darbo eiga tokia: paruoštas jaukas sudedamas į „raketą“, atliekamas užmetimas į reikiamą tašką, „raketai“ nusileidus valas šiek tiek atlaisvinamas, „raketa“ paviršiuje parodo savo „nosį“, tuo metu ji vandenyje būna vertikalioje padėtyje, jaukas išbyra, po to staigiu meškerykočio trūktelėjimu ištraukiam „raketą“ į vandens paviršių ir, vyniodami valą, parsitraukiame „raketą“ atgal į krantą. „Raketos“ gali būti uždaro arba atviro tipo.

Atviras „raketas“ lengviau parsitraukti atgal, iš jų greičiau iškrenta jaukas, tačiau, lyginant su uždaromis „raketomis“, jų skrydžio ore savybės prastesnės. Uždaros „raketos“ pasižymi puikiomis skrydžio savybėmis, geresniu tikslumu ir užmetimo nuotoliu, be to, leidžia naudoti jauką, kurio konsistencija yra panaši į sriubos.

„Parašiutas“ – žvejų išradimas, atrodantis kaip mažas dubuo, išpjautas iš plastikinio butelio, dirbantis svaidyklės principu. Šis išradimas padeda užmesti jauko rutulius 100 – 120 m atstumu. Užmetamų jauko rutulių dydis ir jų skrydžio nuotolis priklausys tik nuo žvejo fizinės būklės. Iš privalumų, pirmiausia galima išskirti praktiškai nulinę savikainą, jaukinimo greitį (jeigu dirbama dviese – vienas meta, kitas deda jauko rutulius – greitis 2-3 kartus viršys darbo su „raketa“ greitį), užmetimo tikslumą. Minusai – didelės apkrovos įrankiui, ganėtinai triukšmingas jauko rutulio smūgis į vandens paviršių, galimybė naudoti pagrinde tik birų jauką su nedideliu kiekiu baltyminių kukulių, granulių ar grūdų. Šį būdą tikslingiausia naudoti varžybose, kur ypatingai svarbus yra greitis ir našumas, įprastoje žūklėje geriau naudoti „raketą“. Darbo su „parašiutu“ principas toks: į kaušelį dedamas jauko rutulys, atliekamas metimas, per sekundę jauko rutulys atsiplėšia nuo kaušelio ir lekia į numatytą tašką, o kaušelis krenta 10 – 15 m atstumu nuo kranto, ir po to suvyniojant valą partraukiamas atgal.

Bendri „spod“ įrangos privalumai yra šie: galimybė toli užmesti jauką, didelis tikslumas, didelis užmetamo jauko kiekis per maksimaliai trumpą laiką.

Sekantis pagal populiarumą yra jaukinimas specialiu vamzdeliu – „kobra“. Šiuo įrengimu galima nusviesti baltyminius kukulius (tiek po vieną, tiek ir po 4 – 6 vnt.) į žūklės vietą. Šis būdas yra pats tyliausias, lyginant su visais kitais, nes triukšmą sukelia tik į vandenį krentantis kukulis. Naudojant „kobrą“ galima jaukinti iki 120 m atstumu, užmetimo nuotolį ir tikslumą šiuo atveju lems darbo su „kobra“ technika ir baltyminio kukulio formos taisyklingumas. Darbo principas toks: per vamzdelio viršutinę dalį į „kobrą“ įkraunami baltyminiai kukuliai, po to daromas rankos mostas iš už galvos, sustabdant „kobrą“ kai ranka yra maždaug 45° (lyginant su kūnu) padėtyje, tuo metu kukulis išlekia iš „kobros“.

Privalumai, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra mažas triukšmingumas ir didelis atstumas kuriuo užmetamas baltyminis kukulis. Trūkumas yra didelė užmetimo tikslumo priklausomybė nuo kukulio formos, taip pat nuo vėjo krypties ir stiprumo.

Laidynė – ganėtinai universalus instrumentas, kuris, priklausomai nuo kaušelio formos, gali būti naudojamas tiek jaukinant jauko rutuliais, tiek baltyminiais kukuliais.

Tačiau jaukinimo atstumas šiuo atveju apsiriboja: jauko rutuliams – 34-40 m, baltyminiams kukuliams – 25-30 m. Darbo principą aprašinėti beprasmiška, kiekvienas vaikystėje šaudėme iš „ragatkių“.

Kaušas – šis įrengimas skirtas užmesti biraus jauko rutuliams, baltyminiams kukuliams, grūdų mišiniams, granulėms.

Metimo nuotolis: jauko rutuliams iki 40-45 m, ir iki 15-20 m baltyminiams kukuliams, grūdams ar granulėms. Kaušo darbo principas analogiškas katapultai. Gali būti naudojamas ir su trumpa, ir su ilga rankena. Rankenos ilgis tiesiogiai įtakoja užmetimo nuotolį.

Išversta iš:

Большая рыбалка 3/2009

Евгений Дюжев