ĮSIKURK TEISINGAI
Kai žvejys sportininkas ketina pasidalinti patarimais apie tai, kaip reikia įsikurti žūklavietėje, turbūt savaime suprantama kad kalba eina apie specialią platformą su visokiais prie jos montuojamais priedais. Styvas Ringeris savo patarimų knygoje nesileidžia į konkrečių gamintojų ar modelių apžvalgas, taipogi nesigilina į platformos montavimo subtilybes. Kas nors kiek domisi sportine žūkle, turėtų žinoti pagrindus kaip montuojama platforma ir kaip išdėstomi pagrindiniai jos priedai. Yra ta tema nemažai informacijos internete, netgi mano bloge yra keli straipsniukai apie tai.
Kalba šiuo atveju eina apie kai kuriuos specifinius niuansus, į kuriuos Styvas rekomenduoja atkreipti dėmesį. Aišku, tai labai individualūs dalykai ir Styvas neperša savo nuomonės, nesako kad jo metodai geri, o visi kiti blogi. Tiesiog jis apibūdina kaip gaudo pats, ir kas nori – gali pats išbandyti tokį stilių ir pasinaudoti vienu ar kitu patarimu.
Žūklė fyderiu gali būti labai aktyvi, bet gali būti ir taip kad nemažai laiko praleidžiama sėdint ramiai ir stebint meškerykočio viršūnėlę. Tad išties svarbu įsirengti savo darbo vietą taip, kad žūklė būtų komfortiška, ir kad užkibus žuviai ir jos traukimo metu būtų galima susikoncentruoti į tai kaip žuvis elgiasi, o ne į pašalines aplinkybes, tarkime už nugaros kažkur netvarkingai paliktą graibštą ar pan.
Taigi, dešimt patarimų iš Styvo Ringerio apie įsikūrimą žūklavietėje:
PLATFORMA
Kartais yra patariama žūklaujant dugnine meškere platformą (ar kėdę) pasistatyti taip, kad ji stovėtų tam tikru kampu į vandenį, t. y. pasukta į šoną. Kadangi žvejojant dugnine meškere pagrindinis signalizatorius yra lanksti viršūnėlė, meškerykotis įtvirtinamas taip, kad su valu sudarytų statų arba artimą jam kampą. Tad jeigu žvejys masalą meta tiesiai prieš save, tai meškerykotis būna pasukamas į kurį nors šoną, siekiant sudaryti su valu reikiamą kampą.
Kad būtų patogu stebėti kampu pastatytą meškerykotį, klasikinė teorija dažniausiai sako, kad ir kėdė ar platforma turi būti pastatyta tokiu pačiu kampu, vienoje tiesėje su meškerykočių, kad žvejui būtų patogu jį stebėti.
Styvas nerekomenduoja taip elgtis. Platformą jis montuoja taip, kad sėdėtų veidu tiesiai į vandenį. Taip anot jo patogiau ir užmetinėti, ir pakirtinėti bei traukti žuvį. Be to, jeigu varžybose leidžiama gaudyti kombinuotais metodais, sėdint tiesiai priešais vandenį galima patogiai gaudyti ir dugnine, ir plūdine ar sudurtine meškere.
LAIKIKLIS MEŠKERYKOČIO GALUI
Atrėmus dugninę meškerę ant laikiklio (vadinamojo „fyderarmo“), su meškerykočio galu sportininkai elgiasi kas tik kaip sumasto. Vieni laiko rankose, kiti pasideda ant šlaunies, ant masalų stalelio ir pan. Dar vienas iš būdų – naudoti tam laikiklį, pritvirtintą prie platformos kojos.
Styvas taip renkasi šį būdą su specialiu kampiniu laikikliu, kuris montuojamas ant platformos kojos. Galima meškere atremti tiesiog ant paties laikiklio, o galima naudoti laikiklio gale esančią srieginę jungtį ir prisisukti kokią nors galvutę.
Anksčiau ir pats Styvas prisipažįsta kad meškerės galą atremdavo į koją ar masalų staliuką, bet kai žūklėje pradėjo dominuoti karpiukų gaudymas, tapo aktualu meškerės galą įtvirtinti standžiau, kad agresyvaus kibimo metu karpis nenutrauktų meškerės nuo laikiklio.
Kaip minėjau, kadangi Styvas naudoja savo rėmėjų gaminius, tai jo naudojama ir rekomenduojama galvutė yra firmos GURU modelis Reaper back rest.
Aišku kad galima rasti analogų ir kitų gamintojų asortimente, kad ir firmos Preston Innovations.
Tokios galvutės užspaudžia meškerykočio rankenos galą ir tokiu būdu užfiksuoja ją.
GRAIBŠTAS
Su graibštu situacija panaši į aukščiau aprašytąją. Dešiniarankiai žvejai masalų stalelį montuoja kairėje pusėje, kairėje pusėje reikia laikyti ir graibštą. Kad graibštas ir masalų stalelis netrukdytų vienas kitam, dažnai žvejai prieina tokio sprendimo, kad prie stalelio atraminės kojos primontuoja standartinį kampinį laikiklį. Graibštą atremia arba į patį laikiklį, arba ant jo sumontuoja kokią nors V formos galvutę, kartais nedidelį „roliką“ iš „štekeristų“ asortimento. Taip graibštas būna laikomas jau už stalelio ir nebesipainioja, bet prireikus jis pasiekiamas ranka.
Atrodytų čia visiška smulkmena neverta dėmesio, ir išties – kuomet įsikuriama lygioje vietoje tikrai nėra didelio skirtumo kur tą graibštą remti. Iš esmės savo funkciją puikiausiai atlieka laikiklis su bet kokia galvute. Na, o, bet, tačiau... situacija keičiasi iš esmės kai reikia įsikurti kur nors vandenyje, arba šlaito ar betoninės krantinės apačioje. Tuomet graibšto kotą jau reikia guldyti ne horizontaliai, bet prisitaikant prie esamo reljefo, ir tuomet atsiskleidžia visi pasiruošimo trūkumai. Tarkime sėdint šlaito apačioje graibšto kotas būna iškeltas aukščiau negu graibšto galva, ir naudojant bet kokį paprastą laikiklį, o ypač dar su „roliku“ - graibštas nuolat nučiuožinės į vandenį. Ir jeigu pvz. tokia situacija pasitaiko per varžybas, ir pasirodo kad žvejys neturi pasiėmęs kitokių laikiklių ar galvučių – gali būti visiškai nejuokinga.
Sprendimas – naudoti ant kampinio laikiklio tokią pačią fiksuojančią galvutę kaip kad buvo rekomenduojama aukščiau aprašytame patarime. T.y Styvas naudoja galvutę GURU Reaper back rest. Aišku kad galima naudoti ir kitų gamintojų analogus. Tokia galvutė patikimai užfiksuoja graibšto kotą ir galima ramiai žvejoti užfiksavus graibštą sau tinkamoje padėtyje ir nebereikės baimintis kad jis nučiuoš į vandenį ar bet kuria kita kryptimi.
Paprasta, bet patikima.
MEŠKERĖS LAIKIKLIS
Toliau Styvo patarimas dėl meškerės atrėmimo naudojant specialų laikiklį, vadinamąjį „fyderarmą“. Jis meškerę mėgsta išstatinėti 45 laipsnių kampu valo atžvilgiu. Anot Styvo toks kampas vis dar gerai rodo net ir jautrius kibimus, bet pakirsti žymiai patogiau.
Jau buvo minėta kad meškerės galą Styvas guldo ant specialaus fiksuojančio laikiklio, o meškerės atrėmimui prie fyderarmo montuoja galvą GURU Reaper rod rest. Ilgas laikiklis leidžia patogiai susirasti tinkamą poziciją meškerykočiui jį paslenkant viena ar kita kryptimi, kad būtų užtikrinamas reikiamas kampas ir valo įtempimas.
Styvas labai mėgsta DAIWA firmos meškerės laikiklį (fyderarmą), kuris horizontalia kryptimi gali būti pasukamas bet kuriuo kampu ir yra tvirtas bei stabilus. Pridedu foto kad matytųsi apie kokį fyderarmą eina kalba.
Rinkoje toks modelis nėra dažnai sutinkamas, labiau naudojami fyderarmai kurie leidžia vertikalia kryptimi nusistatyti bet kokį reikiamą kampą. Bet esu radęs kažką panašaus ir kitų gamintojų asortimente. Tarkime štai toks Garbolino modelis.
ATSARGINĖS ŠĖRYKLĖLĖS
Žūklės metu dažnai tenka keitinėti šėryklėlių tipą, dydį. Būna kad tenka ir kabinti naują šėryklėlę vietoje nutrauktos.
Šėryklėlės yra per sunkios, kad laikyti jas platformos stalčiukuose. O ir jų atsargos dažnai pas žvejus būna labai jau nemažos. Didelio asortimento reikia ir kai žūklaujama skirtingų galingumų meškerykočiais, dirbant per du ar tris jaukinimo taškus.
Styvas prieš žūklę pasirenka kažkiek šėryklėlių, pamastęs kokio tipo ir dydžio šėryklėlių ja m gali prireikti. Susideda jas į specialiai tam turimą dėžutę ir pasistato kur nors sau už nugaros. Tam gali tarnauti dar vienas nedidelis masalų stalelis, montuojamas už žvejo nugaros prie platformų kojų. Tuomet ant jo patogu laikyti ir dėžutes/penalus su atsarginiais pavadėliais, kitas smulkmenas kurių gali prireikti žūklės metu. Galima viską dėti ir ant žemės už platformos, bet jei krantas nelygus arba gaudoma ant šlaito ar vandenyje, taip galima prarasti savo aksesuarus. Mažas staliukas ant nugaros tikrai praverčia, išbandyta...
Na o atsirinkus kelias reikiamas šėryklėles ir susidėjus jas į atskiras dėžutes, šėryklėlių keitimas tampa labai patogus ir greitas. Nereikia kuistis šėryklėlių krūvoje ieškant tinkamo varianto.
ŠONINIS STALIUKAS
Šaltuoju metų laiku masalų pasirinkimas gali būti labai nedidelis. Bet kai šilta ir kai gaudomos išrankios žuvys, tarkime karšiai, kartais prireikia išties didelio masalų asortimento. Pagrindinis sportininkų kompletas gali susidaryti iš daugelio skirtingų masalų – trūklio lervos (matyliai), musės lervos, pinkutės, kokonai, skandintos ar plikytos musių lervos, sliekai, kukurūzai, peletsai ir kt.
Skirtingiems masalams reikia atskirų dėžučių/indelių, tai galima įsivaizduoti kiek vietos prireikia juos visus susidėti patogiai parankėje. Todėl primygtina Styvo rekomendacija – investuoti į didelio dydžio ir patikimą šoninį stalą. Žvejui sportininkui tai tiesiog būtinybė.
MASALAI IR AKSESUARAI
Kaip jau buvo minėta, įvairios masalų dėžutės „suvalgo“ beveik visą šoninio staliuko plotą/tūrį. Dar labai svarbu turėti reikiamą kiekį jauko po ranka. Jo reikia tiek, kad užtektų žvejybai ir kad nereikėtų viduryje žūklės stoti, lipti nuo platformos, ir eiti kur nors krepšyje ieškoti naujos jauko porcijos, arba dar blogiau – miksuoti naują jauką.
Taip pat šoniniame staliuke turėtų būti tokie aksesuarai kaip specialios žirklės masalų karpymui, ekstraktorius, masalo kabinimo įrankiai žūklei karpynuose, galima po ranka laikyti ir kelias atsargines šėryklėles.
TINKLELIS ŽUVIMS
Tinklelį žuvims Styvas tvirtina prie platformos kojos, kuri yra priešinga meškerės pastatymo krypčiai. Tarkime, jei meškerykotis atremtas taip, kad pasuktas kampu dešinėje pusėje žvejo, tai tinklelis žuvims būtų montuojamas kairėje pusėje, t. y. prie kairės platformos kojos. Taip lieka daugiau laisvos erdvės priešais žveją, ir traukiant žuvį ar permetant masalą nereikia baimintis kad kabliukas ar žuvis įstrigs tinklelyje. Kartais esant reikalui meškerę galima atremti tiesiog ant tinklelio krašto.
ATSARGINIAI KOTAI
Tiek varžybose, tiek treniruotėse, dažniausiai sportininkai naudoja daugiau negu vieną meškerykotį. Tai reiškia, kad šalia žvejo turi būti laikomi atsarginiai meškerykočiai, kuriuos būtų pasiekti žūklės metu. Meškerių nedera mėtyti ant žemės ar laikyti bele kaip, todėl reikia naudoti specialius laikiklius ar atramas.
Styvas šiam reikalui naudoja trigubą meškerių laikiklį, tvirtinamą prie platformos kojos. Jo pasirinktas modelis yra toks, kuriame kiekvienos meškerės laikiklį dar galima reguliuoti atskirai – pasukti į šoną arba reikiamų kampu aukštyn-žemyn. Toks reguliavimas padeda nesunkiai susirasti patogiausią poziciją meškerykočiams. Yra keli gamintojai kurių asortimente teko matyti tokius reguliuojamus laikiklius – tai Rive, Matrix, Flagman ir kt.
RANKŠLUOSTIS
O šis dalykas gali skambėti nerimtai, vienok tai labai reikalingas aksesuaras. Rankos turi būti švarios, kad būtų galima kokybiškai dirbti su jauku. Ypač tai aktualu kai šalta ir drėgna, kai jaukas labiau limpa prie rankų. Labai praverčia rankšluostis ir kai pagavus karšį reikia nuo rankų nusivalyti porciją gleivių.
Taigi, kas iki šiol valosi rankas į kelnes ar megztinį – pats laikas kuo skubiau investuoti į gerą rankšluostį.
Bus daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą