Žūklė šiuolaikinėmis dugninėmis meškerėmis pastaruoju metu įgauna didelį pagreitį ir sparčiai populiarėja. Daugėja įvairių sportinės žūklės varžybų, skirtų būtent fidermeisteriams, daugėja įvairios informacijos šia tema. Natūralu kad ir žūklės reikmenų gamintojai dugninei žūklei skiria vis daugiau dėmesio – kataloguose atsiranda vis nauji specializuoti meškerykočiai, ritės, valai, aibė šėryklų ir svarelių, platformos su pačiais įvairiausiais laikikliais ir aksesuarais ir pan. Tik spėk rinktis.
Specializuotos ritės dugninei žūklei rinkoje atsirado ne taip ir seniai. Iki tol sėkmingai buvo naudojami standartiniai modeliai, kurių pilna kiekvienoje parduotuvėje
Teko skaityti tokį teiginį, kad specialias fiderio rites gamina tik angliškos firmos PRESTON ir MATRIX. Gal kažkada taip ir buvo, bet dabar pasirinkimo netrūksta tiek pas kitas anglų firmas (DRENNAN, BROWNING ir kt.), tiek pas žemyne esančius kitus Europos šalių gamintojus (SPRO, DAM, BALZER ir t.t.), tiek pas japonus (SHIMANO, DAIWA ). Netgi mums gerai žinoma firma SALMO savo kataloge siūlo rites fideriui, jų kokybė aišku, jau yra kita tema. Gali kilti klausimas - kokių gi stebuklingų savybių reikia ritei, kad ji tiktų žūklei fideriu? Iš esmės kažkokių stebuklų ir nereikia, užtenka tiesiog suvokti kokios ričių charakteristikos dugninei žūklei yra svarbiausios. Tada ir ritės pasirinkimas didelių problemų nesudarys.
Ritės dydis
Kalbant apie ritės dydį, dažniausiai omenyje turimas ant ritės sumontuoto būgnelio dydis. Dydis šis yra sąlyginis, kiekvienas gamintojas supranta jį savaip. Dažniausiai naudojama numeracija, pasiskolinta iš vieno žymesnių ričių gamintojų – SHIMANO. Todėl paprastai ričių dydis žymimas tūkstantiniais skaičiais, t.y. 1000, 2000, 3000, 4000 ir t.t. Kiti gamintojai naudoja panašią, tik dviženklę sistemą, pvz. 20, 30, 40 ir t.t. Bendrinėje kalboje dažniausiai ritės įvardijamos tiesiog kaip „ketvirto“ dydžio, „trečio“ dydžio ir t.t. Taigi, išgirdus tarkime ritę charakterizuojant kaip „ketvirto“ arba 40, arba 4000 dydžio, suprasti reikėtų kad kalbama apie tą patį. Tik kaip ir buvo minėta, reikia turėti omenyje kad skirtingi gamintojai tuos pačius numerius supranta savaip, ir palyginus kelių gamintojų pvz. ketvirto dydžio rites taps akivaizdu, kad jų dydis ir būgnelių talpa daugiau ar mažiau skiriasi.
Ritės dydžio žymėjimo logika labai paprasta – kuo didesnis skaičius, tuo didesnis ritės būgnelis ir korpusas. Kuo didesnis ritės būgnelis, tuo mažiau apvijų turi nusivynioti metant masalą, o tai reiškia kad valas užmetimo metu patirs mažesnį pasipriešinimą ir masalas nuskris toliau. Didesnis ritės būgnelis patogesnis ir suvyniojant valą – vyniojimas yra sklandesnis, masalas greičiau ištraukiamas iš vandens ir taip taupomas laikas žūklei.
Žvejojant dugnine meškere naudojamos įvairaus dydžio ritės. Lengviausios klasės „picker“ tipo dugninėms dažniausiai naudojamos 2000 dydžio ritės. Tuo tarpu galingiems upiniams fideriams, kuriais stiprioje srovėje tampomos virš 100 gramų sveriančios šėryklėlės, naudojamos net iki 7000 dydžio ritės. Vidutinės galios įrankiams naudojamų ritės dydžių intervalas dažniausiai būna 3000 – 5000 ribose pagal SHIMANO klasifikaciją.
Didesnė ritė reiškia kad ir jos svoris bus didesnis. Renkantis ritę dugninei meškerei neužtenka vien tik pasirinkti jos dydį, derantį su meškerykočio galia. Ne mačiau svarbu ir parinkti tinkamą balansą tarp ritės ir meškerykočio. Paprastai kuo arčiau ritės yra svorio centras, tuo lengviau dirbti įrankiu, mojuoti juo užmetimo metu arba varginti žuvį. Gerai subalansuotu įrankiu galima žvejoti ilgai ir nepavargti. Tai labai svarbu žvejojant greitu tempu, koks pavyzdžiui būna varžybose. Dėl to sportininkai dažnai gana lengvos klasės meškerykočius apginkluoja didelėmis, 4000 ar net 5000 dydžio, ritėmis. Taip įrankio svorio balansas perkeliamas kuo arčiau ritės. Ant didesnio ritės būgnelio telpa didesnis kiekis plono valo, didesnio skersmens būgnelis reiškia mažiau vijų ant jo ir mažiau trinties valui nuslenkant – visą tai sąlygoja tolimesnius metimus ir greitesnį užkibusios žuvies ar tuščios šėryklėlės ištraukimą iš vandens.
Perdavimo skaičius
Perdavimo skaičius – dar viena gamintojo nurodoma svarbi ritės charakteristika. Perdavimo skaičius žymimas taip – 1:5,2 , 1:6,3 ir t.t. Šie skaičiai reiškia kiek apvijų užvyniojama ant būgnelio vienu ritės apsukimu. Pvz., perdavimo skaičius 1:4 reiškia, kad vieną kartą pasukus ritės rankenėlę, ant būgnelio užvyniojama keturios apvijos. Kuo didesnis perdavimo skaičius, tuo greičiau vyniojamas valas. Tačiau kuo didesnis perdavimo skaičius, tuo didesnė apkrova tenka ir ritės mechanizmams, kurie greičiau dėvisi ir turi būti kruopščiau pagaminti, kad dažnai sąlygoja ir aukštesnę ritės kainą. Turint omenyje, kad žvejyba dugnine meškere, kuomet naudojamos sunkios šėryklėlės, ritę apkrauna ganėtinai stipriai, tai šiuo atveju vadinamosios „match“ tipo ritės, kurias paprastai naudoja tolimojo užmetimo meškerėmis gaudantys plūdininkai, nelabai tinka. Todėl poreikį greičiau vynioti valą, fidermeisteriai sprendžia ne pirkdami „match“ tipo rites su dideliu perdavimo skaičiumi, o rinkdamiesi rites su mažesniu perdavimo skaičiumi (pvz. 1:5) bet didesnio dydžio ir su didesniu būgneliu.
Guolių skaičius
Iš senesnių laikų yra atėjusi tokia samprata, kad guolių skaičius ritėje tiesiogiai susijęs su jos kokybe ir prestižiškumu. T.y., kuo daugiau guolių ritėje, tuo ji atitinkamai kokybiškesnė ir brangesnė. Gal kažkada taip ir buvo. Neabejoju kad yra ir dabar taip manančių žvejų, kurie rinkdamiesi ritę ir lygindami tarpusavyje kelis modelius, būtinai pasirenka tą, kurioje daugiau guolių, galvodami kad tikrai išsirinko geresnį gaminį. Bet kiekybė tikrai nereiškia kokybės o ir guolis guoliui nelygus.
Šiais laikais neverta mąstyti taip tiesmukai, nes tikrai galima skaudžiai apsigauti. Greičiau vertėtų elgtis priešingai – pvz., jeigu pardavėjas tau bruka ritę už 100 eurų su neva 15 guolių, tikrai verta suabejoti jos kokybe. Į pigias rites prikišama daug plokščiųjų slydimo guolių bele kur, nesvarbu ar jie ten reikalingi ar ne, ir pirkėjas viliojamas gražiais užrašais ant ritės dėžutės, pvz. „guolių skaičius 12+1“ ir panašiais. Pigūs guoliai greitai dėvisi, stringa, ritės detalės išklimba, ir paprastai tokios ritės ilgai netarnauja, ypač jeigu yra intensyviai eksploatuojamos. Pvz., vietoj neaiškaus gamintojo ritės su deklaruojamais neva 10 ar 15 guolių, geriau už tą pačią kainą išsirinkti rimto gamintojo (pvz. DAIWA, SHIMANO ar RYOBI) gaminį kad ir su 4-5 guoliais, kuris tarnaus kur kas geriau ir ilgiau. Taip pat nereikėtų atmesti ir nesąžiningos prekeivių konkurencijos, kai ant pakuotės nurodomi duomenys neatitinka realybės. Kas gali garantuoti, kad nusipirkus ir išardžius neaiškaus gamintojo ritę, jos viduje iš tikrųjų bus tiek guolių, kiek užrašyta ant pakuotės. Parduotuvėje juk to nepatikrinsi.
Orientuodamiesi į principą „svarbu kokybė, o ne kiekybė“, rimti gamintojai guolius montuoja ten, kur jų labiausiai reikia, o ne kiša bele kur. Ir guolius montuoja rutulinius, kurie yra žymiai patikimesni. Tad renkantis rimtesnę ritę fideriui, reikėtų rinktis būtent rites su rutuliniais guoliais, kurių pageidautina kad būtų ne mažiau kaip keturi: 2 ant ritės rankenėlės ašies, 2 ant pagrindinės ašies. Na ir išvis idealu, kad dar būtų guolis valo vediklio velenėlyje.
Stabdžiai
Vienas iš svarbiausių ritės mechanizmų, leidžiantis užkibusiai žuviai išvynioti šiek tiek valo nuo ritės, taip gesinant žuvies smūgius. Ritės stabdžiai turi būti jautrūs ir tiksliai sureguliuojami, dirbantys tolygiai ir be užsikirtimų. Ritės paprastai būna su priekiniais arba su galiniais stabdžiais. Priekiniai stabdžiai reguliuojami priveržiant ar atlaisvinant būgnelio priekyje esančią veržlę, kuria ir fiksuojamas pats ant ašies užmautas būgnelis. Galinis stabdis reguliuojamas specialia ritės gale esančia veržle.
Gaudant dugnine meškere, pirmenybė paprastai atiduodama priekiniams stabdžiams – jų mechanizmas paprastesnis, patikimesnis ir tvirtesnis. Nors yra ir ištikimų ričių su galiniais stabdžiais gerbėjų, kuriems toks reguliavimas yra patogesnis.
Reikėtų pažymėti, kad galiniai stabdžiai paprastai būna tik nedidelėse ir vidutinio dydžio ritėse. Didesniuose kaip 4000 dydžio modeliuose paprastai jau montuojami tik priekiniai stabdžiai, tad didelių „mėsmalių“ gerbėjams kito pasirinkimo kaip ir nelieka.
Baitrunner
Ritės su „baitrunner“ sistema – tai atskiras specializuotų ričių tipas. Jų konstrukcijoje numatytos dvi stabdžių sistemos – standatiniai priekiniai stabdžiai skirti žuvies varginimui, ir silpni galiniai stabdžiai, kuriuos užkibusi stambi žuvis nesunkiai įveikia ir laisvai vynioja iš ritės valą. Galiniai stabdžiai įjungiami specialia svirtle, o tik pradėjus sukti rankenėlę, persijungia priekiniai stabdžiai.
Paprastai šios ritės naudojamos stambių ir stiprių žuvų, pasižyminčių stipriu kibimu, žūklėje. Pas mus jas išpopuliarino žvejai karpininkai, kuriems pagrinde ir skirtos šios ritės. Kadangi karpių žūklėje meškerės guldomos ant specialaus stovo, ilgai laukiant kibimo, įjungiami galiniai stabdžiai, kad užkibęs karpis nenutrauktų meškerės nuo stovelio į vandenį, o galėtų laisvai tempti valą kol išgirdęs signalizatoriaus pypsėjimą atbėgs žvejys. Pakirtus karpį, šis varginamas jau padedant pagrindiniams priekiniams stabdžiams.
Žūklei fideriu šios ritės nėra plačiai naudojamos, kadangi yra palyginti gremėzdiškos ir sunkios, o ir „baitrunner“ sistema aktyviai gaudančiam fydrmeisteriui nėra aktuali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą