Kai žūklės parduotuvė uždaryta – gelbėja Maxima. Ar kuojos tuo patenkintos?

🧪 TESTAS

Eksperimentas Kiemelių tvenkinyje: savadarbis jaukas poledinei žūklei iš paprastų Maxima produktų ir kuojų reakcija į jį

Antras pavasarinis savaitgalis, bet ledas ant telkinių dar atrodo fantastiškai, ir poledinė žvejyba dar gali būti vykdoma absoliučiai pilnaverčiai. Planuodamas savaitgalio žūklę vėl norėjau pasirinkti man patinkančią klasikinę žūklę avižėlėmis. Bet daryti tiesiog šiaip sau pasižvejojimą, be jokio iššūkio – ne TV-Fishing stilius. Nutariau atlikti jau senokai mintyse brandintą eksperimentą – išbandyti žūkę savadarbiu jauku iš paprastų maisto parduotuvėje randamų produktų. Čia imituojamos sąlygos kad neturi galimybės įsigyti pirktinio jauko, ir turi suktis iš situacijos naudodamas įprastas buitines priemones.

Šiam eksperimentui rinkausi lengviau prognozuojamas ir lengviau sugaunamas žuvis – kuojas. Juolab kad jau dvi žūkles iš eilės turėjau gaudydamas karšiukus iš 5 metrų gylio, tai šį kartą norėjosi rinktis seklesnį telkinį, kad mažiau sklaidytis su tais valais traukiant žuvį.

Pasirinkau savo dažną testavimų poligoną – Kiemelių tvenkinį. Čia irgi ne per seniausiai žvejojau kuojas, daugmaž numanau kur jų ieškoti ir kas svarbiausia – žinau kiek galima sugaudyti su įprastu žvejybiniu jauku, tai bus patogu palyginti rezultatus.

Nusprendžiau kad tam kad eksperimentas būtų užskaitytas kaip įvykęs tinkamai, turėsiu sugaudyti ne mažiau kaip 100 vnt. žuvelių per penkias žūklės valandas. Tai man įprastas sportinės žūklės varžybų laikas, todėl dažniausiai savo žūkles darome būtent penkių valandų trukmės, ar ilgesnes.

Jauko gamyba

Jauko ingredientai parinkti išvakarėse be kažkokio ypatingo išakstinio planavimo, tiesiog vaikštant po parduotuvę šalia namų ir renkantis iš to kas yra. Taigi mišinys gavosi toks:

*500 gramų paniravimui skirtų džiūvėsėlių, kurie parduodami duonos skyriuje. Tai bus jauko bazė;

* vienas pakelis (apie 160 gramų) sausainių „Gaidelis“ kondensuoto pieno skonio. Sausainius smulkiai sumaliau;

* vienas pakelis sausainių „Gaidelis“ šokolado skonio. Irgi smulkiai sumaltas. Sausainiai skirti jaukui suteikti kalorijų, saldumo, kvapo. Šokoladiniai sausainiai šiek tiek ir patamsino jauką;

* gera sauja manų kruopų;

* apie 150 gramų kokoso miltų;

* pakelis vanilinio cukraus iš kepinių skyriaus – jaukui pasaldinti ir suteikti kvapo;

* pakelis maltų linų sėmenų – praturti jauką aliejingomis dalelėmis, suteikti skonio ir kvapo;

* kakavos milteliai – jauko nudažymui ruda salva ir papildomam kvapui suteikti, taip pat vandenyje gerai daro debesį;

* saldiklis, skiedžiamas su vandeniu kuriuo drėkinamas jaukas.

Sudrėkinau jauką iš vakaro. Gavosi toks įdomus mišinys. Kvapai labiausiai jautėsi nuo sausainių „Gaidelis“. Bet sudrėkintą jauką spaudžiant į rutulius nuo džiūvėsiu gerai jautėsi ir toks duoninis kvapas. Jaukas aktyvus, greitai suyrantis vos tik nusileidus ant dugno. Spalva galėtų būti ir tamsesnė, kakava labai jauko neužtamsino, bet jauko dažų specialiai nedėjau nes tikslas buvo naudoti vien tik maksiminius gaminius.

Oficiali 2026 m. poledinės sezono pradžia, ir šiek tiek mėgėjiškos žūklės įspūdžių bei įžvalgų

Taip jau pasisekė kad 2026-ųjų metų žvejybos sezoną atsidariau labai greitai – jau sausio 3-iąją dieną. Bet tai buvo fyderis ir atviras vanduo. Iš karto po to atėjo jau tikroji žiema ir susivokiau kad vėluoju atsidaryti poledinės žūklės sezoną. Ant telkinių storiausias ledas, pilnas feisbukas nuotraukų ar skelbimų apie būsimas varžybas – o aš užsiiminėju visokiais ūkio reikalais.

Nieko nebus – sausio 25 diena, sekmadienis jau iš anksto suplanuojama kad privalo būti skirta poledinei žūklei. Atitinkamai ir pirmasis poledinis šių metų įrašas žūklės dienoraštyje.

Apetitas auga bevalgant. Žūklės planavimas

Bet štai kai prieini prie pasirinkimo – kur važiuoti, ką gaudyti – reikalas tikrai nelengvas. Atrodo, norėtųsi ir smulkmės pagaudyti kad apskritai pajaust tą žieminių kibimukų kaifą, norisi ir karšiukų duobėse patykoti pasijaukinus, bet ir stambesnių ešerių spiningu rūpėtų pasivilioti, ar net lydekų – juk tuoj prasidės jų žūklės draudimas. Žodžiu savijauta, kaip kad alkanam nuėjus į didelę maisto parduotuvę – kur bepažiūrėsi, visko norisi :)

Nusprendžiau šiek tiek pristabdyti adrenalino antplūdį, ir tiesiog ramiai pasitikrinti sandėliuką – kokia mano žieminių įrankių būklė, kokie įrankiai tvarkingiausiai paruošti, kad nereikėtų kažkokių naujų pirkinių ar papildomo pasiruošimo. Pasižiūrėjau kad dėžėj tvarkingai sukomplektuotos dvi šūsnys balalaikų nuo praėjusio sezono, gal dvi tiktai reikia persirišt. Ir kaip tik paruošti vartojimui su normaliais valais trys lengvučiai žieminiai spiningėliai, kartu su sauja lengvų blizgučių.

Tai kaip ir viskas susidėliojo į savo vietas. Reiškia pirmos žvejybos tikslas ne kažkokių rekordų siekimas – o tiesiog žiemos “atsidarymas”, naudojant standartinę žūklę avižėlėmis, kad pamatyti tą sargelio linksėjimą, prisimint žieminės žūklės techniką, pasidžiaugti dažnesniais kibimais, tegul ir nedidelių žuvelių.

Dar viena plano dalis – numalšinus žūklės alkį avižėlėmis, kartu atsidaryti ir poledinio spiningavimo sezoną. Kitaip tariant – per vieną žūklę noriu “atsidaryti” ir avižėlių, ir spiningavimo sezoną. Vienu šūviu du zuikius, tsakant...

O iš to seka ir telkinio pasirinkimas – kadangi noriu pagaudyti dviem žūklės būdais, turiu važiuoti kuo arčiau kad liktų daugiau laiko žūklei, ir pageidautina į pažįstamą telkinį kad nereiktų gaišti laiko žūklės vietos paieškoms, kur gerai žinoma telkinio batimetrija.

Tai daug negalvojant – pasirenkamas tradicinis smulkmės gaudymo poligonas netoli namų – Kiemelių tvenkinys. Nedidelių kuojyčių ten begalė, netrūksta ir mažų karšiukų. Na ir smulkių ešeriukų ar nedidelių lydekėlių irgi yra. Tai pirmam atsidarymui kaip ir bus gerai. Juolab kad ir žūklės gylis ten nėra didelis, 2-4 metrų ribose, tai pirmai žiemos žūklei bus patogiau susitvarkyti su įrankiais.

Didieji snygiai seniai praėję, orai sausi ir giedri, pagrindiniai keliai gerai pravalyti – tai privažiavimas iki telkinio puikus. Telkinys pasitinka gražiai apsnigtu ledu, ant ledo jau keli sėdintys žvejai, diena saulėta, temperatūra -13ºC, bet vėjas nedidelis ir to šalčio nesijaučia – tiesiog idilė.

SENSAS jaukų testavimas

🧪 TESTAS

Kaip jau esu minėjęs, šiemet mano atstovaujama fyderio komanda “Žvejo tribūna feeder team 2” bendradarbiauja su firma Salmo, kuri į Lietuvą veža pasaulinės klasės jaukus SENSAS. Taigi gavome palankią progą tiek pasipildyti jau išbandytais Sensas jaukais, tiek įsigyti įvairių dar nemėgintų mišinių. Šiek tiek didesnis langas tarp varžybų pats tas metas jaukų testavimui. Todėl nuspręsta skirti savaitgalį sportinio stiliaus nedidelių žuvų žvejybai mažame tvenkinuke netoli Vilniaus, kuriame netrūksta kuojyčių ir karšiukų. Pasirinkimas šis ne atsitiktinis, taip jau yra kad šiame sezone net trys iš keturių fyderio čempionato etapai vykdomi nedideliuose tvenkiniuose, kur pagrindinis taikinys – smulki balta žuvis.

Prielaidos apie smulkios žuvies jaukinimą

Kalbant apie jaukus smulkmei, esu jau seniai pastebėjęs tokią tendenciją, kad vasarą kai karštas vanduo, kai gausu maisto ir žuvys aktyviai maitinasi, smulkiai žuviai patinka karšinio tipo jaukas. T.y. šviesesnių spalvų, saldus, paskanintas įvairiais kaloringesniais kepiniais, kvapnus. Tik grynas karšinis jaukas nėra pats geriausias pasirinkimas nes yra per daug inertiškas, sunkus, nėra aktyvus vandenyje. Taip pat dažniausiai persotina smulkmę po kurio laiko. Žvejojant smulkmę vien karšiniu jauku dažnai scenarijus būna toks, kad iš pradžių kokią valandą ar dvi žuvis renkasi labai sunkiai, vėliau kai jau žuvys suranda jauką – pradeda aktyviai maitintis pajaukintoje zonoje, ir tuo metu smagiai kimba, atrodo kad jau viskas liuks. Bet po kurio laiko kibimai aprimsta, kai žuvys persisotina jauku, ir jeigu bandant atgaivinti kibimą toliau aktyviai paduodamas jaukas - dažniausiai taškas užmušamas galutinai ir kibimas išvis dingsta.

Kad išvengti tokio scenarijaus gaudant karšiniu jauku, verta prijaukinus tašką, toliau padavinėti jauką su mažiausiomis šėryklėlėmis, dažniau atlikti metimus tuščia šėrykla. Arba kitas variantas – karšinį jauką “praskiesti” sumaišant su smulkios frakcijos smulkioms žuvims skirtu jauku. Taip sumažinamas jauko kaloringumas, per daug nepakenkiant jo skoninėms/kvapų savybėms. Taip pat pagerėja jauko mechanika – jis tampa lengvesnis, puresnis, mažiau lipnus, aktyviau dirba vandenyje. Tai yra kaip tik tai, ko reikia gaudant smulkmę. Tokių jaukų maišymo santykis gali būti  1:1 arba 2:1 smulkaus jauko naudai. Priklauso nuo žūklavietės gylio bei gaudomų žuvų rūšies, jų dydžio. Jei gaudomos didesnės žuvys ar žūklavietė gili, maišymo santykis 1:1 leidžia jauko mišinį išgauti kiek sunkesnį ir lipnesnį, kurio daugiau nusileidžia ant dugno. Jei reikia jauko lengvesnio, darančio aktyvesnį jauko debesį  vandenyje, greičiau besisklaidančio – santykis 2:1 (kai smulkiagrūdžio jauko dedamos dvi dalys, o karšinio viena) turėtų būti geresnis variantas.

"Netestuosi - nevažiuosi"

Šio testavimo tikslas – išmėginti man dar nežinomus jaukus iš Sensas asortimento ir pabandyti išgauti jauką smulkmei, panašių savybių kaip aprašiau aukščiau, sumaišius karšinį jauką su ežerinio tipo smulkios frakcijos jauku. Planuoju pasidaryti du jauko mišinius ir žūklę išskaidyti į du turus po 3 valandas. T.y. 3 valandas pažvejočiau vienu jauku, tada kitas 3 valandas pažvejočiau kitu jauku, ir palyginčiau rezultatus.

Kaip karšinis jaukas paimtas Sensas Feeder serijos jaukas Sensas 3000 Bream&Skimmers. Jo praskiedimui panaudosiu smulkiagrūdžius stovinčiam vandeniui skirtus jaukus – Sensas 3000 Brune Etang ir Sensas 3000 Concours Etang.