Kai žūklės parduotuvė uždaryta – gelbėja Maxima. Ar kuojos tuo patenkintos?

Eksperimentas Kiemelių tvenkinyje: savadarbis jaukas poledinei žūklei iš paprastų Maxima produktų ir kuojų reakcija į jį

Antras pavasarinis savaitgalis, bet ledas ant telkinių dar atrodo fantastiškai, ir poledinė žvejyba dar gali būti vykdoma absoliučiai pilnaverčiai. Planuodamas savaitgalio žūklę vėl norėjau pasirinkti man patinkančią klasikinę žūklę avižėlėmis. Bet daryti tiesiog šiaip sau pasižvejojimą, be jokio iššūkio – ne TV-Fishing stilius. Nutariau atlikti jau senokai mintyse brandintą eksperimentą – išbandyti žūkę savadarbiu jauku iš paprastų maisto parduotuvėje randamų produktų. Čia imituojamos sąlygos kad neturi galimybės įsigyti pirktinio jauko, ir turi suktis iš situacijos naudodamas įprastas buitines priemones.

Šiam eksperimentui rinkausi lengviau prognozuojamas ir lengviau sugaunamas žuvis – kuojas. Juolab kad jau dvi žūkles iš eilės turėjau gaudydamas karšiukus iš 5 metrų gylio, tai šį kartą norėjosi rinktis seklesnį telkinį, kad mažiau sklaidytis su tais valais traukiant žuvį.

Pasirinkau savo dažną testavimų poligoną – Kiemelių tvenkinį. Čia irgi ne per seniausiai žvejojau kuojas, daugmaž numanau kur jų ieškoti ir kas svarbiausia – žinau kiek galima sugaudyti su įprastu žvejybiniu jauku, tai bus patogu palyginti rezultatus.

Nusprendžiau kad tam kad eksperimentas būtų užskaitytas kaip įvykęs tinkamai, turėsiu sugaudyti ne mažiau kaip 100 vnt. žuvelių per penkias žūklės valandas. Tai man įprastas sportinės žūklės varžybų laikas, todėl dažniausiai savo žūkles darome būtent penkių valandų trukmės, ar ilgesnes.

Jauko gamyba

Jauko ingredientai parinkti išvakarėse be kažkokio ypatingo išakstinio planavimo, tiesiog vaikštant po parduotuvę šalia namų ir renkantis iš to kas yra. Taigi mišinys gavosi toks:

*500 gramų paniravimui skirtų džiūvėsėlių, kurie parduodami duonos skyriuje. Tai bus jauko bazė;

* vienas pakelis (apie 160 gramų) sausainių „Gaidelis“ kondensuoto pieno skonio. Sausainius smulkiai sumaliau;

* vienas pakelis sausainių „Gaidelis“ šokolado skonio. Irgi smulkiai sumaltas. Sausainiai skirti jaukui suteikti kalorijų, saldumo, kvapo. Šokoladiniai sausainiai šiek tiek ir patamsino jauką;

* gera sauja manų kruopų;

* apie 150 gramų kokoso miltų;

* pakelis vanilinio cukraus iš kepinių skyriaus – jaukui pasaldinti ir suteikti kvapo;

* pakelis maltų linų sėmenų – praturti jauką aliejingomis dalelėmis, suteikti skonio ir kvapo;

* kakavos milteliai – jauko nudažymui ruda salva ir papildomam kvapui suteikti, taip pat vandenyje gerai daro debesį;

* saldiklis, skiedžiamas su vandeniu kuriuo drėkinamas jaukas.

Sudrėkinau jauką iš vakaro. Gavosi toks įdomus mišinys. Kvapai labiausiai jautėsi nuo sausainių „Gaidelis“. Bet sudrėkintą jauką spaudžiant į rutulius nuo džiūvėsiu gerai jautėsi ir toks duoninis kvapas. Jaukas aktyvus, greitai suyrantis vos tik nusileidus ant dugno. Spalva galėtų būti ir tamsesnė, kakava labai jauko neužtamsino, bet jauko dažų specialiai nedėjau nes tikslas buvo naudoti vien tik maksiminius gaminius.

Na ir suprantama prieš pat žūklę jauke dar buvo išmaišyta trūklio lervų.

Žūklės eiga

Kiemelių tvenkinyje startavau nuo užtvankos pusės. Pasidariau dvi bazes iš penkių ekečių, darydamas ekečių liniją taip, kad pirmoji eketėje būtų netoli kranto, o penktoji jau duobėje. Tarp ekečių atstumai grubiai apie 7-8 metrai. Pirmoji bazė - eketės nuo Nr.1 iki nr.5, antroji bazė – eketės nuo nr. 6 iki nr. 10.

Visos eketės prijaukintos metant po vieną didelę jauko gniūžtę. Jaukinimas atliekamas tuo pačiu eiliškumu kaip ekečių gręžimas, atitinkamai ir žvejyba sudėliota tokiu pačiu eiliškumu.

1 eketė – pirmoje eketėje netoli žolių iš karto atsiliepė mikrobiniai ešeriukai. Bet tokie maži, kad tikrai nuo žodžio „mikrobas“. Ištraukiau 4 tokius ir nusprendžiau eiti kur giliau, ne tokių žuvų atvažiavau gaudyti.
2 eketė – tuščia.
3 eketė – sugavau 2 ešeriukus ir 2 kuojas.
4 eketė – sugaudžiau 9 kuojas. Akivaizdu kad šiame gylyje jau kuojų koncentracija žymiai didesnė ir šita eketė verta dėmeso. Pereinu tikrinti sekančios.

5 eketė – 2 ešeriukai ir 7 kuojytės. Irgi nebloga eketė.

Įvertinęs rezultatus po pirmos bazės patikrinimo, akivaizdžiai matau kad geriausiai dirbo 4 ir 5 eketės, esančios arčiau duobės. Reiškia kuojos laikosi šiame gylio horizonte.

Prie 4-os eketės darau po papildomą eketę iš šonų, atstumu maždaug 5 metrai nuo pagrindinės. Pasižymiu jas plane Nr. 4.1 ir 4.2. Prijaukinu abidvi naujas eketes ir papildomai įmetu jauko į ketvirtąją eketę.

Lygiai tą patį padarau prie 5-os eketės – išgręžiu iš šonų dvi papildomas eketes, ir prijaukinu. Kol jaukas dirba – einu tikrinti antros bazės ekečių.

6 eketė – 7 kuojos ir 1 ešeriukas. Irgi neblogas rezultatas, panašiai kaip ketvirtojoje ir penktojoje.
7 eketė – 2 kuojos ir nutraukta avižėlė traukiant trečią kuoją ir įkibus į eketės kraštą. 
8 eketė – 4 ešeriukai.
9 eketė – 3 ešeriukai.
10 eketė – 2 nedidelės kuojos.

Iš antros ekečių bazės akivaizdu kad geriausiai pasirodė numeris 6. Tai prie šios eketės irgi gręžiu dvi papildomas ir prijaukinu.

Toliau pagal planą buvo mintis tokia, kad ganytis po tas geriausiai pasirodžiusias plius papildomai išgręžtas šalia jų eketes.

4 eketė – patikrinimas nerezultatyvus, nieko nesugauta.
4.1 eketė – 6 kuojos ir 1 ešeriukas. Pajaukinu papildomai ir einu tikrinti kitos.
4.2 eketė – 6 kuojos. Pajaukinu papildomai ir bėgu kitur.
5 eketė – tuščia.
5.1 eketė – 6 kuojos. Pajaukinu papildomai ir einu kitur.
5.2 eketė – 1 ešerys ir 3 kuojos.
6 eketė – 4 kuojos.
6.1. eketė – 4 kuojos.

6.2 eketė – tuščia.
4.1 eketė – 6 kuojos
4.2 eketė – 2 kuojos ir 2 ešeriukai.
4 eketė – 2 kuojos.
5 eketė – 2 kuojos.
4.1 eketė – 2 gružliai ir 3 kuojos.

4 eketė – 2 gružliai ir 2 kuojos.
6.1 eketė – 4 kuojos.

Žūklės rezultatai

Praėjo penkios žūklės valandos ir laikas baigti eksperimentą. Jei atvirai, į pabaigą žūklės kibimas aprimo, ir kad išprovokuoti žuvis teko imti pačią jautriausią įrangą – meškerėle su mažulyte aviža ir 0,07 mm valu. Tai tokia žvejyba kai reikia labai ilgai nuleidinėti avižą iki dugno truputį užkniso. Tai iš dalies jau laukiau eksperimento pabaigos, kad greičiau tos penkios valandos praeitų.

Iš viso suskaičiavus rezultatus sugautos 103 žuvys. Planas sugaudyti minimum šimtą vienetų kaip ir įvykdytas, bet kalibras žuvų neįspūdingas, o ir tarp laimikio nemažai ešeriukų ir net grūžliukų.

Tai nemeluosiu – su šiuo jauku nesijaučiau labai komfortiškai ir stipriai. Po teisybei – esu įsitikinęs kad su savo įprastais pirktinių jaukų mišiniais būčiau išsivartęs geriau. Bet iš kitos pusės – nebuvo ir visiškai beviltiškas tas savadarbis jaukas.

Reziumė

1. Tokio savadarbio jauko savikaina tikrai nesigauna mažesnė negu pirktinio jauko. Taip kad ekenominiu atžvilgiu galima pirkt pirktinį jauką ir nesukti sau galvos.
2. Savikainą savadarbiui jaukui būtų galima sumažinti tik turint galimybę gauti produktus didmeniniais kiekiais iš kokių nors pažįstamų malūnininkų ar kepyklų. Bet prasmės taip kankintis jei atvirai – irgi nematau. Jei ir yra galimybė gauti pigiau maišais kokio vieno ar kito komponento – tai jį geriau naudoti pirktinių jaukų patiuninavimui ar ne praskiedimui, bet ne pilnam jauko gaminimui iš savų komponentų.
3. Tai kokia tada prasmė tokį jauką gamintis – galėtumėte paklausti. Ir klausimas labai logiškas. Atsakymas – vienintelę prasmę matyčiau tais atvejais, kai sugalvojus žvejoti šalia nėra žūklės parduotuvės (tarkime viešint kur nors sodyboje prie ežero šalia žvejybos parduotuvių nėra, o maisto parduotuvių kaimuose galima rasti) arba ji nedirba. Tada tikrai galima išsisukti susikombinavus jauko mišinį iš parduotuvinių komponentų ir nelikti žūklėje tuščiomis rankomis.
4. Na ir dar vienas nedidelis pliuselis – savadarbių jaukų komponavimas kažkiek gerina žvejo žinias ir supratimą apie jaukus, jų sudėtį ir kaip jaukas dirba vandenyje.
5. Bet šiaip eksperimentas kažkokio stebuklo neparodė, taip kad galima ramiai žūklauti pirktiniais jaukais, kuriuose jau viskas už žvejį padaryta, tereikia tik teisingai jaukus pasirinkti arba teisingai sukomponuoti juos tarpusavyje.

Papildomai

Kad diena būtų įdomesnė – dar likusią dienos dalį pasivaikščiojau per eketes su spiningėliu. Tos eketės kurios pagavau ešeriukų su avižėle – spiningui nepasidavė. Pagavau jose tik porą pūgžlių ir porą tuščių kibimų. Mažus ešeriukus radau arčiau krantų, maždaug metro gylyje. Ten juos besivaikant užkibo ir nelegalus kūdikėlis...

Suprantama kad maliavka iš karto keliavo atgal namo, bet traukti ją su SUL klasės spiningėliu (kotukas masalams iki 3 gramų su 0,10 mm pagrindiniu monofilamentiniu valu) buvo visai smagu.

Tai diena gavosi visai prasmingai praleista, atliktas žūklės eksperimentas, pakankamai neblogai pavykęs. Papildomai pasportuota gręžiant eketes, pasivaikščiota – ko daugiau benorėti. Galima ramiai laukti ir planuoti sekančią žūklę bei naujus nuotykius.