Paskutinė poledinė žūklė - kuojų paieška ant šlaito

Kovo 11-osios šventinė diena suteikė galimybę ne tik pažymėti Lietuvos laisvės šventę, bet ir praleisti gražų pusdienį kur nors gamtoje su meškere rankoje, nelaukiant eilinio savaitgalio. Daugybė žvejų šią dieną suderino šventę su savo mėgstamu užsiėmimu.

Kai kas jau skubėjo atsidaryti atviro vandens žūklės sezoną kur nors upių atkarpose, kur nebebuvo ledo. Feisbuke netrūko tokio pobūdžio postų. Aš kadangi savo 2026-ųjų atviro vandens žūklės sezoną spėjęs atsidaryti jau seniausiai (dar sausio 3-iąją dieną), tai nusprendžiau pasielgti priešingai – uždaryti poledinės žūklės sezoną. Apsisprendimą lėmė tas faktas kad prognozė jau rodo dienomis +14 ar net daugiau laipsnių šilumos, ar net daugiau. Tai trečiadienį dar lipti ant ledo dar nebuvo baisu, bet ar ledas išgyvens iki savaitgalio – jau kilo pagrįstų abejonių. Taigi, tokią progą tikrai reikia išnaudoti.

Nusprendžiau paskutinei žūklei neieškoti kažkokių stebuklingų vietų ar naujų žūklės metodų. Važiuoti ten kur jau šiemet žvejota. Taigi pasirinkau vėl Širvio ežerą, tik šį kartą specialiai vykau į kitą ežero galą negu įprastai. Nenoriu kad žvejyba būtų nuspėjama, tai išsikėliau sau tikslą – tobulinti įgūdžius, kaip reikia susiorientuoti nepažįstamoje ežero vietoje.

Jauką pasiruošiau pakankamai universalų :

- Kilogramas vokiško kuojinio jauko su žolelių kvapu,

- Pusė kg. SENSAS Super Riviere Bremes – karšinis jaukas,

- Kuojiniai žolelių kvapai Match Pro (pusė pakelio).

Įprastai tokį jauką dažyčiau juodais dažais, kad labiau pritiktų šaltam vandeniui. Šį kartą nusprendžiau pasidaryti šiokį tokį mažą eksperimentą, ir jauką nudažyti raudonais dažais. Esu matęs raudonos spalvos žieminių jaukų, taip pat esu skaitęs teorijų kad raudona spalva tinka šaltam vandeniui. Taigi, išbandysiu ir patikrinsiu praktiškai.

Prie ežero vaizdelis toks, kad apie metriukas ledo palei pakrantę ištirpęs, toliau nuo kranto dar iš pažiūros atrodo gerai. Pamatavau kažkieno išgręžtoje eketėje – dar ledo storis apie 35 cm. Viršutinė ledo pusė jau  iškorėjusi ir pabalusi, apatinė ledo sluoksnio pusė dar normalus skaidrus ledas. Einant ledu jau matosi kad pradeda ledas trūkinėti, bet storis dar didelis ir kadangi naktis dar buvo gana vėsi, tai ant ledo vandens nėra, vaikščioti patogu. Žodžiu, kaip ir viskas normaliai, galima susikoncentruoti ties žūklės vietos paieška.

Renkantis žūklės vietą ant ledo nepažįstamame telkinio gale, naudojiuose Deeper mokamos programėlės batimetriniu žemėlapiu, kuriame matosi mano esama padėtis ant ežero. Taip bent apytikriai randu kur yra duobelė ir jos šlaitas. Tiksliau šlaito kontūrus teks apčiupinėti gylmačiu.

Eketes žūklei ruošiu vadovaudamasis ankstesnių savo žvejybų šiame ežere patirtimi. T.y. kad eketės pakliūtų ant paties šlaito ir duobėje netoli šlaito apačios. Ankstesnės žūklės rodė kad didžiausia žuvies koncentracija būdavo duobėje ties šlaito apačia, tiek kuojų tiek karšiukų. Ant pačio šlaito stovėdavo pagrinde kuojos, kartais prašokdavo koks karšiukas ar plakis. Pačioje duobėje būdavo nedaug žuvies, o prie pat žolių – labai smulkios žuvelės. 

Tai panašaus žūklės scenarijaus tikėjausi ir šį kartą, tai eketes ruošiau atitinkamai, ir šį kartą iš karto pasidariau du ekečių takelius, kad radus kuriame gylyje laikosi žuvis – iš karto jau turėčiau daugiau prijaukintų darbinių ekečių. Iš viso pasidariau dvi  bazes po šešias eketes, visose atlikau startinį jaukinimą įmestamas po du žiupsnius jauko.

Po visų ekečių prijaukinimo seka visų ekečių patikrinimas. Jaukinimą ir ekečių tikrinimą darau ta pačią tvarka. Deja, bet šį kartą pirmas visų ekečių apėjimas nebuvo derlingas:

-1.1. eketė – pagauta pora kuojų.

3.3. eketė – pagautas vienas plakiukas.

5 eketė – pagauta viena kuoja.

Tai iš viso apėjus dvylika ekečių teturiu surinkęs tik keturias žuveles. Optimizmo neitin suteikia toks startas 😊 Bet prisimenu kad ir ankstesnėse žūklėse žuvis įsivažiuodavo tikrai ne iš karto, o kibimų pikas būdavo antroje žūklės sesijos pusėje.  Tai vilties neprarandu ir darau antrą ekečių apėjimą. 

Antras apėjimas irgi ne stebuklas:

-1 eketė – 6 plakiai ir 1 ešerys.

-1.1. eketė – 2 kuojos.

1.1. eketė – viena kuoja.

2 eketė – viena kuoja.

Likusios eketės nepadovanojo nei vienos žuvies. Tai po antrojo apibėgimo ištraukta 11 žuvelių ir matosi akivaizdi tendencija, kad šiandien visas judėjimas tik ties pačiu šlaitu. Duobėj šį kartą visiškai gyvybės nerandu, nors jos gylis praktiškai identiškas kaip mūsų išbandytose karšiukų žūklavietėse kitame ežero gale. Peršasi prielaidos, kad arba karšiukai atėjus pavasariui keičia savo elgseną ir jau gali būti kažkur numigravę, arba gal šiame ežero gale jie nelabai mėgsta laikytis dėl kitokios dugno struktūros ar dar dėl ko nors.

              

Keisti žūklės vietos nenoriu, nes specialiai sau juk esu išsikėlęs žūklės tikslą – kuo geriau susiorientuoti man nepažįstamoje telkinio vietoje, ir bandyti išspausti iš žūklavietės viską ką galiu. Todėl žūklės planas mintyse koreguojamas sekančiai:

• Kadangi panašu kad karšiukų galiu išvis nebesulaukti – turiu susikoncentruoti į smulkmės rinkimą ties šlaitu, ir persiorientuoti į žuvies kiekybę, o ne į kokybę. Kad žūklę laikyčiau pavykusia, turiu pririnkti per penkias žūklės valandas ne mažiau kaip 100 vnt. žuvelių.

• Ant šlaito gręžiu dar tris papildomas eketes P1, P2 ir P3. Tikslas – jei smulkmė laikosi ant pačio šlaito, noriu turėti daugiau  darbinių ekečių jos gaudymui. Papildomas eketes prijaukinu.

• Nenoriu visiškai pasiduoti karšiukams. Matau batimetrijoje kad šalia mano bazės piešiama kiek gilesnė duobutė. Bandau patikrinti ar nerasiu karšiuką dar giliau, tai pasidarau tris papildomas eketes K1, K2 ir K3 toje duobelėje ir į jas sumetu po du rutulius jauko su trūkliukais, kaip tik išnaudoju visą jauko likutį.

Užbėgdamas įvykiams už akių, turiu prisipažinti kad mano papildomos eketės nepadovanojo absoliučiai nei vienos žuvies, nors periodiškai jas tikrinau. Neveikė tos karšiukams skirtos eketės duobėje, bet kas keista – net smulkmei išgręžtos ant šlaito trys papildomos eketės buvo išvis negyvos.

Teko ganytis po pirmines savo bazėse išgręžtas eketes ant šlaito. Bet jose žuvelių koncentracija pradėjo didėti, kas man leido ganytis praktiškai vaikštant per dvi eketes. Įdedu skaičiukus kad maždaug suprasti ritmą:

-1 eketė – pora plakių, 5 kuojos, 1 ešerys.

-1.1. eketė – 5 plakiai, 3 kuojos, 1 ešerys.

-1 eketė – 2 kuojos, 2 plakiai.

-1.1. eketė – ešerys, 3 plakiai, 4 kuojos ir 4 aukšlės.

Pasigavęs pirmąją aukšlę pamaniau kad tai tiesiog atsitiktinumas. Bet pasigavęs antrą, trečią bei ketvirtą – jau įžvelgiau tendenciją. Visos užkibo masalo leidimo metu, nedideliame gylyje. Nusprendžiau patikrinti ar yra mano eketėje daugiau aukšlių, ir pasireguliavau meškerytės valą kad avižėlė būtų keliasdešimt centimetrų po ledu.

Nesuklydau, iš tikrųjų į žūklavietę buvo atėjęs spiečius aukšlių ir kurį laiką labai smagiai pasportavau gaudydamas aukšles iš paviršiaus, praktiškai per sprindį po ledu. Dalis aukšlių atsipurtydavo užkliuvusios į eketės apatinį kraštą, bet pavyko išsitraukti 35 aukšles. Labai faina žūklė. Prisiminiau ta proga neseniai skaitytą Ričardo Adamonio knygą „Poledinė žūklė“, kur jis aprašo aukšlių žūklę žiemą. Kur sako, kad tikslingai gaudančių aukšles žiemą nuo ledo žvejų gal ir nėra daug. Aukšlių tikslinė žūklė nuo ledo nelaikoma racionaliu užsiėmimu, bet aptikus jų būrį – galima labai smagiai pasportuoti. Tai va būtent su tokia situacija ir susidūriau, anksčiau niekada nuo ledo nesu gaudęs aukšlių, tai smagiai pakaifavau.

Bet aukšlių būrelis išsisėmė ir vėl galima buvo leisti avižą iki dugno ir gaudyti standartiškai. Prie dugno toje pačioje eketėje dar pakliuvo 6 plakiai ir  kuojos.

-1 eketė – 7 kuojos.

1.1. eketė – 5 kuojos

-1.1. eketė – 3 kuojos ir 2 plakiai.

Matau kad turėčiau būti surinkęs savo užsibrėžtą 100 vnt. žuvelių kiekį, tai likusį žūklei laiką (dar buvo likę apie 20 minučių) skyriau patikrinti savo eketes išgręžtas gylyje.

5.5. eketė – padovanojo vieną kuoją.

Perėjus į šalia esančią 5 eketę – pagaliau ištraukiu pirmąjį karšiuką. Liuks, nepasidaviau ir be karšiuko nelikau. Vėliau iš paskos seka dar 2 karšeliai, 1 kuoja ir 1 plakis. Tuo ir baigta žvejyba.

Vėliau susumavęs rezultatus iš viso suskaičiavau kad sugaudyta 106 vnt. žuvų. Taigi sau žūklės eigoje išsikeltą tikslą pasiekiau ir paskutinę savo poledinę žūklę šiame sezone dar pabaigiau pakankamai garbingai.

Oficialiai skelbiu kad 2025/2026 poledinės žūklės sezonas uždarytas. Laukia sandėlio susitvarkymas bei įrankių perkomplektavimas, ir sekančios žūklės jau bus skirtos atviro vandens paieškoms.

P.S. Raudono jauko daugiau žiemai turbūt kad nesidarysiu, įprastas juodas ar tamsiai rudas kelia daugiau pasitikėjimo :)