Žūklės literatūros istorijoje yra keletas knygų, kurios tampa savotiškais lūžio taškais. Viena iš jų – 1930 metais Anglijoje išleista knyga „Fine Angling for Coarse Fish“, redaguota žinomo britų žvejybos autoriaus Eric Parker. Ši knyga buvo išleista prestižinėje sporto literatūros serijoje The Lonsdale Library, kuri XX amžiaus pradžioje siekė sukurti autoritetingą įvairių sporto šakų enciklopediją.
„Fine Angling for Coarse Fish“ nėra paprasta žvejybos knyga su patarimais ar pasakojimais apie žvejybos nuotykius. Tai plataus masto darbas, kuriame bandoma sistemingai apžvelgti coarse fishing – tradicinę Anglijos taikių žuvų žūklę. Knygoje nagrinėjamos ne tik žuvų rūšys ir jų gaudymo būdai, bet ir žvejybos metodai, įranga, vandens telkinių ypatybės, žuvininkystė bei net teisiniai žvejybos aspektai.
Eric Parker buvo vienas žymiausių XX amžiaus pradžios britų žūklės publicistų ir redaktorių. Tačiau svarbu paminėti, kad ši knyga nėra vieno autoriaus darbas. Parker veikiau atliko redaktoriaus ir sudarytojo vaidmenį, o atskirus skyrius rašė skirtingi to meto žvejybos specialistai.
Tarp jų – Edward Ensom, Stephen Hill, A. Edward Hobbs, Dr. W. J. Turrell, Eric Taverner ir kiti autoriai, kurie buvo gerai žinomi britų žūklės pasaulyje. Dėl šios priežasties knyga įgauna enciklopedinį pobūdį – tai tarsi įvairių žvejybos ekspertų patirties ir žinių rinkinys.
Tokio pobūdžio kolektyviniai leidiniai tuo metu buvo gana modernus reiškinys, siekęs sujungti praktinę patirtį, mokslines žinias ir sportinės žūklės tradiciją.
Takoskyra tarp senosios ir modernios žūklės
„Fine Angling for Coarse Fish“ pasirodė labai įdomiu laikotarpiu. XIX amžiuje dauguma žvejybos knygų buvo gana fragmentiškos – jos dažniausiai nagrinėdavo konkrečias žuvis, atskirus masalus ar tam tikrus vandens telkinius.
Tačiau XX amžiaus pradžioje žūklė pradėjo sparčiai keistis. Tobulėjo meškerės, atsirado nauji ritės modeliai, gerėjo kabliukai ir valai. Taip pat pradėta daugiau dėmesio skirti žuvų biologijai, jų elgsenai bei aplinkos sąlygoms.
Šioje knygoje pirmą kartą gana aiškiai matomas bandymas sujungti visas šias žinias į vieną sistemą. Būtent todėl daugelis žūklės istorikų ją laiko savotiška riba tarp senosios tradicinės ir modernios sportinės žūklės.
Knygos struktūra ir nagrinėjamos temos
Iš knygos turinio matyti, kad ji suskirstyta į kelias dideles temas.
Pirmasis skyrius skirtas coarse fishing literatūros istorijai. Jame Eric Parker apžvelgia ankstyvąsias žūklės knygas ir jų autorius. Ši bibliografinė apžvalga yra ypač vertinga, nes pateikia gana išsamų senosios žūklės literatūros sąrašą – nuo pirmųjų XVI amžiaus traktatų iki XX amžiaus pradžios leidinių.
Didžiausią knygos dalį sudaro skyriai apie atskiras žuvų rūšis. Aptariamos tokios klasikinės Anglijos coarse fish rūšys kaip kuoja (roach), dace, ešerys, raudė (rudd), lynas, karšis, karpis, šapalas, barbel, lydeka ir ungurys. Kiekvienai rūšiai skiriamas atskiras skyrius, kuriame nagrinėjamos žuvies savybės, gyvenimo būdas, tinkamiausi masalai ir žvejybos metodai.
Be žuvų rūšių, knygoje daug dėmesio skiriama ir pačiai žvejybos technikai. Aptariami įvairūs metodai – plūdinė žūklė, dugninė žūklė, spiningavimas, taip pat net muselinė žūklė, pritaikyta taikioms žuvims.
Įdomu tai, kad vienas skyrius skirtas Nottingham stiliaus plūdės metimui nuo ritės – metodui, kuris laikomas vienu iš šiuolaikinės sportinės plūdinės žūklės pirmtakų.
Ankstyvosios sportinės žūklės užuomazgos
Knygoje taip pat galima rasti skyrių apie match fishing, tai yra varžybinę žūklę. Šis faktas gana įdomus, nes dažnai manoma, kad sportinė žvejyba pradėjo formuotis tik po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau ši knyga rodo, kad varžybinės žūklės idėjos jau egzistavo gerokai anksčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą