Straipsnelį apie nesudėtingą kuojų žūkle plūdine meškere radau skaitydamas vieną rusišką žūklės žurnalą. Išbandžiau ir pats jį praktiškai ir sėkmingai tebenaudoju.
Tai žūklės būdas, kuomet naudojami teleskopiniai meškerykočiai be ritės, kitaip dar vadinamos sportinės meškerės. Šiuo atveju žūklės atstumą apriboja meškerės ilgis, kadangi valas fiksuojamas prie meškerės galiuko ir jo ilgio keisti negalima. Taigi – tai žūklė artimu atstumu, tiek kiek leidžia meškerės ir sistemėlės ilgis.
Kadangi žūklės atstumas ribotas, šis žūklės būdas tinkamas ne visose žūklavietėse, o ten, kur arti kranto jau yra nemažas gylis ir renkasi kuojų spiečiai. Tarkime, vadinamuose seliavinio tipo ar šiaip gilesniuose ežeruose, jau prie pat pakrantės žolių juostos pakraščio dažnai būna 2-4 metrų gylis, ir kuojų bei plakių būreliai aptinkami visai netoli žolių pakraščio. Patogu šį žūklės būdą naudoti žvejojant nuo lieptelių arba iš valties, nes tokiu atveju trumpesnio užmetimo nuotolio pakanka.
Tai žūklės būdas, kuomet naudojami teleskopiniai meškerykočiai be ritės, kitaip dar vadinamos sportinės meškerės. Šiuo atveju žūklės atstumą apriboja meškerės ilgis, kadangi valas fiksuojamas prie meškerės galiuko ir jo ilgio keisti negalima. Taigi – tai žūklė artimu atstumu, tiek kiek leidžia meškerės ir sistemėlės ilgis.
Kadangi žūklės atstumas ribotas, šis žūklės būdas tinkamas ne visose žūklavietėse, o ten, kur arti kranto jau yra nemažas gylis ir renkasi kuojų spiečiai. Tarkime, vadinamuose seliavinio tipo ar šiaip gilesniuose ežeruose, jau prie pat pakrantės žolių juostos pakraščio dažnai būna 2-4 metrų gylis, ir kuojų bei plakių būreliai aptinkami visai netoli žolių pakraščio. Patogu šį žūklės būdą naudoti žvejojant nuo lieptelių arba iš valties, nes tokiu atveju trumpesnio užmetimo nuotolio pakanka.
Kuojos ir plakiai yra būriais besilaikančios žuvys, bet tai nereiškia kad jas sugauti yra labai lengva. Bet aptikus didesnį jų būrį netoli kranto, ir sudominus žuvį jauku, galima labai smagiai pažvejoti. Pasitaiko ir visai gražių egzempliorių.
Apie jaukinimą
Straipsnio autorius rekomendavo labai konkretų jauko receptą, kurį pats naudoja kuojų žūklei. Naudojami trys VDE (Van den Eynde) firmos produktai:
*2 kg VDE Turbo hell;
*1 kg CDE Secret schwartz;
*Pakelis aromatizatoriaus - VDE Additiv chocolat.
*2 kg VDE Turbo hell;
*1 kg CDE Secret schwartz;
*Pakelis aromatizatoriaus - VDE Additiv chocolat.
Turbo – tai aktyvus jaukas, praturtintas įvairiais grūdiniais produktais. Secret juodas jaukas suteikia tamsią spalvą ir papildomą lipnumą jauko mišiniui. Šokolado aromatizatorius anot autoriaus labai patinka stambiomis kuojoms.
Jeigu atvirai, tai esu išbandęs šį receptą. Jaukas veikė gerai, bet tai nėra pigus malonumas o ir minėtų produktų ne visur ir ne bet kada surasi. Todėl laisvai galima naudoti kitų gamintojų ar savadarbius jaukus, įvairias jų kombinacijas. Kai žvejoji savo malonumui, be konkurencijos, pasirinkęs tinkamą žūklavietę, tai realiai bet koks jaukas atliks savo darbą, jeigu jis bus tinkamai paruoštas. Tad kur kas svarbiau už konkrečius receptus yra užtikrinti tinkamą jauko paruošimą.
Originalaus straipsnio autorius akcentuoja kelis jo manymu svarbius momentus, susijusius su jaukinimu. Šių rekomendacijų prisilaikau ir aš, man jos atrodo logiškos ir visai pagrįstos:
1. Sudrėkintą jauką reikia labai rūpestingai persijoti. Geriausiai tai atlikti per kelis kartus.
2. Į paruoštą jauką autorius rekomenduoja įmaišyti apie 250 ml gyvūninės kilmės priedų. Tam jis naudoja kasterius (musės lervų kokonus). Kokonų mūsų žūklės parduotuvėse ne taip paprasta surasti, tad naudoju ir paprastas arba plikytas (užpiltos karštu vandeniu iš termoso) musės lervas, pakarpau sliekučių. Jei nėra galimybių gauti didesnio kiekio musės lervų (kai parduotuvėse būna tik standartinės mažos pakuotės) – įdedu dėl apimties ir augalinių produktų, pvz. perlinių kruopų ar nedidelio dydžio konservuotų kukurūzų.
3. Kadangi žūklaujama nedideliu atstumu, reikia stengtis be reikalo žuvų nebaidyti, nes pasibaido jos greitai, o prisivilioti jas atgal prie kranto gali būti ne taip paprasta, o ir gaištamas laikas. Todėl jauko rutuliai sumetami žūklės pradžioje (atliekamas vadinamasis startinis jaukinimas), o toliau žūklės metu papildomai jaukinama tik laidyne šaudant po kelias musės lervas ir kokonus su žiupsneliu kanapių. Aišku, šaudant laidyne stambias jauko daleles, tai gali būti nebūtinai musės lervos ir/ar kokonai. Ką žvejys naudoja masalui, tuo galima ir pajaukinti papildomai. Bet kanapes papildomam jaukinimui stengiuosi naudoti visuomet, tik vietoj musės lervų tai gali būti ir kelios kruopos ar kukurūziukai, karpyti slieko gabaliukai, ar granuliuoto jauko žiupsnelis. Kol žuvys laikosi prijaukintoje vietoje, geriausiai taip ir jaukinti. Jeigu kibimai liaujasi žuvims dėl kokių nors priežasčių palikus žūklavietę, galima vėl įmesti vieną ar kelis jauko rutulius, tikintis kad tai vėl privilios žuvis.
4. Didžioji dalis jauko ir sunaudojama startiniam jaukinimui. Paprastai tai būna 8-10 apelsino dydžio jauko rutulių. Kadangi žūklės atstumas nedidelis, jauką nesunku sumėtyti ranka pakankamai tiksliai į vieną vietą. Laidynės prireikia tik vėliau jaukinant mažomis porcijomis pavienių jauko dalelių. Čia be laidynės jau niekaip neišsiversi, ir ją reikia turėti kokybišką.
5. Sumėčius jauką, per tą laiką kol jis pradės veikti, galima pabaigti pasiruošti žūklės įrankius ir įsirengti žūklės vietą.
6. Manoma kad stambesnės kuojos baidosi šviesaus jauko dėmės, sudarančios kontrastą ant tamsesnio dugno. Tai gana populiari teorija, ar ji teisinga ar ne sunku vienareikšmiškai atsakyti. Geriausia pačiam paeksperimentuoti ir tai nustatyti. Galima nusipirkti gatavą tamsios spalvos jauką, galima šviesų jauką nudažyti specialiais dažais, galima tiesiog šviesų jauką sumaišyti su pakeliu tamsaus, taip patamsinant ir bendrą mišinio spalvą iki universalios tamsiai rudos.
Jeigu atvirai, tai esu išbandęs šį receptą. Jaukas veikė gerai, bet tai nėra pigus malonumas o ir minėtų produktų ne visur ir ne bet kada surasi. Todėl laisvai galima naudoti kitų gamintojų ar savadarbius jaukus, įvairias jų kombinacijas. Kai žvejoji savo malonumui, be konkurencijos, pasirinkęs tinkamą žūklavietę, tai realiai bet koks jaukas atliks savo darbą, jeigu jis bus tinkamai paruoštas. Tad kur kas svarbiau už konkrečius receptus yra užtikrinti tinkamą jauko paruošimą.
Originalaus straipsnio autorius akcentuoja kelis jo manymu svarbius momentus, susijusius su jaukinimu. Šių rekomendacijų prisilaikau ir aš, man jos atrodo logiškos ir visai pagrįstos:
1. Sudrėkintą jauką reikia labai rūpestingai persijoti. Geriausiai tai atlikti per kelis kartus.
2. Į paruoštą jauką autorius rekomenduoja įmaišyti apie 250 ml gyvūninės kilmės priedų. Tam jis naudoja kasterius (musės lervų kokonus). Kokonų mūsų žūklės parduotuvėse ne taip paprasta surasti, tad naudoju ir paprastas arba plikytas (užpiltos karštu vandeniu iš termoso) musės lervas, pakarpau sliekučių. Jei nėra galimybių gauti didesnio kiekio musės lervų (kai parduotuvėse būna tik standartinės mažos pakuotės) – įdedu dėl apimties ir augalinių produktų, pvz. perlinių kruopų ar nedidelio dydžio konservuotų kukurūzų.
3. Kadangi žūklaujama nedideliu atstumu, reikia stengtis be reikalo žuvų nebaidyti, nes pasibaido jos greitai, o prisivilioti jas atgal prie kranto gali būti ne taip paprasta, o ir gaištamas laikas. Todėl jauko rutuliai sumetami žūklės pradžioje (atliekamas vadinamasis startinis jaukinimas), o toliau žūklės metu papildomai jaukinama tik laidyne šaudant po kelias musės lervas ir kokonus su žiupsneliu kanapių. Aišku, šaudant laidyne stambias jauko daleles, tai gali būti nebūtinai musės lervos ir/ar kokonai. Ką žvejys naudoja masalui, tuo galima ir pajaukinti papildomai. Bet kanapes papildomam jaukinimui stengiuosi naudoti visuomet, tik vietoj musės lervų tai gali būti ir kelios kruopos ar kukurūziukai, karpyti slieko gabaliukai, ar granuliuoto jauko žiupsnelis. Kol žuvys laikosi prijaukintoje vietoje, geriausiai taip ir jaukinti. Jeigu kibimai liaujasi žuvims dėl kokių nors priežasčių palikus žūklavietę, galima vėl įmesti vieną ar kelis jauko rutulius, tikintis kad tai vėl privilios žuvis.
4. Didžioji dalis jauko ir sunaudojama startiniam jaukinimui. Paprastai tai būna 8-10 apelsino dydžio jauko rutulių. Kadangi žūklės atstumas nedidelis, jauką nesunku sumėtyti ranka pakankamai tiksliai į vieną vietą. Laidynės prireikia tik vėliau jaukinant mažomis porcijomis pavienių jauko dalelių. Čia be laidynės jau niekaip neišsiversi, ir ją reikia turėti kokybišką.
5. Sumėčius jauką, per tą laiką kol jis pradės veikti, galima pabaigti pasiruošti žūklės įrankius ir įsirengti žūklės vietą.
6. Manoma kad stambesnės kuojos baidosi šviesaus jauko dėmės, sudarančios kontrastą ant tamsesnio dugno. Tai gana populiari teorija, ar ji teisinga ar ne sunku vienareikšmiškai atsakyti. Geriausia pačiam paeksperimentuoti ir tai nustatyti. Galima nusipirkti gatavą tamsios spalvos jauką, galima šviesų jauką nudažyti specialiais dažais, galima tiesiog šviesų jauką sumaišyti su pakeliu tamsaus, taip patamsinant ir bendrą mišinio spalvą iki universalios tamsiai rudos.
Apie žūklės įrankius
Autorius rekomenduoja 6-9 metrų teleskopines meškeres be ritės. Aš pats devyniukės kol kas neturiu, tai naudoju savo turimą keturių meškerių komplektą iš 5, 6, 7 ir 8 metrų ilgio. Kokybiška devynių metrų meškerė sueitų dar visai neblogai, tad turėdamas galimybę planuoju tokią įsigyti. Manau 9 metrai tai ta riba, kai radus kokybišką nelabai sunkų įrankį dar galima pakankamai komfortiškai žvejoti. 10 ar net 11 metrų ilgio teleskopinių meškerių be ritės teko matyti savo gyvenime, teko netgi palaikyti rankose, bet tai jau tikrai gremėzdiškas įrankis. O ir gamintojų kataloguose ilgesnių kaip 9 metrai sportinių meškerių nedažnai tebūna. Daugiausia tai kelių italų gamintojų modeliai, kurie tikrai nėra pigūs.
Mano praktikoje, žūklaujant nuo kranto dažniausiai tenka naudoti ilgiausias meškeres. Čia bute ištraukus 7 ar 8 metrų meškerę ji atrodo nesveikai ilga, o prie vandens tiek metrai kažkur ištirpsta ir užmetus įrankį atrodo kad ta plūdė prie pat kojų...
Trumpesnės meškerės – 5 ar 6 metrų – dažniausiai tinka tik žvejojant nuo kokio ilgesnio liepto. Arba kartais jas panaudoju papildomam žūklės taškui įsirengti netoli kranto. Vienas taškas padaromas kaip pagrindinis ilgai meškerei, o šalia kranto pajaukinamas papildomas taškas, kuris laikas nuo laiko patikrinamas su trumpa meškere, kol pagrindiniam taškui duodama šiek tiek pailsėti. Taip pavyksta ištraukti vieną kitą papildomą žuvį.
Šiaip trumpesnių modelių pagrindinė paskirtis – žvejyba iš valties. Specialiai turiu įsigijęs mažytę pripučiamą valtį su elektriniu varikliuku, kuri puikiai tinka tokioms žūklėms. Turint omenyje kad prie mūsų ežerų laisvų ir patogių pakrančių susirasti beveik neįmanoma, valtis tampa vienintelis išsigelbėjimas. Prisipūti valtelę, paplauki kiek toliau nuo visokių turistų, kur prie vandens jie negali prieiti dėl pakrantės žolių. Su echolotu nesunku aptikti žuvų būrį, rasti povandeninių žolių pakraštį bei matyti žūklavietės gylį. Radus tinkamą vietą užtenka tik gerai užsiinkaruoti, pajaukinti žūklavietę, ir smagiai sau lupti niekieno neišbaidytas žuvis. Bet apie valties pritaikymą tokioms žūklėms parašysiu kada nors detaliau, esu specialiai susikomplektavęs visą reikiamą įrangą, tad mano valtis tampa pačia tikriausia plaukiojančia platforma, su kuria sėkmingai gaudau ir plūdine ir dugnine meškerėmis.
Taigi, žvejojant iš valties 5-6 metrų sportinių meškerių pilnai užtenka. Su jomis galima patogiai gaudyti esant žūklavietės gyliui iki 4-5 metrų, koks dažniausiai ir būna šalia žolių pakraščio.
Ilgesnės meškerės jau nepatogios, nėra paprasta jas valdyti sėdint valtyje, ypač jeigu vėjuota. Yra tekę gaudyti ir 8 metrų meškere iš pripučiamos valties, tai tikrai nebuvo komfortiška žvejyba.
Autorius rekomenduoja 6-9 metrų teleskopines meškeres be ritės. Aš pats devyniukės kol kas neturiu, tai naudoju savo turimą keturių meškerių komplektą iš 5, 6, 7 ir 8 metrų ilgio. Kokybiška devynių metrų meškerė sueitų dar visai neblogai, tad turėdamas galimybę planuoju tokią įsigyti. Manau 9 metrai tai ta riba, kai radus kokybišką nelabai sunkų įrankį dar galima pakankamai komfortiškai žvejoti. 10 ar net 11 metrų ilgio teleskopinių meškerių be ritės teko matyti savo gyvenime, teko netgi palaikyti rankose, bet tai jau tikrai gremėzdiškas įrankis. O ir gamintojų kataloguose ilgesnių kaip 9 metrai sportinių meškerių nedažnai tebūna. Daugiausia tai kelių italų gamintojų modeliai, kurie tikrai nėra pigūs.
Mano praktikoje, žūklaujant nuo kranto dažniausiai tenka naudoti ilgiausias meškeres. Čia bute ištraukus 7 ar 8 metrų meškerę ji atrodo nesveikai ilga, o prie vandens tiek metrai kažkur ištirpsta ir užmetus įrankį atrodo kad ta plūdė prie pat kojų...
Trumpesnės meškerės – 5 ar 6 metrų – dažniausiai tinka tik žvejojant nuo kokio ilgesnio liepto. Arba kartais jas panaudoju papildomam žūklės taškui įsirengti netoli kranto. Vienas taškas padaromas kaip pagrindinis ilgai meškerei, o šalia kranto pajaukinamas papildomas taškas, kuris laikas nuo laiko patikrinamas su trumpa meškere, kol pagrindiniam taškui duodama šiek tiek pailsėti. Taip pavyksta ištraukti vieną kitą papildomą žuvį.
Šiaip trumpesnių modelių pagrindinė paskirtis – žvejyba iš valties. Specialiai turiu įsigijęs mažytę pripučiamą valtį su elektriniu varikliuku, kuri puikiai tinka tokioms žūklėms. Turint omenyje kad prie mūsų ežerų laisvų ir patogių pakrančių susirasti beveik neįmanoma, valtis tampa vienintelis išsigelbėjimas. Prisipūti valtelę, paplauki kiek toliau nuo visokių turistų, kur prie vandens jie negali prieiti dėl pakrantės žolių. Su echolotu nesunku aptikti žuvų būrį, rasti povandeninių žolių pakraštį bei matyti žūklavietės gylį. Radus tinkamą vietą užtenka tik gerai užsiinkaruoti, pajaukinti žūklavietę, ir smagiai sau lupti niekieno neišbaidytas žuvis. Bet apie valties pritaikymą tokioms žūklėms parašysiu kada nors detaliau, esu specialiai susikomplektavęs visą reikiamą įrangą, tad mano valtis tampa pačia tikriausia plaukiojančia platforma, su kuria sėkmingai gaudau ir plūdine ir dugnine meškerėmis.
Taigi, žvejojant iš valties 5-6 metrų sportinių meškerių pilnai užtenka. Su jomis galima patogiai gaudyti esant žūklavietės gyliui iki 4-5 metrų, koks dažniausiai ir būna šalia žolių pakraščio.
Ilgesnės meškerės jau nepatogios, nėra paprasta jas valdyti sėdint valtyje, ypač jeigu vėjuota. Yra tekę gaudyti ir 8 metrų meškere iš pripučiamos valties, tai tikrai nebuvo komfortiška žvejyba.
Apie įrankio montažą
Naudojama sistemėlė labai paprasta. Svoriai ant valo sukoncentruoti dvejose vietose.
Naudojama sistemėlė labai paprasta. Svoriai ant valo sukoncentruoti dvejose vietose.
Pagrindinį svorį sudaro fiksuota slyvutė arba slankiojanti slyvutė, užfiksuota pora žemiau užspaustų svarelių. Ji fiksuojama aukščiau pavadėlio jungimo vietos, kad šis atstumas būtų kiek ilgesnis už pavadėlio ilgį. Tai reikalinga tam, kad sistema mažiau painiotųsi. Tarkime jei pavadėlis naudojamas 25 cm ilgio, tai slyvutė turėtų būti fiksuojama apie 30 cm aukščiau už pavadėlio tvirtinimo mazgą.
Slyvutė reikalinga kad masalas greičiau pasiektų priedugnio sluoksnį, kur dažniausiai laikosi stambesnės žuvys, ir kad skęstančio masalo nespėtų apgraužti smulkmė.
Prie pavadėlio tvirtinimo vietos papildomai užspaudžiama pora šratelių. Slyvutei užėmus savo padėtį, likusi valo dalis su pavadėliu skęsta lėčiau ir natūraliau. Tie papildomi svareliai gerai parodo momentą kai masalas pasiekia dugną, taip pat geriau parodo kibimo momentą kai žuvis pakelia nuo dugno masalą.
Iš tiesų tai pakankamai dažnai sutinkama sistema, ji retai painiojasi, ir daugelis autorių ją apibūdina kaip universalią sistemą plūdinei meškerei. Įsitikinau kad ji tokia ir yra.
Reikiamas gylis nustatomas bandymų keliu, dažniausiai taip, kad kabliukas su masalu gulėtų ant dugno, o svareliai būtų kiek aukščiau dugno. Kartais padeda kai masalas pakeliamas aukščiau dugno. Žvejybos metu tenka paimprovizuoti, kol randamas tinkamiausias variantas.
Pavadėlį pagal autoriaus rekomendacijas naudoju 25 cm ilgio. Man tokie pavadėliai pasiteisina normaliai. Kabliuką dažniausiai naudoju 16 numerio, mėgėjiškoje žūklėje tai labai optimalus ir universalus dydis, pritaikomas beveik visiems masalams, tinkamas visokio dydžio žuvims.
Sistemas žūklei reikia pasiruošti namuose, subalansuojant jas ir susirišant gatavas su plūdėmis ir svareliais ant specialių lanktelių. Gal teoriškai užtektų turėti vieną iš anksto suruošti sistemą, bet praktiškai jų reikia turėti paruoštų daugiau.
Vienas dalykas, kad žūklės metu susipainiojus sistemėlei, kur kas lengviau pakeisti ją nauja, negu kuistis bandant išnarplioti plonytį valą. O rišti ant kranto naują sistemą (balansuoti plūdes, užspaudinėti svarelius ir kt.) būtų visiškas briedas, ne tam juk važiuojam į žūklę kad ant kranto vietoje žvejybos, užsiiminėtume namų darbais.
Tas pats galioja ir pavadėliams, nereikia patingėti ir susirišti šiek tiek pavadėlių iš anksto namuose. Raišioti kabliukus ant kranto būtų tikra durnystė. Daug jų nereikia, penalo su dešimčia pavadėlių sočiai užteks dienos žūklei.
Slyvutė reikalinga kad masalas greičiau pasiektų priedugnio sluoksnį, kur dažniausiai laikosi stambesnės žuvys, ir kad skęstančio masalo nespėtų apgraužti smulkmė.
Prie pavadėlio tvirtinimo vietos papildomai užspaudžiama pora šratelių. Slyvutei užėmus savo padėtį, likusi valo dalis su pavadėliu skęsta lėčiau ir natūraliau. Tie papildomi svareliai gerai parodo momentą kai masalas pasiekia dugną, taip pat geriau parodo kibimo momentą kai žuvis pakelia nuo dugno masalą.
Iš tiesų tai pakankamai dažnai sutinkama sistema, ji retai painiojasi, ir daugelis autorių ją apibūdina kaip universalią sistemą plūdinei meškerei. Įsitikinau kad ji tokia ir yra.
Reikiamas gylis nustatomas bandymų keliu, dažniausiai taip, kad kabliukas su masalu gulėtų ant dugno, o svareliai būtų kiek aukščiau dugno. Kartais padeda kai masalas pakeliamas aukščiau dugno. Žvejybos metu tenka paimprovizuoti, kol randamas tinkamiausias variantas.
Pavadėlį pagal autoriaus rekomendacijas naudoju 25 cm ilgio. Man tokie pavadėliai pasiteisina normaliai. Kabliuką dažniausiai naudoju 16 numerio, mėgėjiškoje žūklėje tai labai optimalus ir universalus dydis, pritaikomas beveik visiems masalams, tinkamas visokio dydžio žuvims.
Sistemas žūklei reikia pasiruošti namuose, subalansuojant jas ir susirišant gatavas su plūdėmis ir svareliais ant specialių lanktelių. Gal teoriškai užtektų turėti vieną iš anksto suruošti sistemą, bet praktiškai jų reikia turėti paruoštų daugiau.
Vienas dalykas, kad žūklės metu susipainiojus sistemėlei, kur kas lengviau pakeisti ją nauja, negu kuistis bandant išnarplioti plonytį valą. O rišti ant kranto naują sistemą (balansuoti plūdes, užspaudinėti svarelius ir kt.) būtų visiškas briedas, ne tam juk važiuojam į žūklę kad ant kranto vietoje žvejybos, užsiiminėtume namų darbais.
Tas pats galioja ir pavadėliams, nereikia patingėti ir susirišti šiek tiek pavadėlių iš anksto namuose. Raišioti kabliukus ant kranto būtų tikra durnystė. Daug jų nereikia, penalo su dešimčia pavadėlių sočiai užteks dienos žūklei.
Man optimalus skaičius yra po 3 sistemėles kiekvieno ilgio meškerei. Taip turiu ne tik atsargines sistemas, bet ir pasiruošiu jas su skirtingomis plūdėmis, skirtingų svorių. Pvz. jei pučia stipresnis vėjas – naudoju sunkesnę sistemą kad būtų galima lengviau suvaldyti užmetant, ir su didesne plūde bei su storesne antenėle. Kai oras ramus, galima naudoti jautresnę (labiau pailgos formos) ir mažesnio svorio plūdę.
Universalus plūdės keliamasis svoris – 4 gramai. Trumpesnėms meškerėms pasiruošiu ir lengvesnių sistemų. Ilgoms meškerėms turiu sistemų ir su 6 gramų plūdėmis.
Taigi, iš esmės tai nesudėtingas būdas smagiai rekreacinei žūklei. Kaip sakoma – būdas paprastas, bet ne prastas. Nereikia nei super sudėtingos ar brangios įrangos bei didelio pasiruošimo, o jau kartą susikomplektavus įrangą, į žūklę vėliau galima susiruošti labai greitai ir amunicija neužima daug vietos. Ant kranto įrankių bei žūklavietės pasiruošimas irgi užima nedaug laiko, ypač jeigu jaukas sumaišytas iš anksto.
Nors originalus mano skaitytas straipsnis teigė kad tai žūklės metodas skirtas kuojų žūklei, jis puikiausiai tinka ir gaudant plakius ar nedidelius karšiukus. Iš tiesų tai gana universalus metodas.
Taigi, iš esmės tai nesudėtingas būdas smagiai rekreacinei žūklei. Kaip sakoma – būdas paprastas, bet ne prastas. Nereikia nei super sudėtingos ar brangios įrangos bei didelio pasiruošimo, o jau kartą susikomplektavus įrangą, į žūklę vėliau galima susiruošti labai greitai ir amunicija neužima daug vietos. Ant kranto įrankių bei žūklavietės pasiruošimas irgi užima nedaug laiko, ypač jeigu jaukas sumaišytas iš anksto.
Nors originalus mano skaitytas straipsnis teigė kad tai žūklės metodas skirtas kuojų žūklei, jis puikiausiai tinka ir gaudant plakius ar nedidelius karšiukus. Iš tiesų tai gana universalus metodas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą