Kaip taisyklingai įsirengti darbo vietą žūklavietėje

Galbūt daugumai atrodo kad meškeriojimo esmė yra teisingai pasirinkti žūklavietę ir teisingai pateikti tinkamą masalą, bet tinkamai sutvarkyta darbo vietos ergonomika yra ne mažiau svarbus faktorius. Nuo jo taip pat priklauso žūklės sėkmė, ir kas dar labai svarbu – meškeriotojo sveikata bei pasitenkinimo jausmas, dėl kurio iš esmės ir vykstame žūklėn.

Anglas Tomis Pikeringas yra labai gerai žinomas ir kaip žvejys sportininkas, ir kaip puikus treneris. Jo straipsnių gausu žūklei skirtuose spaudos leidiniuose, internete netrūksta įvairių mokomųjų filmų su vertingais šio garbaus žvejo patarimais. Tik ne visi galbūt turi laiko ar kantrybės šios informacijos ieškoti ir nuosekliai peržiūrėti, kiti galbūt susiduria su kalbos barjeru, todėl dažnai vertinga informacija, kad ir panosėje tūnanti, prasprūsta pro akis.

Nedžiugina ir tai kad beveik nebeturime lietuviškų leidinių apie žūklę, tad manau pasidalijimas bet kokia įdomesne informacija apie žūklę, tikrai nepakenks.
Aptikęs Tomio Pikeringo mokomąjį  filmuką su patarimais apie tai, kaip teisingai įsirengti žūklės vietą, pamaniau kad būtų neprošal šią informaciją susisteminti ir pateikti savo tinklaraštyje, kur ji galbūt bus naudinga kolegoms žvejams.

Taip pat pridedu nuorodą į originalų filmą: 

1. Kas nulemia žūklės sėkmę?

Šiame filme, Tomis Pikeringas, kaip treneris, demonstruoja kaip geriau įsirengti savo darbo vietą žūklavietėje. Anot jo, žūklės sporte sėkmę apie 10 % nulemia pasiruošimas namuose (žūklės įrankių pasiruošimas, paruoštos sistemėlės, pavadėliai ir t.t.), apie 20 % nulemia tai kaip žvejys sugeba įsikurti konkrečioje žūklės vietoje (kaip įsirengia savo darbo vietą), o likę 70 % - tai yra žvejo gebėjimas tinkamai sukoordinuoti žūklės procesus, kitaip tariant - suvaldyti žūklavietę ir išnaudoti jos ypatumus.
Taigi, jei du vienodo pajėgumo žvejai, su vienodais įrankiais ir vienodai gerai juos valdantys, vienodomis kibimo sąlygomis susės vienas šalia kito, tai pranašumą turės tas iš jų, kuris bus geriau įsirengęs savo darbo vietą. Nes patogiau įrengta vieta reiškia – greičiau atliktą jaukinimą, greičiau pakeistą masalą, greičiau užmestą įrankį, greičiau atkabintą žuvį, greičiau pakeistą nutrūkusį pavadėlį ir t.t. Tegul šis pranašumas atliekant kiekvieną veiksmą būna ir sekundės dalys, bet žvejams sportininkams sutaupytos kelios sekundės dalys atliekant kiekvieną veiksmą, varžybų pabaigoje reiškia papildomai sugautas kelias ar net kelioliką žuvų, kurios ir gali būti lemtingomis nustatant nugalėtoją. 

2. Dešiniarankis ar kairiarankis?

Visą tą žvejo ūkio organizavimą nulemia ypatybė, ar žmogus yra kairiarankis ar dešiniarankis. Priklausomai nuo to, pasirenkama kurioje platformos pusėje tvirtinamas jauko stalelis ir kiti aksesuarai. Dauguma žmonių yra dešiniarankiai, todėl kai patarimuose akcentuojama kur kokią įrangą reikia išdėstyti, yra orientuojamasi į dešiniarankius. Kairiarankiams reikėtų viską susidėlioti priešingai, naudojant veidrodinį variantą.
Teisingai susidėliojus visą įrangą, maksimaliai išnaudojama akių ir rankų judesių koordinacija. T.y. Visi pagrindiniai veiksmai – įrankio užmetimas, jaukinimas, pakirtimas ir žuvies traukimas bei kt., atliekami neatitraukiant žvilgsnio nuo vandens ir taip neišblaškant koncentracijos.

3. Žvejo platforma

Žvejo platforma yra pagrindinis žvejo pagalbininkas. Jos vaidmuo yra labai svarbus tinkamai įsirenginėjant darbo vietą. Kai žvejoji penkias ar daugiau valandų, yra itin svarbu įsikurti ir jaustis patogiai. O to tikrai nepavyks, jei žvejys sėdės nestabiliai, persikreipęs. Kūno padėtis turi būti tokia, kad nuimti pagrindinį krūvį nuo nugaros. Priešingu atveju, ypač gaudant sunkia ir ilga sudurtine meškere, po žvejybos galima laisvai užsidirbti nugaros skausmų.
Vienas iš patarimų pasistatant žvejo platformą, tai pastatyti ją kaip galima žemiau, kiek tik leidžia esamos sąlygos. Kuo mažiau stengtis ištraukinėti teleskopines kojas.

Išimtis nebent gali būti žūklaujant tam tikromis sąlygomis, kai yra didelis bangavimas, kai dėl potvynio ar kokių nors šliuzų uždarinėjimo (kanaluose) staiga gali pakilti vandens lygis, arba kai dėl laivybos vandens telkinyje gali praplaukus dideliam laivui bangos užlieti platformą su sėdinčiu ant jos žveju. Tokiais atvejais sąmoningai platforma montuojama aukščiau, įvertinus kaip aukštai gali pakilti vanduo. O normaliomis žūklės sąlygomis rekomenduojama sėdėti kaip galima žemiau.

Šiaip, jei platformą prireikia iškelti aukščiau, tai kur kas patogiau ją statyti ant dar vienos platformos, vadinamos „pedanu“. Pedanas statomas vandenyje, sureguliavus tinkamai jo horizontalumą, ant viršaus įprastai statoma platforma ir tokiu būdu galima labai patogiai įsirengti darbo vietą vandenyje, kai to negalima patogiai atlikti krante – pvz. dėl labai apžėlusios pakrantės, dėl pernelyg stataus šlaito, dėl didelio atabrado ir kt. Tai kur kas geriau negu kelias žūklės valandas stovėti įsibridus. Žodžiu pedanas – tai mobilus pagrindas standartinėms platformoms.

 

Aišku, teleskopinės įprastų platformų kojos irgi leidžia jas sumontuoti aukštai, bet to nelabai rekomenduotina daryti, nes platforma netenka dalies savo stabilumo. Ypač kai meškeriotojai iš sunkiasvorių kategorijos, ir kai naudojami paprastesni platformų modeliai, kur kojos nėra patikimai įtvirtintos. Arba kai naudojami modeliai su plonomis 25 mm skersmens kojomis.

4. Kaip lygiai išstatyti platformą ir kodėl tai svarbu

Kai kurie platformų modeliai jau turi sumontuotus ant jų mini gulsčiukus. Tai yra labai patogus dalykas. Yra ir atskirai parduodamų minigulsčiukų, kuriuos galima prisiklijuoti ar kitaip prisitvirtinti prie savo platformos.

O kaip susireguliuoti platformos išstatymą kai tokio gulsčiuko nėra? Čia praverčia labai paprastas Pikeringo patarimas – į indelį pripylus vandens, indelis pastatomas ant platformos sėdynės vidurio, ir pagal vandens lygį inde sureguliuojamas platformos horizontalumas. Gaunasi toks improvizuotas gulsčiukas, bet tai tikrai patogus ir paprastas lygio išstatymo būdas.

Platformos teisingas išstatymas yra labai svarbus. Kaip ne kaip, ant jos sėdima kelias valandas, ir jei žvejys platformą susireguliuoja neteisingai – tai kelios valandos netaisyklingo sėdėjimo netruks pasireikšti nugaros skausmais. Ir jei paprastas žvejys mėgėjas gali sau leisti žūklės metu pakartotinai pasireguliuoti platformą, tai žvejui sportininkui tokie veiksmai jau būtų didelė techninė klaida ir bereikalingai sugaištas varžybų laikas.

Kas būna jeigu platforma išstatyta nelygiai?
Jeigu platforma būna per daug atlošta atgal, kojos yra „atjungiamos“ ir visas krūvis tenka nugarai. Kad nevirstu atgal meškeriotojas visą laiką turi sėdėti įtempta nugara, ir jeigu žūklės pradžioje tai gali atrodyti nekaltai, tai žūklės pabaiga tikrai garantuota su skaudančia nugara.
Panašiai būna ir tuo atveju, jei platforma nors ir išbalansuota lygiai, bet sėdynė nuleista per žemai. Kai meškeriotojo keliai yra aukščiau negu klubai. Taip irgi visas krūvis tenka nugarai ir rezultatas taip pat skausmingas.
Jeigu jau platformos sėdynė nureguliuota nelygiai, tai geriau jau kad ji būtų su nedideliu nuolydžiu į priekį. Tuomet dalį svorio perima kojos ir taip nuima nuo nugaros atitinkamą dalį krūvio. Svarbu kad kojų atrama būtų kokybiška, kojos remtųsi visu padu. Todėl jeigu sėdynė pakelta per aukštai ir meškeriotojas remiasi tik kojų pirštų galais, tai irgi nėra gerai. Jeigu platforma per daug nulinkusi į priekį, tai jau irgi negerai, per didelis krūvis tenka kojoms, o gaudant sudurtine meškere taip neįmanoma taisyklingai jos išlaikyti horizontaliai virš vandens, nes sudurtinis meškerykotis laikomas prispaudus jį dilbiu ir alkūne prie šlaunies.
Visą tai gerai pademonstruoja žemiau pateiktos iliustracijos. Ypač taisyklinga laikysena svarbi žūklaujant sudurtine meškere, kuri yra sunki ir labai ilga, todėl tik taisyklinga laikysena įgalina normaliai pažvejoti kelias valandas. Skaitoma, kad idealiausia kuomet kūnas su kojomis sudaro statų kampą, taip pat ir blauzdos su šlaunimis turi sudaryti statų kampą.

Na ir savaime suprantama, kad lygiai taip pat negerai jei platforma bus pakrypusi į vieną ar kitą šoną, nes žvejys tokiu atveju turės sėdėti persikreipęs ir komfortiška žvejyba tai nekvepia.

5. Masalų stalelis

Šoninis masalų stalelis, tvirtinamas prie platformos šono, yra vienas svarbiausių aksesuarų. Labai svarbu tinkamai nustatyti jo aukštį, kad kiekvieną kartą imant ranka porciją nereikėtų pasilenkinėti į šoną. Tai pasiekiama kai stalelio aukštis yra kiek žemiau už platformos sėdynės (minkštosios dalies) aukštį.

Stalelio padėtis turi būti tokia, kad ranka būtų patogu porciją jauko atliekant tai automatiškai, ir nei sekundei nenukreipiant žvilgsnio nuo vandens (t.y. nuo plūdės arba dugninės meškerės viršūnėlės). Tai pasiekiama kai masalų stalelis (priklausomai nuo jo modelio) tvirtinamas prie vidurinės ar priekinės platformos kojos taip, kad jo priekis būtų išsikišęs šiek tiek į priekį labiau nei meškeriotojo korpusas. Kuomet naudojami kelių rūšių jaukai ar masalai, platformos priekyje pastatomos dėžutės su tuo metu naudojamais produktais. Tada šias dėžutes dar apima meškeriotojo periferinis regėjimas ir jis gali patogiai paimti jauko ar masalo porciją viena ranka nenukreipdamas dėmesio ir žvilgsnio nuo vandens. Jei norima pereiti prie kitokio jauko ar masalo, tuomet jau tenka kitas dėžutes persistatyti į stalelio priekį, o senąsias perkelti į galinę stalelio dalį.
Jei masalų stalelis bus pritvirtintas prie galinių platformos kojų, žvejys kiekvieną kartą imdamas ranka jauko ar masalo porciją, turės nukreipti dėmesį nuo vandens ir atsisukti į šoną ar kas dar blogiau – sau už nugaros. Tai negerai, taip blaškoma koncentracija ir galima pražioplinti kibimą.
Paprastai jei žvejys dešiniarankis, tai masalų stalelis tvirtinamas kairėje pusėje. Kadangi dešine ranka laikant meškerykotį, kaire ranka imami masalai, juos kabinant ant kabliuko. Jaukinant nedideliais jauko žiupsneliai artimu atstumu nuo kranto, arba kai jaukas šaudomas laidyne, taip pat yra patogu jauką laikyti kairėje pusėje. Dažniausiai ant šoninio stalelio, ypač jei tai vienas iš didesnių modelių, sutelpa ir jaukai, ir masalai. Žūklaujant dugnine meškere su šėryklėlėmis, jaukas taip pat gali būti laikomas kairėje pusėje žvejo, bet kartais patogiau indą su jauku prisitvirtinti prie platformos kojos taip, kad jis būtų praktiškai priekyje žvejo. Tuomet patogu iškėlus įrankį iš vandens, kaire ranka sugauti parskrendantį pavadėlį su kabliuku arba užkibusią žuvį, tuo metu šėryklėlę pataikant nuleisti tiesiai į indą su jauku. Kol keiti ant kabliuko masalą, šėryklėlė guli inde su jauku, pakeitus masalą belieka viena ranka įspausti porciją jauko ir viskas vėl keliauja vandenin. Na bet apie visokias technikas galima bus pakalbėti kitos tematikos straipsniuose.
Kartais ir dešiniarankiui žvejui prireikia jauką pasidėti dešinėje pusėje, taip dažniausiai būna kuomet reikia ranka kuo taikliau numesti didesnio dydžio jauko rutulius, arba kai dėl tolimesnio atstumo reikalingas stipresnis metimas. Savaime suprantama, kad dešiniarankiui stipresnius ir taiklesnius metimus lengviau pavyks atlikti jo stipriąja ranka. Kai žūklėje naudojami kombinuoti įrankiai ir technikos (pvz. nuo sudurtinės pereinama prie fyderio ar aukšlių gaudymo ir pan.), tai galima stalelius turėti abejose platformos pusėse ir išsidėstyti ant jų viską pagal poreikį, kad žūklės metu reikėtų kuo mažiau sukinėtis, nukreipinėti dėmesį nuo žūklės, ar atlikinėti kokius tai ruošos darbus žaidžiant su masalų bei jaukų indeliais.

6. Graibštas ir tinklelis žuvims

Graibštas yra dar vienas neatskiriamas žvejo pagalbininkas. Savaime suprantama, kad dešiniarankis žvejys traukdamas žuvį dešine ranka laikys meškerykotį, todėl graibštas bus vairuojamas kairiąja ranka. Savaime suprantama kad tada reikia jį laikyti kairėje pusėje platformos.
Graibštas turi būti padėtas taip, kad žvejys jį matytų periferiniu regėjimu, ir galėtų paimti jį kaire ranka, neatitraukdamas akių nuo užkibusios žuvies. Savaime suprantama, graibštas turi būti įtvirtintas taip, kad žūklės metu nenučiuožtų vandenin ar nenukristų ant žemės.

Autorius siūlo graibštą laikyti taip, kad jo galva remtųsi į tinklelį žuvims. Bet tiesą sakant, tikrai ne visuomet pavyks tai padaryti. Daug kas priklauso nuo naudojamos įrangos modelių – platformos ir šoninių stalelių. Nes kartais į jų tarpą įsprausti graibšto gali nepavykti, arba ji gali trukdyti.
Būna ir kitų niuansų, kai ilgakotį graibštą negali taip padėti, nes trukdo už nugaros esantis status šlaitas ar pvz. pėsčiųjų takas. Tuomet tenka graibštą pasidėti lygiagrečiai krantui arba ant kokių nors laikiklių. Visokių būna situacijų, tad tenka improvizuoti. Teisingi sprendimai ateina su patirtimi.
Kai žuvis graibštu semiama kaire ranka, tuomet patogiausia kai tinklelis žuvims pritvirtintas prie kairės priekinės platformos kojos. Neištraukus žuvies iš graibšto atkabinamas kabliukas, ir atkabinus žuvį, kadangi graibšto galva yra prie pat tinklelio – žuvis tiesiai iš graibšto ir išparceliuojama tinklelin. Didesnę žuvį galima su visu graibštu įkišti šiek tiek tinklelio vidun ir ten išpurtyti į tinklelį, taip apsidraudžiant kad ji netyčiai neiššoktų iš graibšto ar neišslystų iš rankos ją kilnojant. Ir kai graibštas yra prie pat ar virš tinklelio, praktiškai nereikia jokių bereikalingų judesių, sukinėjimosi, rankų kryžiavimo ir kito nereikalingo blaškymosi. Žuvis tiesiog saugiai išverčiama iš graibšto į tinklelį ir nereikia jos kilnoti rankose virš vandens. Neretai būna kad jau graibštu pasemtas atrodo garantuotas laimikis išslysta iš rankos ir įkrenta atgal į vandenį būtent tuo metu, kai jį žvejys paima viena ranka iš graibšto ir bando įmesti į tinklelį, kuris iš anksto neapgalvotai pritvirtintas kur nors toli nuo žvejo kairės rankos kuria laikomas laimikis. Teko tokių nuotykių pamatyti ir per varžybas, o jose taip durnai prarasta žuvis tikrai ne smulkmena.

7. Atsarginiai meškerykočiai

Jeigu dešiniarankis žvejys kaire masalus ir jaukus patogiausiai valdo kaire ranka, tai prireikus pasikeisti meškerykotį, tą jam tikrai patogiausia bus atlikti dešiniąja ranka. Todėl atsarginės meškerės paprastai prašo būti išdėstomos dešinėje žvejo pusėje, naudojant specialius laikiklius, kurių pasirinkimas šiais laikais yra didžiulis. Nebent to irgi neišeina atlikti dėl kokių nors rimtų priežasčių – kranto ypatybių, ar kokios nors šone esančio kliūties. Tuomet tenka ieškoti išeities ir juos išdėstyti už nugaros ar kairiajame šone.
Tik reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingai nuo masalų stalelio, laikikliai su atsarginėmis meškerėmis turėtų būti tvirtinami prie galinės dešinės platformos kojos, kad būtų už meškeriotojo korpuso ir nesimaišytų žvejo akiratyje, kur yra pagrindinė darbinė zona.

8. Meškerykočių laikikliai

Meškerykočių laikiklius dešiniarankiui patogiausia tvirtinti prie priekinės dešinės platformos kojos. Tai liečia tiek sudurtinės meškerės laikiklį-fiksatorių. Tuomet jis matomas periferiniu regėjimu ir sujunginėjant ar atjunginėjant štekerį nereikia sukiotis į šonus, žvilgsniu ieškant laikiklio. Dugninės meškerės laikiklį irgi patogiausia tvirtinti prie dešinės priekinės kojos ir jį sureguliuoti tokiu kampu, kad būtų patogu pakirtimą atlikti vien dešine ranka.

Kaip laikyti sudurtinę meškerę
Kaip laikoma sudurtinė meškerė jau buvo minėta aukščiau, yra pridėtos tą iliustruojančios nuotraukos. Galima pridėti dar vieną, su pačiu autoriumi, kur matosi kaip taisyklingai turi būti laikoma sudurtinė meškerė (tas pats gali būti naudojama ir ilgoms teleskopinėms meškerėms). 

Meškerė paimama taip, kad jos pabaiga sutaptų su alkūne, ir taip ją laikant ji remiasi į dilbį ir tampa kaip ir jo tęsiniu. Dilbis su alkūne perima dalį krūvio nuo riešų, o prispaudus dilbį prie šlaunies (kuomet sėdima ant platformos) apskritai didelė svorio dalis nuimama nuo rankos ir taip galima pakankamai ilgai ir komfortiškai žūklauti.

Dar dažnai autorius sulaukia klausimo kur reikėtų pastatyti sudurtinės meškerės atramą su ritinukais (angl. vadinama „roller bar“). Jo atsakymas pailiustruotas schemoje žemiau. Jis aiškina taip, kad jeigu aplinkui žveją įsivaizduoti ciferblatą su valadomis, kuomet žvejo priekyje būtų 6-a valanda, o jam už nugaros 12-ta valanda, tai sudurtinės meškerės roliką reikėtų statyti maždaug 11-tos valandos kryptimi. Schemoje tas turbūt suprantama aiškiau, nei bandant aprašyti žodžiais.

9. Kaip taisyklingai laikyti meškerykotį su rite

Meškerykotį su rite autorius rekomenduoja laikyti taip, kad ritės kojelė būtų tarp dešinės rankos mažylio ir bevardžio pirštų. Jei kam nors tas mažai ką sako, tai gal padės susigaudyti fotkė žemiau.

Taip laikant meškerykotį su rite, smiliumi patogu laikyti valą užmetimo metu.

10. Epilogas

Viskas kas parodyta autoriaus šiame mokomajame filmuke ir mano pabandyta susisteminti straipsnelyje gali atrodyti nelabai reikšmingais ir ne pirmo būtinumo dalykais, bet iš daugelio smulkmenų susideda rimti dalykai.
Kai žiūriu įvairiausių žūklės varžybų rezultatus, kur dalyvauja keliasdešimt ar net virš šimto ir daugiau dalyvių, atrodytų kad pergalė tokiose varžybose tai yra absoliutus sėkmės ir atsitiktinumo faktorius, kaip kad laimėti loterijoje. Rimto lygio varžybose pažiūrėjus į kiekvieną dalyvį atrodo kad visi moka gaudyti, tai galima būtų daryti prielaidą kad tas kas ištraukia burtuose geresnį sektorių, tas ir turėtų laimėti. Bet kažkodėl visuomet atsiranda grupelė žvejų, nuolat šmėžuojančių jei ne tarp laimėtojų, tai bent jau pirmame dešimtuke ar nedaug žemiau. Ar jie turi kokią tai stebuklingą sėkmę? Abejoju... Ar jie naudoja kitokius įrankius ar kažkokias super slaptas technikas ar masalus ar jaukus? Irgi greičiausia kad ne...
Tiesiog apart to kad tokie sportininkai daug ir rimtai treniruojasi, jie taip pat pasižymi ir labai atsakingu požiūriu į kiekvieną detalę, kas leidžia jiems kiekvieną net menkiausią smulkmeną išnaudoti pranašumui įgyti.
Kaip ir minėjau aukščiau, žvejojant dviem žvejams visiškai identiškomis sąlygomis, užteks vienam iš jų keliomis sekundėmis greičiau už priešininką ištraukti žuvį, pakeisti masalą, permesti įrankį ir t.t. Užteks padaryti mažiau klaidų ar bereikalingų judesių. Ir varžybų pabaigoje visos tos išnaudotos smulkmenos ar nepadarytos techninės klaidos ir nulems laimėtoją. Tai ir vadinama aukščiausio lygio meistriškumu.
Žvejams mėgėjams gal visos šios savybės ir nebūtinos, bet teisingai įrengta darbo vieta taip pat lems tvarkingesnę ir patogesnę žūklę, atitinkamai ir daugiau teigiamų emocijų.