Šis žūklės būdas labai puikiai tinka plūdinės pradžiamokslio įsisavinimui. O ypač - greituminiam smulkios žuvies (kuojų, aukšlių, plakių) gaudymui. Nors radus tinkamą vietą ir apsiginklavus ilga teleskopine meškere be ritės, galima su šiais įrankiais „palupti“ ir stambesnių žuvų, pvz. karšių.
Šiais laikais jau labiau karaliauja ilgos sudurtinės meškerės, angliškai vadinamos „pole“. Bet trumpesnės teleskopinės meškerytės (iki 5m ilgio) iki šiol lieka vienas pagrindinių aukšlių gaudymo įrankių. O ilgesnieji modeliai, nors dabar ir nelabai populiarūs, bet tai dar nereiškia kad neefektyvūs. Nemažai italų, prancūzų ir lenkų gamintojų iki šiol siūlo didelį pasirinkimą įvairaus ilgio teleskopinių meškerių, kurių trumpiausi modeliukai būna nuo 1,5 metro, o ilgiausi siekia ir 11 metrų.
Norintiems įvaldyti plūdinę meškerę, šis įrankis yra bene geriausias. Nes taip išdirbamas tikslumas, technika, greitis, įgyjami praktiniai žūklės bei jaukinimo įgūdžiai. O tada jau galima pereidinėti prie toliašaudės artilerijos – meškerių su ritėmis.
Kaip rišamos sistemos teleskopinėms meškerėms be ritės?
Šiek tiek trumpesnė nei ištrauktos meškerės ilgis pagrindinio valo atkarpa pririšama prie meškerės galiuko. Šiam tikslui anksčiau gamintojai iš karto pritaisydavo vielinį žiedelį viršūnėlės gale, bet tai nėra pats tinkamiausias sprendimas, todėl anksčiau žvejai prie meškerės viršūnėlės prisimontuodavo trumpą gumos gabaliuką, kuris tarnaudavo dar kaip ir amortizatorius. Na o vėliau gamyboje pasirodė specialūs antgaliai – konektoriai, kurie gaminami įvairių diametrų ir galima pasirinkti geriausiai tinkantį savo meškerei. Toks konektoriukas užmaunamas ant viršūnėlės, prieš tai patepus ją klijais. Atrodo šis dalykas taip:
Šiai dienai tai pats paprasčiausias, pigiausias ir patikimiausias sprendimas valo tvirtinimui.
Toliau ant pagrindinio valo montuojama plūdė, svareliai, ir laisvame valo gale formuojama kilputė pavadėlio jungimui „kilpa į kilpą“. Savaime suprantama, plūdė prieš tai turi būti subalansuota, kad ant sistemos valo atsidurtų tinkamo svorio ir kiekio svareliai.
Štai iš esmės kaip ir viskas - sistema paruošta. Valas atkabinamas nuo meškerės ir sistemėlė su plūde ir svareliais vyniojama ant specialaus lanktelio, liaudyje dar vadinamo „motovila“. Žūklėje, prikabinus gatavą sistemą prie viršūnėlės ir prisirišus pavadėlį su kabliuku, telieka pamatuoti gylį ir nusistatyti plūdę į tinkamą padėtį.
Sistemų rekomenduojama iš anksto pasiruošti daugiau. Jos gali būti su skirtingo galingumo plūdėmis, skirtingu svarelių išdėstymu ir t.t. Tada pagal žūklavietės sąlygas (vėjas, srovė, gylis ir pan.) lengviau išsirinkti tinkamiausią variantą. Kitas privalumas, kad netyčiom nutraukus valą, kur kas patogiau ir greičiau prikabinti kitą turimą iš anksto paruoštą sistemėlę, negu žūklavietėje iš naujo rišti naują, užspaudinėti mikrobinio dydžio svarelius ir t.t.
Tas pats galioja ir pavadėliams. Jų reikėtų iš anksto pasiruošti daugiau, įvairių diametrų ir su įvairaus dydžio kabliukais. Jie laikomi ant specialių rėmelių arba specialiuose penaluose.
Beje, nustatant pagrindinio valo ilgį, reikia įvertinti ir būsimą pavadėlį. Valas su užrištu pavadėliu neturėtų būti ilgesnis negu meškerės ilgis, o ilgesniems meškerių modeliams – vos ne pusmetriu trumpesnis (nes nuo žuvies svorio dar išlinksta ir pati meškerė). Tada, pakirtus nedidelę žuvį ir keliant ją iš vandens, žuvis patogiai pagaunama laisva ranka.
Bazinės sistemėlės teleskopinėms meškerėms be ritės
Pradžiai geriausia būtų apsiriboti dvejomis pagrindinėmis sistemėlėmis.
Pirmoji rekomenduojama tada, kai gaudomos arčiau dugno besimaitinančios žuvys. Visi svareliai, reikalingi subalansuoti plūdei, užspaudžiami vienoje vietoje, paprastai virš kilpos pavadėlio tvirtinimui. Taip masalas greičiau patiekiamas dugnan.
Galima šią sistemą naudoti ir paviršinėje žūklėje, kai žuvys aktyvios ir gerai kimba. Taip masalas greičiau nusileidžia į reikiamą gylį, nereikia laukti kol jis iš lėto sklendžia, ir sutaupomas laikas. Dėl to dažnai toks svarelių išdėstymas naudojamas ir greituminėje aukšlių žūklėje įvairiuose vandens sluoksniuose.
Jei žūklaujama ilga meškere didesniame gylyje ir naudojama didesnės keliamosios galios plūdė – galima vietoje grupės svarelių tvirtinti slyvutę, kuri gali būti slankiojanti arba fiksuota.
Antroji sistema gerai tinka tada, kai žuvys (tarkime, kuojos ar raudės) laikosi įvairiuose vandens sluoksniuose ir kai labiau griebia lėtai skęstantį masalą, o ne gulintį ant dugno. Svareliai šiuo atveju išdėstomi tolygiai tarp plūdės ir pavadėlio kilpos. Masalas šiuo atveju po užmetimo skęsta lėčiau ir plastiškiau.
Štai tiek ir tereikia, kad būtų paruoštas pagrindinis įrankis. Toliau, žinoma, prireiks papildomų aksesuarų patogiam įrankių transportavimui bei žūklavietės įsirengimui. Reikės išmokti teisingai „įsirengti darbo vietą“ prie vandens, kad žūklės metu nereikėtų daryti bereikalingų judesių ar lakstyti pakrante ir baidyti žuvis. Labai sveika turėti ilgakotį graibštelį, nes žūklaujant šiais įrankiais ir užkirtus stambesnę žuvį, jos iš vandens kelti per jėgą negalima – rizikuosite nutraukti valą ar net sulaužyti meškerę.
Na ir savaime suprantama, norint kad žūklė būtų sėkminga, teks gilintis į įvairius techninius ir taktinius niuansus, jaukinimo pagrindus ir t.t. Bet apie visą tai – ateityje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą