Pavasarinė feeder'io žūklė sportininkų pliaže - ta pati vieta, kitas rezultatas

Prieš savaitę pradėjau savo 2026-ųjų pavasario feeder'io sezoną Kauno mariose, Pažaislyje. Žūklę aprašiau savo dienoraštyje. Jos negalėčiau pavadinti nevykusia ar neįdomia, tik dėl ne itin rimto pasiruošimo, rezultatai buvo žymiai prastesni negu šalia gaudžiusių kolegų sportininkų.

Kai po savaitės reikėjo planuoti naują žvejybą, nusprendžiau padaryti antrą dublį ten pat, tik šį kartą rimčiau pasiruošus, ir pasitikrinti kokie bus rezultatai. Juo labiau kad visą savaitę mašinoje ir prasivežiojau žūklės įrangą, tai viskas idealiai paruošta pakartojimui.

Ką šį kartą ruošdamasis dariau kitaip negu prieš savaitę

A) atsakingiau pasiruošiau jauką, atsižvelgdamas į žūklavietės specifiką ir praėjusios savaitės įžvalgas;

Jauko bazei panaudojau 1 kg CHAMPION FEED jauko "Secreto black". Tai juodas, sunkus, lipnus jaukas - puiki bazė šaltam vandeniui, kur didelis gylis ir būna srovė.

Tada papildomai pridėjau apie 700 gr savo didmeninio vokiško jauko kuojoms "Rotaugen". Tai smulkus, šviesiai rusvas, švelnaus žolelių aromato jaukas. Nereikia suprasti tiesiogiai, kad jeigu ant jauko užrašyta "kuoja" ar "karšis", tai būtinai kibs tik šitos žuvys. Tiesiog dar šaltam vandeniui nenoriu ruošti labai sotaus kaloringo jauko, todėl man kuojinis jaukas - tai tėra universalesnis ne toks sotus jaukas, tinkantis visoms baltoms žuvims.

Dar įdėjau apie 300 gr juodo karšinio vokiško jauko. Tai šaltam vandeniui gerai tinkantis jaukas, turintis daugiau stambesnės frakcijos ir skanesnių dalelių, negu kuojiniuose jaukuose. Kadangi pagrindinis taikinys karšiai, vis tik reikia į jauką įdėti kažko kas jiems patinka.

Papildomai į jauką dar įdėjau porą saujų mikro peletsų iš "method feeder" asortimento. Kad žuvys turėtų ką parankioti jauke. Taip pat įdėjau sauso biraus saldiklio. Jokių kvapų, sirupų ar chemijos į šį jauką nedėjau. 

Tokiu būdu gavau kiek virš 2 kg sauso jauko mišinio - gana nemažas jauko kiekis stovinčiam vandeniui, tinkamas gausiam ir dažnam jaukinimui. Su tokiu jauku nebijočiau ir varžybose dalyvauti.

B) pasiruošiau didesnį kiekį bei didesnę įvairovę gyvų masalų.

Praėjusią žūklę teturėjau 0,5 litro spalvotų dzikų ir 200 gr matylio. 

Šiam kartui matylio kiekį sumažinau iki 100 gr, nes jauke jis stebuklų nerodė, bet ant kablio dirbo. Tad šimto gramų man pilnai turėjo užtekti ir naudojimui ant kablio ir šiek tiek įdėti į jauką.

Musės lervos karpytos ir paduodamos su jauku praėjusį sykį tikrai veikė, tik jų turėjau nedaug ir naudojau taupydamas. Šį kartą lervų kiekį padidinau - 0,5 litro baltų dzikų ir 0,5 litro pinkų. Dar mažas indelis raudonai dažytų dzikų kabliui. Baltus dzikus ir pinkas iš vakaro nuskandinau, kad tai būtų inertiškas masalas. Planavau daryti masalų padavimą ir sveikomis lervomis, ir karpytomis. Raudoni dzikai skirti pirmiausia kabliui, nes gerai dirbo prieš savaitę, todėl paliekami gyvi.

Na ir paįvairinimui dar maža pakuotė kasterio. Bendras gyvų kiekis gavosi apie 1,5 litro - kone dvigubai daugiau negu praeitoje žūklėje.

Žūklės eiga

Žūklavietę įsirengiau vėl "sportininkų pliaže", tik šį kartą buvo mažai žmonių tai nereikėjo taip giliai lysti. Šalia iš dešinės vėl įsikūrė trys sportininkai - reiškia vėl turėsiu analogišką presingą kaip prieš savaitę. Idealu kad pasitestuoti savo pagerintą pasiruošimą ir palyginti rezultatus.

Pasidaręs dugno žemėlapį matau kad šį kartą mano vietoje reljefas kiek švelnesnis negu praėjusioje žūklėje. Akivaizdus "staliukas" pagrindinio šlaito apačioje, o už jo esanti terasėlė jau vos matoma, labai jau nedideli gylio pokyčiai.

Pagal praėjusios žūklės patirti nusprendžiu pagrindinį atstumą pasidaryti šlaito apačioje, tai 50 metrų distancija. Antrasis taškas bus per dešimt metrų toliau, kur prasideda šioks toks pagilėjimas. Vėl du atstumai, atitinkamai paruoštos dvi meškerės.

Startiniam jaukinimui į jauką pasiberiu nekarpytų musės lervų ir pinkų, šiek tiek kasterio. Penkios didelės windows tipo šėryklos keliauja į tolimą tašką, penkios - į artimą. Tada į artimą tašką keliauja dar dvi didelės "bačkutės", kurių turinys išpurtomas kiek aukščiau dugno, kad pasklistų didesniame plote.

Tai padaręs, ramiai pasikeičiu šėryklą į 60 gramų windows'ą, į jauką pasikarpau musės lervų, užsirišu pavadėlį - ir pirmasis užmetimas. Ant kabliuko praėjusios savaitės sėkminga kombinacija - keli matyliukai ir vienas raudonas dzikas. Pirmasis užmetimas - pirmasis konkretus kibimas, ir pirmasis karšiukas keliauja į graibštą.

Toliau viskas kaip per sviestą - su jauku šėrykloje nuolat paduodama porcija karpytų lervų, ant taimerio užstatytas 2 minučių išlaukimas, masalų kombinacija ta pati. Kiekvienu metimu sulaukiu kibimo, tik ne visada žuvį pavyksta pakirsti. Beje, startui pavadėlis 0,12 mm su apie 12 nr. kabliuku, pavadėlio ilgis apie 95 cm (įskaitant atvadą ir fydergumą).

Praėjus kiek daugiau nei valandai laiko, jau skaičiuoju ištrauktą dešimtą karšiuką. Karšiukų dydis toks, kad vos eina suimti viena ranka vertikaliai "per juosmenį", kai ištraukinėju kabliuką.

Vėliau šiokių tokių pauzių kibime atsiranda, tenka kažką galvot kaip suaktyvinti kibimą. Praėjus apie trims valandoms - jau skaičiuoju dvidešimtą karšį. Kalibras didėja, jau atkabinant žuvį, per juosmenį suimti viena ranka neišeina, tenka laikyti "už pažastų".

Pagalbiniai veiksmai

Trumpai aprašysiu kokios papildomos priemonės veikė ar neveikė šį kartą, kai kibimas aprimdavo.

* chemija.

Praėjusios žūklės metu mane realiai gelbėjo į ant jauko prieš kemšant į šėryklą užpilamas truputėlis atraktoriaus iš karpininkų asortimento, vadinamo "skysto dūmo". Šį kartą, kai jaukas buvo parinktas tinkamai, ir jame netrūko gyvų dalelių - nereikėjo jokio dūmo. Žuvims patiko su jauku paduodamos karpytos lervos, tarp kurių papuldavo ir sveikų. Aišku, bandžiau įdėti minėto atraktoriaus, bet šį kartą jokio poveikio jis nerodė.

* vaikščiojimas per taškus.

Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad beveik visas veiksmas buvo artimajame taške. Matėsi kad ten yra žuvies, reikėjo tik išlaikyti jos dėmesį. Bet suprantama, kad kelis kartus aprimus kibimui, išeidavau patikrinti tolimojo taško. Tai tolimajame taške pavyko ištraukti tik du maždaug kilograminius karšius.

* pavadėliai.

Kaip visada, žūklės metu ieškant efektyviausio varianto yra eksperimentuojama su pavadėlių ilgiais, storiais, kabliukų dydžiais bei tipais. Tai trumpi pavadžiai šį kartą nebuvo efektyvūs, žuvys nebuvo tokios drasios. 80 centimetrų jau buvo per trumas, ilgi irgi neveikė, optimaliausias ilgis pasirodė 105 cm. Geriausiai dirbo 0,12 mm storio pavadėliai. Kabliukų labai nusimažinti nereikėjo, vi tik kibo nemaži karšiukai, tai 12-14 numeriai buvo pats tas. Dideli sunkūs kabliai nedirbo.

* masalų kombinacijos.

Minėjau kad pradėjau gaudyti su pasiteisinusia praėjusios žūklės kombinacija - keli matyliai, uždaryti su viena ar dviem raudonomis musės lervomis. Kiek vėliau, kibimui rimstant, pradėjo dirbti ir kombinacijos matylių su baltu dziku, ar su dviem-trim pinkomis. Vien musės lervos nepasiteisino, reikėjo kad ant kabliuko būtų keli matyliai. Su jauku kaip minėjau keliaudavo nuolat porcija karpalo. Per šešias žūklės valandas išnaudojau praktiškai visus gyvus.

Reziumė

Įdienojus kibimas rimo ne tik pas mane, bet ir visoje krantinėje, kuri tuštėjo "ant akių". Džiugino tik tai, kad kibimui rimstant, žuvies kalibras akivaizdžiai didėjo, ir pasitaikydavo jau gražių 1+ kg karšių.

Praėjus penkioms žūklės valandoms, turėjau sugavęs 36 karšius. Iš jų 34 iš artimo taško, 2 iš tolimo taško. Pagalvojau kad dar šiek tiek pagaudysiu kol sugausiu lygiai 4 vnt., o tada jau su gražiu apvaliu skaičiumi ir baigsiu žūklę.

Gavosi kaip visada - teoriškai užsibrėžtas rezultatas atrodo jau ranka pasiekiamas, visai nesudėtingas tikslas, o realybėje viskas apsiverčia aukštyn kojom. Tai prasėdėjęs šeštą valandą tesukrapščiau vos porą žuvų, ir daugiau jau nutariau nebesikankinti. Žuvis akivaizdžiai atsitraukė kažkur iš taško, nes visa krantinė buvo likusia tuščia, be manęs tik dar vienas žvejys.

Žūklė baigta su 38 karšiais. Rezultatas beveik dvigubai geresnis negu praėjusioje žūklėje. Lyginant su kaimynais sportininkais - šį kartą jau aš labiau siautėjau.

Reiškia po praėjusios žūklės nuojauta neapgavo, ir padarius nedidelius patobulinimus apie kuriuos dariau įžvalgą prieš savaitę (atsakingai pasiruošiau tinkamesnį žūklės sąlygoms jauką, pasiėmiau daugiau ir įvairesnių gyvų masalų) - iš karto pasigerinau rezultatą. Ko ir tikėjausi.

Išvada - norint geresnio rezultato, reikia nepatingėti  ir atsakingiau paplanuoti žūklę. Ir dar - chemija akivaizdžiai nėra panacėja nuo visų ligų. Štai vieną žūklę ji totaliai gelbėjo, kitą - praktiškai visiškai nedirbo. Būtent todėl mes sportuodami stengiamės iš karto į jauką visokios chemijos nemaišyti. Saugiau yra papildomus atraktorius testuoti dedant mažyčiais kiekiais į šėryklą. Arba jei jau labai nori susimaišyti jauke - tai geriau paimti tik dalį jauko kiekio ir dėti papildus į ją, o kitą dalį jauko pasiruošti be chemijos. Jei chemija nepasiteisins - visada bus galima tęsti žūklę su turima "švaraus" jauko atsarga. Jei iš turimos chemijos koks nors vienas produktas pasiteisins - tai taip galima ir tęsti žūklę edant jo po truputėlį vis į šėryklėlę. Nes jeigu įdėsi chemijos kuri žuvims nepatiks - sugadinsi visą kibirą jauko vienu tokiu neatsargiu žingsniu.

Tai tiek gal apie pavasarinę žūklę fyderiu Kauno mariose. Kitą savaitgalį jau reikės pailsėti nuo Kauno ir pasiplanuoti treniruotė ruošiantis varžyboms Bublių tvenkinyje.