Kol buvo šiokia tokia pauzelė nuo žvejybos, kai tirpo nebesaugus ledas, mintyse jau galvojau apie atviro vandens žvejybą - kur, kaip ir ką reikėtų pažvejoti. Jei atvirai - kažkaip mintys sukosi apie tai, kad būsiu priverstas klaidžioti kažkur patvinusių upių ar upelių pakraščiais, tikintis sugauti bent kokią kuojytę ar šapalioką. Bet kai pradėjo eiti vienas po kito feisbuke postai, apie tai kaip Kauno mariose jau nebėra ledo, kaip žmonės jau atsidarinėja fyderio sezonus, pirmųjų laimikių nuotraukos - karšiukų, plakių. Tai kažkaip ir nulėmė apsisprendimą - Kauno marios.
Paskutinį kartą fyderiu pažvejojau Kauno mariose Pažaislio krantinėje šių metų sausio trečią dieną, prieš pat užšalimą. Žvejyba toji buvo visai smagi, įrankiai dar visi likę suruošti, plius kažkaip būtų visai simboliška, pakartoti pirmą pavasarinę žūklę ten pat, kur atgaudyta prieš užšalimą. Juolab kad Pažaislio krantinėje su sportine įranga lengviau rasti laisvą vietą, nes daug kas bijo to stataus kalno ir vengia šios vietos.
Pasiruošimas žūklei
Žūklės logika mintyse susidėliojo tokia:
* tikėtina kad žvejų pakrantėje bus gausu ir krantinė bus užimta, bet taip pat tikėtina kad beveik visi žvejai bus mėgėjai. Jie paprastai užsėda visą pakrantę kur patogiausiais priėjimas, o siauras smėlėtas ruožas už krantinės (sportininkų vadinamas "pliažas") dažniausiai lieka tuščias, nes mėgėjams nepatogu ten įsikurti. Tad sportininkams įsinešus į vandenį pedaną ten beveik visada pavyksta rasti laisvą vietą;
* kadangi iš anksto planavau lįsti atokiau nuo kitų žvejų į pliažą, tikėjausi žūklės be konkurencijos, todėl jauką ketinau ruošti per daug kažko įmantraus negalvodamas, remdamasis panašiomis prielaidomis, kaip kad dariau rudens/žiemos žūklėse (nes vanduo vis dar šaltas);
* neturėjau supratimo kur šiuo metu pavyks rasti žuvį, kokios tai bus žuvys (gal kuojos, gal plakiai, o gal karšiukai), koks bus jų aktyvumas, kokiais kiekiais reikės jaukinti, kokius masalus rinktis. Tad bandžiau pasiruošti kažkaip minimaliai, bet universaliai;
* pasiruoštas jaukas: 1 kg SENSAS Skimmer + 0,7 kg RENMAR Bream (turėjau nepilną pakelį) + sauja MATCH PRO kuojinių sausų kvapų. Jaukas sumaišytas iš vakaro. Per vėlai apsižiūrėjau kad nebeturiu jokio likusio saldiklio, tad jaukas papildomai niekaip neskanintas;
* iš gyvų masalų pasirinkau 200 gr matylio (įprasta varžybinė porcija) ir tik 500 ml dzikų (įvairių spalvų mikso). Ir viskas.
Rytas žūklavietėje
Kad ir anksti kėliausi, bet į žūklavietę anksti atvykti nepavyko, kadangi laiko atsukimas naktį nugvelbė valandą laiko. Aikštelė jau buvo pilna automobilių, kaip paaiškėjo - pakrantė atitinkamai pilna žvejų. Pliažo pradžioje buvo įsikūrę pora "kėdutininkų", o už jų giliau įlindęs vandenin jau ruošė platformą vienas kolega sportininkas. Teko lįsti dar toliau į pliažą už nulinkusių medžių.
Kol komplektavau vandenyje platformą - atkeliavo dar pora kolegų sportininkų, Arnas su Aivaru, ir įsikūrė susėdę tandemo principu šalia iš dešinės.
Bliamba - pilnutėlė pakrantė žvejų, šalia trys rimti sportininkai - tai jau visai solidus presingas... Vos ne varžybinė situacija.
Pasidaręs gylio žemėlapį įdentikavau pakankamai išraiškingą terasėlę šlaito apačioje, kurios viršuje buvo nedidelis "staliukas".
Žūklei taškus pasirinkau pagal vieną iš klasikinių teorijų - artimasis taškas pasirinktas per vidurį viršutinio staliuko (gavosi 48 metrai), tolimajam taškui pasirinkta terasėlės šlaito apačia, pasitolinus nuo jos per kelis metrus (gavosi atstumas 68 metrai). Esant reikalui, buvau nusiteikęs žūklės metu "pasivaikščioti" pirmyn ar atgal, jei tarkime paaiškėtų kad žuvys prisispaudusios prie pat šlaito apačios ar pan.
Du konkretūs taškai, tai atitinkamai paruošti du fyderiai. Kiekvienam taškui atliktas startinis jaukinimas. Skanuojant dugną, terasos staliuko pakraštyje skęsdamas markerinis svarelis akivaizdžiai kliudė žuvis, reiškia žuvys stovi ties pasirinktais taškais, tai suteikė optimizmo.
Žūklės eiga
Mums atvykus ir įsikūrinėjant, vietiniai žvejai turėjo pasigavę vieną kitą karšiuką, traukė pavienes žuvis ir prie mūsų akių. Mes su kaimyniniu tandemu žūklauti pradėjome daugmaž vienu metu. O pirmasis iš sportininkų pradėjo gaudyti kolega pliažo pradžioje, kadangi buvo atvykęs ir susiruošęs bei žūklę pradėjęs anksčiau.
Vėliau po pirmąjį karšiuką pasigavo ir Aivaras su Arnu. Man kol kas - kaip užkeikta, nė krust. Atgaudžiau artimoje distancijoje nepilną valandą nieko nepešęs, ir perėjau tikrinti gylio. Ten ta pati situacija - nė kepšt.
O per tą laiką kaimynai jau ne juokais įsibėgėja... Po šimts, praėjus pusantros valandos laiko, aš dar neatsidaręs. Savijauta kaip kokio "locho" - negi prasėdėsiu visą dieną kaip durnelis, žiūrėdamas kaip gaudo kaimynai?
Tokią akimirką akivaizdžiai suprantu, kad realiai mano pasiruošimas nebuvo planuotas tokiai situacijai su rimtu presingu ir yra visiškai netikęs. Mintyse iškeikiu save už tokį aplaidumą. Labai jau atsainiai pasižiūrėjau į pasiruošimą. Bepigu taip žvejoti vėlyvą rudenį ar žiemą, kai dauguma žvejų bijo šalčio ir realiai gaudai pustuštėje pakrantėje. O dabar prasidėjęs naujas sezonas, meškeriotojai išbadėję po žiemos, ištroškę adrenalino, masiškai užgulę pakrantes. O aš ir jauką pasidaręs paprastutį, ir gyvų pasiėmęs nedaug. Kaip dabar pakonkuruoti tokiame "kolchoze".
Nusprendžiu kad viskas, toliau žūklėse laikas jau "traukti iš stalčiaus" savo sportinę mąstyseną ir laikyseną, ir nuo šiol važiuojant į užpresuotus telkinius žūklauti - visuomet pasiruošimą darysiu atsakingai, panašiai kaip kad daryčiau varžyboms. Atsipalaiduoti galėsiu nebent mėgėjiškose žūklėse, kur tikrai žinosiu kad bus galimybė žvejoti be konkurencijos.
Bet čia planas ateičiai, o šiandiena dar nesibaigė ir pasiduoti nevalia, reikia reabilituotis, kautis dėl žuvies ir nors kažkiek jos atsikovoti bei susigražinti savigarbą. Laikas grįžti į realybę.
Kaip bandžiau atsikovoti žuvį
Pasiduoti lengvai neketinu, susitelkiu ir pradedu mąstyti - kokie galimi variantai išsisukti iš tokios situacijos:
a) Taškų pasirinkimas
Pirmas logiškas klausimas kuris kilo - ar aš tikrai gerai pasirinkau taškus. Nedidelių abejonių turėjau dėl abiejų taškų:
* nuojauta vis sakė kad artimąjį tašką gal reikėjo daryti kiek toliau, ant pačios viršutinio šlaito briaunos. Nes būtent kažkur ten matuojant gylį svarelis kliuvo už žuvų;
* dėl antro taško abejonių kėlė klausimas - ar nenuėjau per toli nuo šlaito apačios? Gal vis dėl to reikėjo prisispausti arčiau?
Trumpai pastebėjau kaimynus kas iš kur gaudo, palyginau jų atstumus su saviškiais. Pagal tai ką mačiau, pasidariau prielaidą kad iš tikrųjų žuvis koncentruojasi labiau ties tuo apatiniu šlaituku.
Viskas, abejonių nebeliko - viršutinis taškas patolintas per 5 ritės apsisukimus, apatinis taškas paartintas per 5 ritės apsisukimus. Naujų taškų išdirbimą ir tikrinimą nutariu daryti nuo artimesnio taško, nes pagal kaimynų veiksmus panašu kad ten žuvies laikosi daugiau.
Pirmieji du metimai naujame artimame taške - pagaliau pirmasis kibimas. Tiesa - nerealizuotas. Bet pagaliau jau kaip ir rastas normalesnis taškas, dabar kitas klausimas:
b) Kaip greitai išdirbti naują tašką?
Naujas taškas praktiškai yra vienoje linijoje su kaimynais. Kadangi reljefas labai charakteringas, jeigu žuvis spaudžiasi palei šlaituką, reiškia ir aš priverstas ten gaudyti, kito varianto neturiu. Bet problema ta, kad žuvis pati neateis, nes kaimynai ją jau "pasistatę" taške. Reikia kažkaip ją nuo jų atmušti. Kokie galimi taktiniai veiksmai:
* bandyti atsikovoti žuvį inicijuojant masinę jauko ataką.
Tai daroma pasiimant monstrinio dydžio šėryklą, ir "patempuojant" su ja. Bet čia yra viena bėda - šis būdas geras, kai žuvims jaukas patinka. O jeigu jaukas žuvims nepatinka, kaip maniškis šiandien - tai padidinimas vandenyje neskanaus žuvims jauko, naudos neduos. Pabandžiau trumpai šį triuką, bet įsitikinau kad esu teisus ir su mano neskaniu jauku šis būdas netinka.
* mėsos atakos.
Tai atvejais kai pasigamintas neskanus jaukas, kuris išvis nepatinka žuvims - vienas iš galimų išsigelbėjimo būdų yra prisikarpyti begalę gyvų, ir jaukinti praktiškai vien šiuo "faršu", jauko dedant visai nedaug ir jaukas šiuo atveju atlieka tik klijų vaidmenį. Bet šitam triukui reikia turėti daug gyvų masalų. Pas mane šiandien gyvų kiekis nėra didelis, o žvejoti dar tris ar daugiau valandų. Tai padarius daugiau faršo atakų - mano gyvų atsargos ištirps per kokią valandą ar dvi. reiškia turiu gyvus pataupyti, ir pasiautėti su jais jau nebent žūklės pabaigoje, kad išnaudoti visą turimą likutį. Taigi - šitas variantas irgi ne išeitis, nors aišku kad gyvų padavinėjau su jauku maksimaliai, kiek tik galiu esamomis aplinkybėmis.
* chemijos atakos.
Jeigu turimas jaukas neveiksnus, gyvų priedų nėra daug - dar vienas būdas išsisukti iš situacijos yra su jauku į šėryklą padavinėti įvairios "chemijos" (sauso ar skysto aromatizatoriaus, sirupo, kokių nors atraktorių ar kitokių priedų, ką tik turi pasiėmęs). Tenka ir man bandyti šitą metodą, nebeturiu kitų variantų. Greit lekiu krantan pasirausti po krepšį, randu pora buteliukų SENSAS aromyčių, ir besibaiginėjantį buteliuką su karpiniu "skysto dūmo" atraktoriumi, dar keletą pakuočiu senų niekam tikusių sausų kvapų, kurie man niekad gyvenime nėra padėję. Pasiimu tik skystus priedus ir atgal ant platformos.
Pirmiausia bandau ryškios spalvos karpininkų "skystą dūmą". Pirmas metimas su juo - ir pagaliau normalus karšiokas. Kibimas užtikrintas, ant kabliuko buvo keli matyliukai, uždaryti su raudonu dziku.
Kaip paaiškėjo vėliau, tik šitas skystas dūmas ir gelbėjo, kol sunaudojau visą jo likutį. SENSAS aromytės efekto nedavė. Skystas dūmas geras tuo, kad duoda netgi trigubą efektą - kvapo, skonio ir vizualinį. Ypač gerai šiuo atveju stiprios vizualinės savybės. Nes kai iš šėryklos išeina galingas skanus kvepiantis debesys, tai tikrai atkreipia bent kelių žuvų dėmesį, kurios tupėjo šalia ir ėdė kaimynų jauką, bet ne maniškį.
Tad šiaip ne taip išsisprendžiau kaip dirbti su neskaniu jauku, ir toliau visą likusį laiką ėjo jaukas su karpytų gyvų priedais, paskaninant skysto dūmo atraktoriumi. Žvejybai einant į pabaigą, kai jau mačiau kad gyvų užteks iki pabaigos, galėjau leisti paduoti karpalo didesniais kiekiais, tai karpyti priedai irgi veikė gerai. Bet paskaninus atraktoriumi vis tiek buvo geriau.
Liko atsakyti sau dar į vieną klausimą:
c) kaip rasti veikiantį masalą ant kablio
Kai pagavau pirmą karšiuką, ant kabliuko buvo užnerti keli matyliukai ir raudonas dzikas, tad nusprendžiau toliau plėtoti šią temą. Tema pasiteisino ir užkibo dar keli karšeliai.
Vėliau vis pabandydavau įvairių kombinacijų, eksperimentavau su porcijų dydžiu - bet praktiškai iki pat žvejybos pabaigos veikė tik viena kombinacija - keli matyliukai uždaryti su vienu ar dviem raudonais dzikais. Vien raudoni dzikai ant kablio - jau nekimba, vien matyliai ant kablio - jau nekimba, įterptas baltas dzikas - jau nekimba. Atrodytų tokia iš pažiūros smulkmena - kirmėliukų spalva bei kombinacija. Bet rezultate efektas didžiulis.
d) techniniai pavadėlių/kabliukų aspektai
Eksperimentuojant su žūklės taškais, masalais, jaukais, įvairiais priedais - reikia nepamiršti paieškoti ir optimalios pavadėlio ilgio bei storio ir kabliuko pasirinkimo kombinacijos. Tinkamas kabliukas ir pavadėlis svarbūs ne tik dėl realizacijos, bet gali turėti tiesioginės įtakos ir kibimui.
Neaprašinėsiu savo kūrybinių kančių eksperimentuojant su kabliukais ir pavadėliais, tiesiog parašysiu kokią susiradau sėkmingą kombinaciją:
- pavadėlio storis tiko 0,12 mm. Storesnis nepasiteisino, išsiploninimai irgi nedavė kažkokio "vau" efekto. 0,12 mm visai normalus darbinis storis, leido patikimai traukti žuvį, nes laimikių dydis visai solidokas.
- pavadėlio ilgis geriausiai tiko iki 90 cm, ilgų pavadėlių tikrai neprireikė.
- didesnis kabliukas patikimiau kirto ir laikė žuvį. Kadangi kibo vien normalūs karšeliai, smulkmės nebuvo, tai ir kabliukas visai gerai tiko didesnis - 7 nr. pagal japonišką numeracija (atitiktų europietišką 10 nr.). Tik kabliuko reikėjo plonos vielos ir lengvo. Storas ir sunkus kabliukas, kuris mane taip gerai gelbėjo žiemą (aprašyta mano žūklių dienoraštyje) - šį kartą visiškai netiko. Nesulaukiau nei vieno kibimo, kol vėl nepasikeičiau kabliuko į plonavielį.
Apibendrinimas
Sudėjus į krūvą visus mano aukščiau aprašytus aspektus, gavosi šiokia tokia schema, kurią naudodamas jau galėjau toliau gaudyti rezultatyviai. Pagal šią schemą jau daugmaž sėkmingai tęsiau žūklę iki pat pabaigos, nieko nebekeisdamas.
Suprantama, kaimynų nukonkuruoti nebepavyko, žuvies nuo jų neatmušiau. Kaimynai ir toliau sėkmingai traukė karšiukus. Bet bent jau ir aš galėjau mėgautis kibimais.
Iš viso pavyko sugaudyti 20 karšiukų. Neskaitant kelių atitrūkusių atmušus į parandę traukimo metu. Žuvies dydžiai manau neviršijo vieno kg. Sakyčiau kad karšiukų svorio vidurkis galėjo būti apie 700 gr, plius minus. Šiaip paėmus - rezultatas tikrai neblogas, kelis kart būtų viršyta dienos norma (žuvies į sietą nedėjau ir nesvėriau, pagavęs iš karto leidau vandenin, nenorėjau temptis bereikalingos ekipiruotės).
Faktas, kad jeigu šiandien būtų buvusius varžybos - kaimynai mane būtų aplenkę ir laimėję. Bet bent jau išsaugojau savitvardą ir nepasidaviau be kovos, pavyko kažkiek reabilituotis. Tokios žūklės metu įgijau irgi labai vertingų įgūdžių, patikrinau savo žinias apie galimus veiksmus kraštutinėmis sąlygomis. Šios žinios manau dar ne kartą pravers varžybose, nes laukia tikrai nelengvas sezonas ir daug aršių kovų, bei daug treniruočių.
Ko išmokau šios žūklės metu:
* treniruotėms ruoštis taip pat atsakingai, kaip ir varžyboms. Stipriai presinguojamus vandens telkinius reikia vertinti taip pat, kaip ir varžybinius telkinius - nesitikėti lengvų žūklių;
* gyvų masalų kiekį geriau turėti su rezervu;
* visada turėti su savimi "papildų" į jauką, niekada negali žinoti kada jų gali prireikti;
* stebėti kaimynus, greičiau reaguoti ir nebijoti keisti taško žūklės metu.
Na o dabar galima ramiai pailsėti ir jau paplanuoti sekančias žūkles. Kaimynams - pagyrimas už gražų gaudymą. O visiems - nei žvyno ir iki kitų kartų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą