Šių metų balandžio 25-26 dienomis Skirvytėje vyko klubo "Žvejo tribūna" organizuojamos varžybos - "Gros Gardons feeder cup". Jau keli metai iš eilės dalyvauju jose. Ne tik dėl to, kad jas organizuoja klubas kuriam priklausau, bet ir dėl to, kad man patinka žūklauti Skirvytėje ankstyvą pavasarį, kai sąlygos nėra palankios.
Šiais metais pavyko pakartoti savo rezultatą ir antrą kartą karjeroje iškovoti šiose varžybose antrąją vietą. O priedo pavyko dar laimėti ir BIG FISH nominaciją. Kadangi šiemet Skirvytėje oficialių varžybų nelabai nusimato, nebent sezono pabaigoje - galiu sau leisti pasidalinti įspūdžiais be jokių paslapčių. Galbūt kai kam bus įdomu paskaityti iš smalsumo, kiti gal ras kokių nors naudingų įžvalgų savoms žūklėms.
Pirminės įžvalgos pasiruošimui
Dėl didelio atstumo vykdyti fizinių treniruočių šioms varžyboms neturiu galimybės. Iš anksto buvau "užsibukinęs" darbe penktadieniui prieš varžybas išeiginę dieną, su mintimi kad turėsiu vieną vienintelę treniruotę išvakarėse prieš varžybas. Todėl tokiais atvejais svarbu pasirinkti kiek įmanoma daugiau papildomos informacijos ir pasidaryti tinkamas įžvalgas ir jų pagrindu - pirminį žūklės planą. Nuo to priklausys kokie įrankiai, masalai ir jaukai bus pasiimti varžyboms. O ten jau turint tik vieną vienintelę treniruotę išvakarėse - nebus galimybių žūklės planą keisti iš esmės. Ką atsiveši su savimi, tą ir turėsi. Taip kad su pasiruošimu juokauti nevalia.
Tokiais atvejais informacijos šaltiniai ir informacijos rinkimo būdai dažniausiai būna tokie:
* išanalizuojama numatoma orų prognozė varžybų dienoms, kad įsivaizduot kokios bus gamtinės sąlygos ir kaip jos gali paveikti žuvų aktyvumą. Svarbu tokie dalykai kaip oro temperatūra, krituliai, vėjas, vandens lygis.
* panagrinėjami praeities varžybų duomenys, ieškant info iš varžybų, vykusių kuo panašesniu laikotarpiu, kuo panašesnėmis oro sąlygomis. Tai padeda prisiminti kokios žuvys dominavo tuo metu, kokie buvo varžybų dalyvių svoriai atskirose zonose, kokį svorį rinko varžybų prizininkai ir t.t.
* apklausiami kiti kolegos žvejai jeigu kas iš pažįstamų neseniai žvejojo tame telkinyje, kur vyks varžybos. Taip pat peržiūrimi postai įvairiose fb grupėse. Ieškoma kuo šviežesnės informacijos apie neseniai vykdytas žūkles varžybų vietoje ar arti jos.
Aišku, dabar madinga visko klausti dirbtinio intelekto. Po teisybei - pamėginau ir aš pasinaudoti Chat GPT paslaugomis ruošiantis varžyboms :D Savaime suprantama, kad vis tiek visada reikia stengtis vadovautis sava galva, bet jei atvirai - naudingų patarimų DI tikrai duoda. Todėl jeigu yra laiko padiskutuoti su DI apie pasiruošimą varžyboms - tai čia visai ne bajeris, o tam tikrų įdomių idėjų tikrai galima sulaukti.
Mano darytos prielaidos
Tai kalbant apie orus, mano atveju išankstinės sinoptikų prognozės prognozavo orą gana vėsų, bet ramų ir visai patrauklų varžyboms. Bet tai buvo išankstinės prognozės. O gavosi kaip visada - kuo arčiau varžybos, tuo prognozės iš esmės pasikeičia ir viso to žadėto grožio nebeliko nei kvapo. Vėlesnės prognozės jau rodė kad varžytis teks kone škvalinėmis sąlygomis. Tokiu atveju iš karto galima nusiteikti kad žuvys nebus aktyvios, galima pamiršti visokius rekordinius sugavimo kiekius ir svorius. Teks nusiteikti, kad reikės kautis už kiekvieną žuvelę. Va tokį vaizdelį sinoptikai rodė jau varžybų išvakarėse:
Pagal tai, koks yra šių metų pavasaris, koks vandens lygis upėse - įžvelgiau panašumų į 2023 metais vykusias Gros Gardons varžybas. Jose irgi buvo gan vėsus pavasario oras, aukštokas vandens lygis ir gana stipri srovė. Tose varžybose pavyko iškovoti antrąją vietą, pakankamai stabiliai gaudant kuojas stiprioje srovėje, naudojant labai sunkias šėryklas ir gaudant pačios monstriškiausios klasės savo turimais įrankiais. Naudojau tada didelius kiekius sunkaus ir lipnaus jauko, pakankamai skurdžios sudėties. Jei gerai prisimenu - tąkart naudojau lygiomis dalimis sumaišytą Champion Feed Secreto Black + Wonder Black. Pamaniau kad šį kartą galiu irgi ruoštis analogiškai, ir jaustis pakankamai užtikrintai. Todėl vėl norėjau jauką ruošti tokį patį, ir pasiimti dėklą su savo "monstriškiausiais" fyderiais.
Dar pavyko aptikti keletą FB postų iš šviežių žūklių Skirvytėje. Kas nustebino - kad laimikiuose vyravo tikrai dideli kiekiai karšių. Neįprasta tokiam metų laikui. Šita informacija buvo svarbi, nes akivaizdu kad jeigu upėje toks didelis kiekis karšių - jie bus rimta kliūtis gaudant kuojas. Reikės sugalvoti kaip jų kuo įmanoma labiau išvengti. Nes karšis mūsų varžybose bus neįskaitinė žuvis, t.y. sugavus jį reikia iš karto paleisti vandenin. Todėl ta ilga dvikova su dideliu karšiu, jo traukimas graibštu iš vandens, atkabinimas - visa tai bereikalingas laiko gaišimas. O blogiausia, kad į tašką atplaukę karšiai išbaido visas kitas smulkesnes žuvis, kurios šiose varžybose yra mūsų pagrindinis taikinys. Taiki išvada tokia - šiose varžybose karšiai mums yra priešas.
Na ir galiausiai, šiokių tokių šviežių įžvalgų suteikė savaitę prieš tai, Kėdainiuose Bublių tvenkinyje įvykusios varžybos. Jose būtent padariau tą strateginę klaidą, kad pasirinkau gaudyti ne tikslingai kuojas, kurios pasirodė kad kibo labai noriai ir jų kalibras buvo didelis. Buvo galima ramiai didžiausią varžybų svorį susirinkti vien kuojomis. O aš pasirinkau mišrią taktiką, pasidariau jauką kuris patiktų ir kuojoms ir karšiukams ir rinkti svorį bendrai iš šių žuvų. O klaida mano gavosi ta, kad jaukas iš tikrųjų patiko labai ir kuojoms ir karšiams, bet užsižaidžiau ir padauginau gyvų priedų, kurie labai greitai prikviesdavo karšiukus, šie išbaidydavo be pradedančias kibti kuojas, bet patys varžybų dieną buvo labai įnoringi - reikalavo ilgų išlaukimų, labai kaprizingai rinkosi masalą ant kabliuko, ir šiaip jų kalibras nebuvo didelis. Tai gavosi kad vos sugaudavau vieną po kitos kelias kuojas - ateidavo į tašką karšiukai ir kuojos dingdavo, o tada prasidėdavo ilgas mažų karšiukų įkalbinėjimas. Taip norėdamas turėti kuo daugiau, likau su kukliu rezultatu.
Šios varžybos man buvo pamoka - reikėjo geriau labiau pasiskurdinti jauką, kad dar patiktų kuojoms bet karšiukus viliotų prasčiau. Ir reikėjo daugiau dirbti jauku, paduodant gyvų priedų tik kas kelintą šėryklą ir tai labai po nedaug, po kelis kąsnelius šėrykloje. Esmė kad nuolatinis jaukinimas skurdžiu jauku kuojoms turėjo sudaryti regimybę kad čia vyksta kažkas "vau", bet atėjus į jaukimvietę skaniausias kąsnelis joms būtų masalas ant kabliuko.
Turint omenyje kad Skirvytėje kaip tik ir reikės "bėgti nuo karšių", tai Bublių pamokos turėjo tapti mano plano pagrindais. O žūklės planas susidėliojo sekantis...
Pirminis žūklės planas
1. Pasidaryti skurdų jauką patinkantį kuojoms, bet silpnai viliojantį karšius
Jau minėjau kad jauką norėjau gamintis savo senesnės varžybų patirties pagrindu. Bet taip jau sutapo kad parduotuvės nebeturėjo juodo jauko Champion Feed Secreto Black. Taip pat ir Wonder Black jauko parduotuvėse nebebuvo, o mano atsargos beveik išsekusios. Teko improvizuoti ir jauko receptas gavosi tokis štai:
* 1 kg Champion Feed Canal
* 1 kg Champion Feed Wonder Black
* 1 kg vokiško kuojinio jauko
* 3 kg MatchPro upinio grunto
Taip pat į jauką dėta pora arbatinių šaukštelių kuojinių žolinių kvapų. Jaukas nesaldintas, nedėta daugiau jokių sirupų, jokių aromatizatorių. Jaukas drėkintas tik vandeniu.
2. Konkuruoti jauko kiekiu
Kai kuri planą varžyboms, visada reikia turėti omenyje kad konkurentai ne durni ir gali mąstyti irgi labai panašiai. Tarkime paims konkurentai, ir susimaišys irgi labai panašius jaukus, ir sėdės visi ir gaudys vienu atstumu vienoje linijoje. Ir ką tokiu atveju daryti? Kaip priversti žuvis rinktis mano masalą, o ne kaimynų?
Tai vienas iš galimų variantų - konkuruoti jauko kiekiu. T.y. paduoti daugiau jauko už konkurentus tiek startinio jaukinimo metu, tiek visos žūklės metu. Kad pas mane sektoriuje nuolat būtų didesnis jauko šleifas ir viliotų žuvis iš toliau, ir jas ilgiau užlaikytų pas mane. Tai padaroma gaudant didesnio tūrio šėryklomis kiek tai įmanoma, bei kontroliuojant užmetimų tempą.
Bet šiuo atveju itin svarbu kas jaukas būtų skurdus ir kuo mažau viliotų karšį. Nes pasidarius sotų karšinio tipo jauką ir padavus jo dideliais kiekiais - beveik garantuotai prisikviesi karšių ir jie sugadins visą kuojų žūklę. Būtent todėl pas mane į jauką dėtas didelis kiekis grunto, ir bendras sauso jauko su gruntu kiekis net 7 kg. Išbrinkus jaukui po drėkinimu, gaunasi pilna maksimali leistina norma jauko tūrio, kiek leidžia varžybų taisyklės.
3. Gaudyti šiek tiek kitu atstumu negu kiti, išeiti iš komforto zonos
Kai gaudoma Skirvytėje pavasarį, kai vandens lygis dar aukštas ir stipri srovė - dažniausiai visi gaudo arti kranto, iš karto priekrantės šlaito apačioje. Tai vadinama "ant brovkės" krašto. Dauguma žvejų gaudo įprastomis šėryklomis ir realiai nesugeba išlaikyti savo šėryklų toliau srovėje. Tam reikia ir labai sunkių, ir specializuotų šėryklų su vadinamais "ragais" arba "ūsais". T.y. išleistos iš švininio svarelio dvi vielos, kurios užlenktos dirba kaip nagai ir padeda šėryklai geriau išsilaikyti srovėje.
Kartais žmonės apsigauna ir užmeta kiek toliau savo nesunkias šėryklas, srovė jas nuneša į šoną ir prispaudžia prie šlaito apačios, kur šėrykla jau užsilaiko ir nebejuda. Žmogus tada sako kad jam srovėj laikosi ir lengvesnė šėrykla. Tik esmė tame, kad jo šėrykla neguli tuo atstumu nuo kranto kiek jis užmeta, o guli prispausta prie "brovkės" apačios šone pasroviui nuo žvejo, ir realiai arti kranto linijos. Norint užtikrinti kad šėrykla tikrai gulėtų nenunešta srovės kuo toliau nuo kranto - jau reikia rimtai paplušėti ir tam pasiruošti. Tai užduotis ne iš lengvųjų ir būtent todėl į varžybas pasiimu ne tik įprastus Skirvytinius kotus, bet ir dėklą su pačiais galingiausiais savo fyderiais, kurių užmetimo svoriai iki 250 ir iki 300 gramų. Sunkiausios šėryklos mano asortimente yra net 240 gramų.
Ši taktika turi ir savo kainą - tenka isą dieną žvejoti su monstriniais sunkiais įrankiais ir tempuoti mėtant, nes gaudoma smuki žuvis. Rankas po tokiu varžybų (riešus, dilbius, alkūnes ar net pečius) dar ilgai skauda, jei dirbai tikrai nuoširdžiai.
4. Riboti gyvų priedų ar kitų "skaniukų" padavimą jauke
Paprastai žvejai į Skirvytę važiuoja gaudyti stambių karšių ar sazanų, ir vežasi bei naudoja didelius kiekius gyvų masalų ar augalinių priedų ir žūklės metu jų negaili. O čia mano nuomone kaip tik jų reikės gailėti. Kai priedų reikia padavinėti labai nedaug, tenka dažnai įveikti savus "demonus" - kai į žūklę pasiimi nemažai visokių priedų, dažnai tiesiog nejučiomis jų padaugini jauke. Užeina visokios kvailos mintys - tipo, "oi dar beveik neišnaudojau gyvų kuriuos pasiėmiau, negi vešiuos viską atgal namo". Ir žiūrėk vis atseikėji žiupsnelį to, žiupsnelį ano - taip karšius ir prisikvieti.
Tokią klaidą padariau ir varžybose Bubliuose - padauginęs priedų susigadinau sau kuojų kibimą, nes kuojas išstumdavo atplaukę karšeliai. Šios klaidos jokiu būdu negalėjau leisti sau pakartoti, todėl vykdamas į Gross Gardons varžybas pasirinkau itin griežtą taktiką - žūklės dienai pasiruošiau tik 0,5 litro skandintų pinkučių, nedidelį indelį spalvotų musės lervų (kabliukui), mažą pirktinę pakuotę kasterio ir apie 100 gramų matylio. Daugiau jokių kitų masalų (pvz. sliekų ar kukurūzų) net neėmiau. Kaip sakoma - toliau nuo pagundos.
Tikslas - su jauku paduoti labai nedaug priedų, ir net ne su kiekviena šėryklą, ir kad tie priedai būtų smulkesni už masalą ant kabliuko, t.y. kad masalas gerai išsiskirtų jauko fone ir žuvis greit jį surastų.
Treniruotės išbandymai
Į šias varžybas iš klubo "Žvejo tribūna" atvykome keturiese. Be manęs dar dalyvauja kolegos Rytis, Povilas bei Andrius. Visi irgi atvažiavę dieną prieš kad galėtų pasitreniruoti, tad penktadienį iš ryto keturiese ir miname prie kranto.
Andriaus pasiūlymu įsikuriame tiesiai priešais salą, kur pakankamai stipri srovė. Dauguma kitų žvejų sėdosi žemiau salos, ten srovė prie kranto lėtesnė ir žvejai mėgsta gaudyti komfortiškiau, lengvesnėmis šėryklomis. Mūsų atveju kaip paaiškėjo net nepataikėme atsisėsti varžybų zonoje, kadangi sektorių žymėjimas buvo nuo salos pabaigos žemyn pasroviui iki pat krantinės pabaigos.
Toliau veiksmas vyko pagal planą. Atsargiai padavinėjau su jauku gyvus, nes planuojant visą dieną žūklauti viename atstume - labai svarbu nesusigadinti taško. Atsarginio varianto juk nėra. Išlaikymas apie pusantros minutės, maksimum iki dviejų. Kuojos po truputį rankiojosi, bet matėsi kad žūklė bus nelengva.
Maždaug įpusėjus treniruotei pastebėjau, kad šėryklėlę lyg ir pradėjo nešti srovė, nes traukiant ją valas ėjo žymiai dešiniau pasroviui. Toks vaizdas, lyg būtų pastiprėjusi srovė. Ir kai tik šėrykla pradėjo normaliai nesilaikyti taške - kibimas dingo kaip ranka nuėmus. Reiškia žuvims reikia kad šėrykla gulėtų stabiliai dugne. Srovės pastiprėjimas toks ženklus, kad nepadėjo net šėryklos keitimas į 160 gramų. Pakeitus į 180 gramų - irgi dar nebuvo gerai. Ir tik 190 gramų šėrykla leido vėl žūklauti stacionariai.
Taip ir baigiau treniruotę gaudydamas su 190 gramų šėrykla, kuri laikėsi dugne nejudėdama. Kibimai vėl po truputį atsinaujino. Baigus treniruotę rezultatas tikrai nebuvo stebuklingas - bet palyginus su treniruočių kolegomis, visai konkurencingas.
Kad ir kaip saugojausi, bet porą karšių vis tik teko išsitraukti. Bet šiaip treniruotę laikiau pavykusia ir likau patenkintas tiek jauku, tiek pasirinkta taktika. Nusprendžiau sekančiai varžybų dienai nieko ir nekeisti. Apskritai būčiau visai patenkintas ištraukęs burtais sektorių priešais salą. Nors kolegoms šis ruožas nepatiko, žūklė buvo nelengva, bet bent jau aišku kaip ir kas reikia daryti.
1-oji varžybų diena
Ateina pirmoji varžybų diena - registracija, burtų traukimas. Burtai lėmė ištraukti sektorių B1, kuris yra irgi priešais salą, tik jau arčiau salos pabaigos. Burtais likau patenkintas, kadangi sektorius gana netoli treniruotės vietos ir tikėjausi kad per treniruotes išbandyta taktika čia irgi veiks gerai.
Pasiruošimo metu standartiškai pasidarau gylio žemėlapį. Pagal jį reljefas panašus į treniruočių dienos, vaga taip pat arti kranto, skirtumas tik tas, kad ta tarpinė terasa jau yra platesnė, apie 7 metrų. O aukščiau jos yra dar vienas mini "staliukas", apie penkių metrų pločio, atstume tarp 40 - 45 metrai nuo kranto. Šiaip šitas staliukas irgi būtų įdomus, bet kai tokia stipri srovė - nesitikiu kad pavyktų jame išlaikyti šėryklą, todėl čia gaudyti net neplanuoju.
Pagrindiniu tašku pasirenku 35 m atstumą. Dėl viso pikto pasiruošiu antrą meškerę, ant kurios atsidedu 28 metrų atstumą, tai gaunasi ant terasos briaunos. Čia mano planas "B". Taip pat ant šitos antrosios meškerės atsidedu ir tą patį pagrindinį 35 metrų atstumą, kad esant reikalui šis kotas galėtų būti kaip atsarginis.
Dar identifikavau sau kad galima bandyti gaudyti 21 metro atstumu, jeigu pasirodytų kad pagrindinis ir atsarginis taškai nedirbtų visiškai. Tai čia būtų dar mano kaip atsarginis planas "C". Bet meškerės šiam taškui neruošiu, esant reikalui šį atstumą nesunkiai nusistatyčiau su bet kuria meškere pagal ričių apsisukimų skaičių. Tad varžybose startuoju su dviem kotais.
Žūklės pradžia klostėsi panašiai kaip per treniruotę. Dariau tokius pačius 1 - 1,5 min. ilgio išlaukimus. Su jauku labai atsargiai padavinėjau gyvus priedus - vieną kitą pinkutę ar kasteriuką, kartais sveikų matylių. Ant kabliuko pagrinde įvairios musės lervų kombinacijos. Žuvys po truputį rinkosi. Kaimynai ilgai netruko ir vienas kitas jau pumpavo karšį, tad turėjau gaudyti labai atsargiai, kad tik neprisikviesti šitų velnių.
Turiu pasakyti kad ir man nepavyko jų išvengti, ir pirmąją varžybų dieną pagavau net keturis gražius didelius karšius, kurie iš karto keliaudavo vandenin. Pastebėjau tik nors tokį naudingą dalyką, kad traukiant užkibusį karšį, jis pabaidydavo kitus karšius. Todėl per tą pauzę atsirasdavo laiko masalą pagriebti smulkesnei žuviai. Tapo jau dėsningumas, kad ištraukus karšį, iš karto po to pirmu ar antru užmetimu užkibdavo graži kuoja ar plakis.
Orų prognozė nemelavo ir žūklės sąlygos iš tikro buvo labai nelengvos. Labai smarkus vėjas, pučiantis prieš srovę, sukėlė bangas lyg jūroje. Ypač liūdna buvo žemiau už vingio sėdintiems kolegoms, kurie išvis neturėjo užuovėjos ir ten bangavimas buvo konkretus. Man dar kažkiek užuovėjos sudarė mini kranto išsikišimas žemiau salos.
Žūklės pradžioje startavau irgi su 140 gramų šėrykla, bet pasirodė lengvoka ir teko pereiti prie 160 gramų. Vėliau vėl pasikartojo treniruočių scenarijus ir įpusėjus varžyboms srovė akivaizdžiai sustiprėjo. Šį kartą 35 metrų distancijoje jau nebelaikė srovės ir 190 gramų šėrykla. Atitinkamai ir kibimai dingo. Nebeliko man kito pasirinkimo kaip imti kitą kotą ir pereiti į 28 metrų antrąjį savo tašką.
Deja, bet čia srovė nebuvo silpnesnė ir ta pati 190 gramų šėrykla ant terasos briaunos niekaip nesilaikydavo, srovė ją nuritindavo šlaitu žemyn. Jautėsi kad gaudau visai ne ten kur planavau. Teko improvizuoti ir paieškoti kažkokio tarpinio scenarijaus.
Situaciją išgelbėjo 32 metrų atstumu aptiktas žolių sąžalynas, kuriame šėrykla jau užsilaikydavo ir srovė jos nenešdavo. Kad ten yra žolių matėsi kiekvieną kartą ištraukus žolėmis apkibusią šėryklą. Bet kabliukas ant ilgesnio pavadėlio už žolių nekliuvo, ir žuvų kibimas vėl po truputį atsinaujino.
Apibendrinant pirmą varžybų dieną - svarstyklės parodė 2135 gramus ir su tokiu svoriu užtikrintai laimėjau savo zoną. Žuvelių kalibras nebuvo didelis, nes turėjau sugavęs vieną kuoją apie 200 gramų svorio, kuri net buvo sveriama kaip "big fish'as". Dabar belieka tik ramiai pasiilsėti ir stengtis nepasišiukšlinti antrąją dieną.
2-oji varžybų diena
Antrąją dieną burtai vėl buvo pakankamai sėkmingi - išsitraukiau tą pačią B zoną, sektorių B4. Visai netoli vakarykštės mano vietos. Sektoriuje B4 šeštadienį kaip tik gaudė mano kolega Rytis Bezoraitis, prigaudęs vos 555 gramus ir likęs 4-oje pozicijoje.
Oras dar bjauresnis negu vakar. Nespėjus pradėti pakuotis daiktų - gavome krušos. O vėliau pasikeitė ir vėjo kryptis, pradėjo pūsti tiesiai į nugarą. Vėjo stiprumas buvo toks, kad sėdint ant platformos reikėjo įsispirti stipriau kojomis
Vėl parengtas gylio žemėlapis rodo panašią situaciją kaip ankstesnėse žūklėse. Tik perėjimas iš vagos į tarpines terasas žymiai švelnesnis ir ne tokiais ryškiais šlaitais. Bet visumoje scenarijus vėl panašus iš šeštadienio - paruoštos dvi meškerės su 31 ir 38 metrų atstumais. Artimas taškas ties 24 metrais tik kaip visiškai atsarginis, jei pagrindiniai nepaeis.
Tai kad per daug nesikartoti - žūklės scenarijus klostėsi labai panašiai. Vėl pradėjau nuo lengvesnių šėryklų, nuo vidurio varžybų srovė vėl sustiprėjo ir teko pereiti prie 190 gramų. Šio svorio šėryklos laikėsi srovėje ir 38-ių ir 31-o metro atstumu.
Teko periodiškai lakstyti tarp abiejų taškų dėl aršių įtakos. Sekmadienį karšiai buvo dar aktyvesni, ir man per varžybų dieną užkibo net šeši. Vėl veikė ta pati tendencija, kad ištraukus karšį iš karto pirmu ar antru metimu užkibdavo kuoja ar plakis. Bet po to stodavo pauzė ir reikėdavo duoti taškui pailsėti, kad iš jo pasitrauktų karšiai, o gaudyti pereiti į sekantį.
Dar intrigos sukėlė ta aplinkybė, kad mano zonoje, sektoriuje B5, t.y. man iš dešinės, sėdėjo ukrainietis Oleksandr Taranov, kursai šeštadienį laimėjo zonoje C su 2516 gramų svoriu, ir taip pat kaip aš turėjo vieną baudos tašką. Plius dar buvo sugavęs didžiausią varžybų pirmos dienos kuoją.
Kad ir kaip susiklostytų aplinkybės, bet labai norėjau šioje kovoje Aliką įveikti. Laikiau tai garbės reikalu. Kaip vėliau pasakojo varžyboms teisėjavę klubo kolegos - zonoje mes praktiškai visą varžybų laiką apylygiai ir kapojomės, aplenkę kitus zonos sportininkus. Tai realiai tarp mūsų vyko kova dėl zonos laimėjimo.
Rezultatai
Kova su Aliku vyko permainingai, ir mačiau kad vienetais jis mane bus aplenkęs, bet žuvų kalibras pas jį iš pažiūros tikrai buvo mažesnis. Man gi sekmadienį pavyko kažkaip atfiltruoti dar didesnes kuojas negu šeštadienio žūklėje, plius vieną pagavau tikrai gražią, kuri galimai pretendavo pakovoti dėl "big fish" titulo.
Šiaip žūklauti jau buvo ramiau, nes mačiau kad net ir pralaimėjęs Alikui turėčiau paimti tris baudos taškus sumoje, o su tiek yra visi šansai pakovoti dėl kažkokio prizo. Tačiau paaiškėjo kad nuogąstavau be reikalo ir vėl užtikrintai laimėjau savo zonoje pirmą vietą, su svoriu beveik tokiu pat kaip šeštadienį - 2158 gr.
Su dviem baudos taškais jau garantuotai kažkokią prizinę vietą turėčiau užimti, beliko tik sulaukti galutinių rezultatų. Galutiniai rezultatai parodė, kad dar vienas varžybų dalyvis abidvi dienas ėmė pirmas vietas savo zonose, ir taip pat surinko sumoje 2 baudos taškus. Taigi viską lėmė bendras suminis svoris. O pagal suminį svorį nuo kolegos atsilikau vos per keliasdešimt gramų, ir laimėjau 2-ąją vietą varžybų galutinėje įskaitoje.
Kaip bebūtų, nebuvo apmaudu dėl praloštos nedideliu svorio skirtumu pirmos vietos. Vis tik pagrindinė kova vyko savo zonose. O zonoje aš pasirodžiau abi dienas tikrai garbingai ir užtikrintai. Reiškia mano strategija pasiteisino, išankstinis varžybų planas suveikė. Na ir plius nusinešiau BIG FISH nominaciją su 397 gramų svorio kuoja. Pelnytai galėjau pasidžiaugti apdovanojimais.
Taip kad pakartojau dar kartą savo rezultatą Gros Gardons varžybose. Netgi pagerinau jį, nes prisidėjo ir "big fishas".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą