Kaip jau esu minėjęs, šiemet mano atstovaujama fyderio komanda “Žvejo tribūna feeder team 2” bendradarbiauja su firma Salmo, kuri į Lietuvą veža pasaulinės klasės jaukus SENSAS. Taigi gavome palankią progą tiek pasipildyti jau išbandytais Sensas jaukais, tiek įsigyti įvairių dar nemėgintų mišinių. Šiek tiek didesnis langas tarp varžybų pats tas metas jaukų testavimui. Todėl nuspręsta skirti savaitgalį sportinio stiliaus nedidelių žuvų žvejybai mažame tvenkinuke netoli Vilniaus, kuriame netrūksta kuojyčių ir karšiukų. Pasirinkimas šis ne atsitiktinis, taip jau yra kad šiame sezone net trys iš keturių fyderio čempionato etapai vykdomi nedideliuose tvenkiniuose, kur pagrindinis taikinys – smulki balta žuvis.
Kalbant apie jaukus smulkmei, esu jau seniai pastebėjęs tokią tendenciją, kad vasarą kai karštas vanduo, kai gausu maisto ir žuvys aktyviai maitinasi, smulkiai žuviai patinka karšinio tipo jaukas. T.y. šviesesnių spalvų, saldus, paskanintas įvairiais kaloringesniais kepiniais, kvapnus. Tik grynas karšinis jaukas nėra pats geriausias pasirinkimas nes yra per daug inertiškas, sunkus, nėra aktyvus vandenyje. Taip pat dažniausiai persotina smulkmę po kurio laiko. Žvejojant smulkmę vien karšiniu jauku dažnai scenarijus būna toks, kad iš pradžių kokią valandą ar dvi žuvis renkasi labai sunkiai, vėliau kai jau žuvys suranda jauką – pradeda aktyviai maitintis pajaukintoje zonoje, ir tuo metu smagiai kimba, atrodo kad jau viskas liuks. Bet po kurio laiko kibimai aprimsta, kai žuvys persisotina jauku, ir jeigu bandant atgaivinti kibimą toliau aktyviai paduodamas jaukas - dažniausiai taškas užmušamas galutinai ir kibimas išvis dingsta.
Kad išvengti tokio scenarijaus gaudant karšiniu jauku, verta prijaukinus tašką, toliau padavinėti jauką su mažiausiomis šėryklėlėmis, dažniau atlikti metimus tuščia šėrykla. Arba kitas variantas – karšinį jauką “praskiesti” sumaišant su smulkios frakcijos smulkioms žuvims skirtu jauku. Taip sumažinamas jauko kaloringumas, per daug nepakenkiant jo skoninėms/kvapų savybėms. Taip pat pagerėja jauko mechanika – jis tampa lengvesnis, puresnis, mažiau lipnus, aktyviau dirba vandenyje. Tai yra kaip tik tai, ko reikia gaudant smulkmę. Tokių jaukų maišymo santykis gali būti 1:1 arba 2:1 smulkaus jauko naudai. Priklauso nuo žūklavietės gylio bei gaudomų žuvų rūšies, jų dydžio. Jei gaudomos didesnės žuvys ar žūklavietė gili, maišymo santykis 1:1 leidžia jauko mišinį išgauti kiek sunkesnį ir lipnesnį, kurio daugiau nusileidžia ant dugno. Jei reikia jauko lengvesnio, darančio aktyvesnį jauko debesį vandenyje, greičiau besisklaidančio – santykis 2:1 (kai smulkiagrūdžio jauko dedamos dvi dalys, o karšinio viena) turėtų būti geresnis variantas.
Šio testavimo tikslas – išmėginti man dar nežinomus jaukus iš Sensas asortimento ir pabandyti išgauti jauką smulkmei, panašių savybių kaip aprašiau aukščiau, sumaišius karšinį jauką su ežerinio tipo smulkios frakcijos jauku. Planuoju pasidaryti du jauko mišinius ir žūklę išskaidyti į du turus po 3 valandas. T.y. 3 valandas pažvejočiau vienu jauku, tada kitas 3 valandas pažvejočiau kitu jauku, ir palyginčiau rezultatus.
Kaip karšinis jaukas paimtas Sensas Feeder serijos jaukas Sensas 3000 Bream. Jo praskiedimui panaudosiu smulkiagrūdžius stovinčiam vandeniui skirtus jaukus – Sensas 3000 Brune Etang ir Sensas 3000 Concours Etang.
Pirmai žūklės serijai susimaišau Bream jauką su Sensas Brune Etang jauku, santykiu 1:1. Karšinis jaukas šviesios spalvos ir savo kvapu bei sudėtimi panašius į didžiąją dalį kitų Sensas karšinių jaukų, iš kitų serijų. Sensas asortimente yra daug jaukų, kur pakuotės skiriasi, bet jų turinys labai panašus. Ta pati tendencija ir su karšiniais, ir su kuojiniais jaukais – labai daug panašių.
Kitas sudėtinis jaukas Brune Etang išvertus reiškia kad jaukas skirtas stovinčiam vandeniui ir yra rudos spalvos. Ir išties - jaukas ryškiai rudos spalvos, akcentuoto šokolado aromato, labai smulkus (pilnai praeina per 2.5 mm sietą), purus. Tikrai matosi, kad akcentuotas į smulkios žuvies žūklę.
Sumaišytas jaukas gavosi šviesiai rudos spalvos, malonaus aromato. Papildomų kvapų specialiai nedėjau, nes noriu testuoti patį jauką, o ne cheminius priedus.
Kol sumaišytas jaukas brinksta, laikas prasizonduoti žūklavietę. Atliktas gylio matavimas ir dugno skanavimas leidžia pasidaryti žūklavietės žemėlapį, kuriame aiškiai galima išskirti tris įdomius taškus žūklei:
• priekrantės šlaitas ties 10 m.
• nedidelis kalniukas ties 21 m.
• ryškesnė duobė prasidedanti maždaug nuo 56 metrų.
Kaip tik turėjau pasiėmęs tris meškerykočius, tai ir susiruošiu po vieną kiekvienam iš trijų taškų. Padarau trumpą startinį jaukinimą visiems trims taškams. Toliau tikslas pradėti gaudyti atimiausiame taške, periodiškai vis užmetant po šėryklą į abu tolimesnius taškus palaikomajam šėrimui.
Artimiausiame taške greitai atsiliepia smulkios kuojytės. Vėliau kibimas staiga liaujasi, variantai greičiausiai bus du – arba į tašką atėjo karšiukai, arba plėšrūnai. Ir vieni ir kiti nubaido smulkias kuojas. Kad patikrinti pirmąją teoriją, ant kabliuko maunu tris matylius, ir panašu kad teorija pasitvirtino – ant kabliuko pirmasis karšiukas. Tiesa visai mažyčiukas, bet kuojeles ir tokie jau nubaido.
Sugavus porą karšiukų pasibaido ir jie patys, ir kibime stoja trumpa pauzė, kol į tašką vėl prisistato smulkios kuojos ir taškas vėl užsikuria. Tampa akivaizdu, kad šiame taške sėkmingai galima būtų darbuotis ilgą laiką, gaudant nedideles kuojas ir karšiukus. Bet tikslas yra ne žuvyčių gaudymas skaičiui, o jauko testavimas, todėl pereinu į antrą tolimesnį tašką ties 21 m., pažiūrėt ar anksčiau pajaukintoje vietoje nepradėjo maitintis žuvis. Norisi pasitikrinti, ar toliau nuo kranto laikosi žuvys, kokios jos, kokių dydžių, kaip reaguos į jauką.
Tolimesniame taške kibimų taip pat sulaukiu, tik tempas jau lėtesnis negu pačioje priekrantėje. Irgi scenarijus panašus – užkimba kelios kuojytės, vėliau kibimas sustoja ir pasirodo karšiukas. Viskas panašiai kaip ir pirmame taške, tik žymiai lėčiau. Jeigu reikėtų rinktis vieną tašką iš dviejų, kaip pagrindinį rinkčiausi artimiausią ties 10 metrų.
Toliau pereinu tikrinti tolimiausią savo atsidėtą tašką ties 59 metrais. Kad ir kaip bandau jį išjudinti, bet nesulaukiu nė vieno kibimuko. Akivaizdu kad duobėje žuvis nestovi. Tad likusį laiką grįžtu žvejoti į pirmuosius du taškus, pakaitomis vaikščiodamas per juos.
Praeina trys valandos ir žuvų skaičiuoklis rodo kad sugautos 62 žuvys. Toliau seka trumpa reklaminė pauzė, per kurią užsimaišau antrąjį jauko mišinį sekančiam žūklės turui.
Antruoju mišiniu maišau karšinį jauką santykiu 1:2 su smulkiagrūdžiu Concours Etang jauku. Noriu pažiūrėti kaip žuvys reaguos į šiek tiek lengvesnį ir aktyvesnį jauką. Concours Etang atrodo gerų mechaninių savybių, bet kvapo atžvilgiu – visiškas neutraliukas. Toks kažkoks “duoninis” jaukas, nors pagal pavadinimą neva skirtas jau varžybiniam gaudymui stovinčiame vandenyje.
Kol brinksta antrasis jaukas, nusprendžiu šiek tiek pasikoreguoti žūklės taškus, kad nebegaudyti tose pačiose jau prijaukintose pirmuoju jauku vietose. Nes taip sunku būtų suprasti ar žuvys dar tebesimaitina senuoju jauku, ar reaguoja į naują jauką. Artimiausią tašką dar pasiartinu iki 8 metrų, noriu pasitikrinti ribą palei pat kliuvinių kraštą. Antrąjį tašką taip pat pasiartinu – nulipu nuo kalniuko į duobelės vidurį, ties 16 metrų. Tolimiausiam taškui nusprendžiu patikrinti ne pačią duobę, o jos šlaito viršų. Tad meškerykočiui nustatau 44 metrų ribą.
Gaudymo principas vėl analogiškas – trumpas startinis jaukinimas visuose trijuose taškuose, pradedu žūklę nuo artimiausio taško ir periodiškai vis užmetu po šėryklą į tolimesnius taškus, kuriuos tikrinsiu vėliau.
Artimajame taške smulkmė prakunta, bet kimba vien kuojytės, karšiuko jau nebesulaukiu. Vėliau pereinu į 16 metrų antrą tašką, kuris šiuo atveju pasirodo derlingiausias ir leidžia smagiai gaudyti kuojas bei karšiukus. Tolimiausias trečias taškas ties 44 metrais irgi buvo patikrintas ir nepadovanojo anei vieno kibimo. Tad žvejyba vėl buvo užbaigta pakaitomis keitinėjant du artimus taškus.
Pasibaigus antram trijų valandų turui, rezultatas kiek geresnis negu pirmajame ture – skaičiuoklis rodo 65 žuvis, ir jų kalibras buvo didesnis, ypač gaudant antrame taške 16 metų atstumu.
Tai reziumuojant – abu mišiniai pasirodė labai panašūs savo veikimu ir panašiai rezultatyvus, gal vis dėl to antrasis jaukas imponavo šiek tiek labiau, nes žuvies vidurkis kiek didesnis už pirmo jauko.
Bendras rezultatas – 127 žuvelės per 6 valandas. Vertinčiau žuvies vidurkį kaip ~25 gr/vnt., kas reiškia kad sugaudyta virš 3 kg žuvies be ypatingų pastangų. Sportininkui ne stebuklas, bet mėgėjiškoje žūklėje visai padorus rezultatas, daugiau negu pusė leistinos sugavimo normos. Jei atvirai – žūklės tempą labai numušinėja tas periodiškas karšiukų pasirodymas. Jei kibtų vien kuojos – galima būtų laikyti kur kas didesnį tempą. Bet yra kaip yra, ir skirtinga žuvies įvairovė tik padidina žūklės smagumą.
Rezultatai įrodo man, kad mano pastebėjimai apie vasarinio jauko smulkmei maišymą yra visai dirbantys, ir kad iš Sensas firmos jaukų galima nesunkiai konstruoti reikiamų savybių mišinius, veikiančius efektyviai. Abu mišinukai gavosi visai darbiniai, jų mechaninės savybės man labai patiko, gal ateityje galima būtų paeksperimentuoti su kokiais papildomais kvapais ar skonio papildais.
Žinau, kad mano blogą paskaito ne tik bičiuliai sportininkai, bet ir žvejai mėgėjai. Pastariesiems gali kilti abejonių ar verta rinktis Sensas jauką, kai jis tikrai gana nepigus parduotuvėje, ir yra nemažai pigesnių kitų gamintojų jaukų.
Tai noriu atkreipti dėmesį kad Sensas turi pigesnę, bet tikrai ne prastesnę 3000 Club jaukų seriją, kurios šiek tiek produktų ir aš pats jau esu bandęs praeityje ir gana sėkmingai. Tikrai norėsiu patestuoti daugiau šios serijos jaukų praktikoje ir aprašyti rezultatus. Pačiam rūpi patikrinti teoriją, kad pigesni jaukai nebūtinai prastesni ir kad jie taip pat gali būti pritaikomi sportinėje žūklėje.
Tai tiek šiam kartui. Akivaizdu kad su Sensas jaukais verta susidraugauti. Nei žvyno visiems ir iki sekančių susitikimų.
Kiemelių tvenkinys
2023-07-01
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą