Šamas (Silurus glanis)
Ši didžiulė žuvis plačiai paplitusi Rytų Europoje, ir pvz. pasak rusų, manoma kad gali pasiekti beveik 5 metrų ilgį ir beveik 300 kg svorį. Tai viena didžiausių gėlavandenių žuvų pasaulyje, o Europoje – pati didžiausia. Kas svajoja sugauti didžiausią savo gyvenime žuvį – turėtų taikytis į šamą.
Anglija tokiais įspūdingais šamais pasigirti negali. Džono Vilsono paminėtas britų rekordas yra 1970 metais sugautas 19,73 kg svorio šamas. Šiuo metu berods galiojantis rekordas yra 28,12 kg šamas, sugautas 1997 metais. Taigi, ne stebuklas. Lietuvoje sugaunama žymiai didesnių. Taip yra dėl ganėtinai šalto angliško klimato ir trumpų vasarų. Kadangi šamai aktyvūs tampa kai vandens temperatūra pakyla virš 20 laipsnių Celsijaus, tai angliškomis sąlygomis per metus jie turi nedaug laiko augimui. Šiaip jau teisybę sakant, šamų žūklė nėra labai populiari Anglijoje, nors ir pas mus specializuotų šamų gaudytojų negausu.
Šamai, panašiai kaip ir unguriai, yra mėgėjai maitintis naktimis. Dienomis jie mėgsta lindėti giliose slėptuvėse po įvairiomis kerplėšomis, nuvirtusiais medžiais, o artėjant sutemoms tampa agresyvūs ir ženkliai suaktyvėja. Tai nereiškia kad dienomis jie visiškai nesimaitina. Maitinasi. Ypač telkiniuose kur drumstas vanduo ir audringu su perkūnija oru. Kaip minėta, maitinimąsi paskatina ir aukštesnė vandens temperatūra, todėl nenuostabu kad šilto klimato šalyse šamai pasiekia įspūdingų dydžių. Pvz., kad ir Ispanija, kuri yra visiems Europos šamų gaudytojams žinoma šamų meka.
Taigi, karštuoju metų laiku galima bandyti žvejoti šamus ir dieną, kitu laiku tikslingiau yra nusiteikti naktinei žūklei. Šamų meniu sudaro žuvys (ir gyvos ir negyvos), kirmėlės, vėžiagyviai, varlės, rupūžės, tritonai, įvairūs moliuskai ir kt. Nors dažnai šamai sukyla į paviršių kad sučiupti savo grobį, bet galima sakyti kad jo prioritetinė maitinimosi zona yra palei dugną ir koks pusmetris virš jo.
Neštą šamai pradeda pavasarį. Jis vyksta maždaug gegužės – birželio mėnesiais.
Anglijoje šamai ilgą laiką buvo aptinkami praktiškai tik stovinčio vandens telkiniuose. Galbūt dabar jau pasitaiko ir upėse. Norint rasti šamų laikymosi vietas, reikia turėti omenyje šamų įpročius. Paieškose padeda tas faktas, kad šamai dienomis mėgsta lindėti tamsiose ir giliose duobėse. Tokias vietas, žinant vandens telkinį, nustatyti nėra labai sunku. Tuomet netoliese turėtų būti ir šamų naktinės medžioklės takai. Paveikslėlyje parodytos tipinės šamų slėptuvės stovinčio vandens telkinyje, paimant už pavyzdį seną karjerą.
Aptikus vietą, kur netoli kranto yra gili duobė ir pakrantė apžėlusi dideliais gluosniais, šakas išleidusiais virš vandens, netoliese turėtų tupėti ir šamas. Jie labai mėgsta slėptis duobėje netoli kranto, kur medžių šakos ir šaknys suteikia joms pavėsį ir prieglobstį.
Atkreipti dėmesį reikėtų į visas tikrai gilias duobes, ypač jei jos yra netoli kranto ar kokios nors salos ir krantai yra gausiais užžėlę medžiais, ypač gluosniais ir alksniais. Jeigu telkinys yra atviras ir jo pakrantės plikos, tai šamų reikėtų ieškoti toliau nuo kranto esančiose duobėse, jas aptinkant echolotu ar gylmačiu. Tik reikia prisiminti, kad naktimis šamai išplaukia maitintis į seklumas, panašiai kaip ir karpiai. Beje, karpiai labai dažnai naktimis pakliūna šamautojams.
Galima šamus bandyti gaudyti ir seklesniuose drumzlinuose telkiniuose. Juose vanduo greičiau įšyla, tad natūralu kad ir šamai aktyvesni. Tik štai šamų paieška gali tapti tikru iššūkiu, nes jie gali gulėti ar maitintis praktiškai bet kur.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą