Nors kuojos, šapalai ar meknės yra žuvys, greičiausiai atsiliepiančios į mūsų pastangas jas sugauti, tačiau kartais būna sunku nustatyti kur ir kaip jos linkusios maitintis. Dažnai ši „river waggler“ sistemėlė, kai masalas nustatytas kiek giliau negu toje vietoje esantis žūklavietės gylis, pasiteisina kaip sėkminga taktika upėse.
Naudojama didelio plūdrumo tiesi waggler tipo plūdė, kataloguose ji gali būti pavadinta „straight waggler“, „peacock waggler“ arba tiesiog „river waggler“. Tokios plūdės anksčiau dažniausiai būdavo gaminamos iš storesnės povo plunksnos dalies, iš to kilęs ir jų pavadinimas – „peacock waggler“ (angl. peacock – povas). Dabar galima rasti ir tuščiavidurių plastikinių tokio tipo plūdžių (pvz., iš Drennan firmos kolekcijos) ar pagamintų iš balzos bei įvairių šiuolaikinių sintetinių medžiagų.
Keli tokių plūdžių pavydžiai:
 |
| Dave Harrell gamybos – „Standart Speci Waggler“ |
 |
| Drennan firmos – „Giant Waggler“ |
 |
| Drennan firmos – „Straight Peacock Waggler“ |
Tęsiant apie žūklę srovėje waggler tipo plūdėmis – esant ramioms oro sąlygoms, valas paliekamas plūduriuoti vandens paviršiuje. Tai leidžia geriau kontroliuoti pravedimą ir atlikti pakirtimą.
Vėjuotomis sąlygomis valas skandinamas, merkiant meškerės viršūnėlę į vandenį. Tam, kad masalas būtų pateikiamas kuo natūraliau, plūdė visada turi plaukti pirmiau negu kabliukas su masalu. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad waggler tipo plūdė turi būti kuo storesnė ir plūdresnė, kitaip srovė nuolat skandins plūdę ir neteisingai signalizuos kibimą.
Sistemą sudaro ant pagrindinio 0,10 - 0,14 mm valo užnerta plūdė, kurios slankiojimą valu riboja iš abiejų pusių užspausti svareliai, sudarantys ir pagrindinę plūdės apkrovą. Gylis, kaip jau buvo minėta, nustatomas didesnis negu žūklavietėje esantis. Apie 45 cm virš kabliuko užspaudžiamas mažas svarelis, ir virš jo lygiais atstumais - dar du vienodo svorio šrateliai.
Priešingai negu įprastose srovinėse technikose - žūklaujama neprilaikant masalo. Dėl to ir akcentuojama, kad esant per mažai plūdei, už dugno nelygumų kliūvantys svareliai bei kabliukas su masalu nuolat stabdys plūdės eigą, o srovė ją tokiu atveju skandins po vandeniu. Ir žvejui bus sunku suprasti, kur yra tikras kibimas, o kur tiesiog plūdę skandina srovė. Todėl sistemos esmė ir yra, kad plūdė turi būti pakankamai galinga, tada ji tiesiog kaip koks traktorius traukia iš paskos svarelius su masalu, nepaisant smulkių dugno nelygumų. Kadangi gylis nustatytas didesnis - nedideli gylio pokyčiai neturės įtakos, nes masalas visada vilksis dugnu. Aišku, tokiai žūklei reikia rinktis upių ruožus, kur dugnas pakankamai lygus ir švarus.
P.S. Mums tai labai neįprasta - bet panašiomis sistemomis anglai gaudo netgi labai srauniose upių vietose, žvejodami ūsorius ar šapalus. Tik tokiu atveju naudojamos dar didesnės keliamosios galios waggler plūdės.
Pagal:
John Wilson
Getting started with float fishing
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą