🧠 TEORIJA
Šį kartą nelabai apie žvejybą, bet apie dalykus kurie tikrai nesvetimi ir žvejams. Ypač tiems, kurie į žūklę vyksta su nakvyne, arba pasiima savo artimuosius.
O kalba šį kartą eis - apie žvejišką virtuvę, nes noriu pateikti nuorodą į brolių Ščerbakovų video filmą apie žvejo virtuvę, ir apžvelgti tai kas ten aptariama.
Tai 66-asis mokomasis jų video filmas iš serijos žvejybai skirtų video. Šio filmo esmė - pateikiami keli paprasti receptai skirti gamybai gamtoje, naudojant elementarias turistines priemones - dujinį turistinį prikaistuviuką (tokių yra pilna žūklei ar turizmui skirtose parduotuvėse ar prekybcentriuose) arba tiesiog elementarų laužą.
Autoriai šiuo filmu nori atkreipti dėmesį, kad ilgesnį laiką būnant gamtoje reikia nepamiršti ir pasimaitinti, ir pateikia kelis savo mėgstamus būdus maisto gamybai.
Galima viską pasižiūrėti patiems, arba taupantiems laiką ar nemokantiems rusų kalbos - perteiksiu visą esmę apie ką tas video.
Filmo turinys
Šio video filmo turinį sudaro penki elementarūs gamtai skirti receptai:
- kiaušinienė su dešra,
- žygio sriuba,
- košė su mėsa,
- žuvienė,
- kombinuotas receptas - arbata ant laužo, rūkyta žuvis, šašlykai.
Paprasti receptai tikrai nereiškia kad jie prasti. Gamtoje visi mes ir esame tiesiog paprasti žvejai, ir būnant gamtoje ir išalkus - savo paties kokybiškai, greitai ir paprastai pasigamintas maistas prilygsta delikatesui :)
Taigi, trumpai aptarsiu video filme pateikiamus receptus:
1. Kiaušinienė su dešra
Gaminama ant paprasto mažo turistinio dujinio prikaistuvio. Dar reikia nedidelės keptuvės, derančios su prikaistuviu.
Keptuvėje ant šlakelio aliejaus tiesiog apkepinami bet kokios rūšies dešros gabaliukai, įdedama pjaustyto pomidoro. Įmušami keli kiaušiniai ir viskas pabarstoma prieskoniais.
Paprastai dešroje jau būna druskos, todėl galima papildomai jos ir nedėti.
2 minutės - ir paprastas bet sotus patiekalas paruoštas.
2. Žygio sriuba
Ši sriuba šiek tiek primena žinomą sriubą "charčio", yra nesunkiai paruošiama.
Tinka tie patys turistiniai prikaistuviai, taip pat reikės keptuvės ir puodo.
Gamybos eiga:
* užstatomas katiliukas/puodas su vandeniu, įpilama sauja ryžių ir pjaustytų bulvių. Viskas paliekama virti;
* mėsa supjaustoma kubeliais ir apkepinama keptuvėje. Kepti pilnai nebūtina, nes mėsa bus dar verdama;
* mėsa įdedama į puodą/katiliuką kurr verda ryžiai su bulvėmis;
* keptuvėje tuo metu apkepinami pjaustyti svogūnai bei morkos. Jiems baigiant kepti - keptuvėn įdedama ir šiek tiek smulkinto česnako. Taip pat įdedama kečupo, kuris duos sriubai aromato ir skonio;
* apkepintos daržovės dedamos į puodą/katiliuką su verdančia sriuba;
* pagal skonį dedama pagardų - druskos, lauro lapų, petražolių, krapų, kinzos.
Sriubos gamyba trunka apie 10 minučių. Sriubos galima pasigaminti daugiau, ir likutį dėti į maistui skirtą termosą bei suvalgyti vėiau.
Vienintelis nepatogumas kurį įžvelgčiau šio patiekalo gamyboje - kad lygiagrečiai siūloma atlikti ir virimo ir kepimo procedūras. Tai reiškia, kad realiai reikia naudoti arba du prikaistuvius vienu metu, arba vieną prikaistuvį ir laužą.
Turint vieną prikaistuvį, procedūras tektų atlikti atskirai - atskirai apkepinti reikiamus ingredientus, tada virti puode pačią sriubą. Tai procesą pailgins, bet rezultatas manau gautųsi vis tiek geras.
3. Košė su mėsa
Patiekalo gamybai irgi reikės ir virimo ir kepimo procedūrų, kaip prieš tai aprašytame sriubos variante. Tad ir rakandai tokie patys.
Gamybos eiga:
* užstatomas virti vanduo katiliuke ar puode;
* kol vanduo užvirs - ruošiama kepimui mėsa. O vandeniui užvirus - į puodą dedamos kokios nors krupos - ryžiai, grikiai ar kt. Kruopas patogiausia naudoti supakuotas į virimui skirtus maišelius;
* užstačius virti kruopas, keptuvėje apkepinami mėsos gabaliukai. Pagal skonį dedama druskos bei pipirų. Į baigiamą kepti mėsą įdedama smulkintų svogūnų ir morkos, taip pat šiek tiek kečupo skoniui pagerinti;
* neturint šviežios mėsos - galima naudoti ir mėsos konservus, liaudiškai vadinamą "tušonkę". Bet su šviežia mėsa gaunasi skaniau;
* apkepinta mėsa atidedama ir laukiama kol baigs virti kruopos. Beje, verdančias kruopas irgi reikia šiek tiek pasūdyti;
* išvirusios kruopos išpilamos iš maišelių į puodą, kuriame virė. Sudedama apkepinta mėsa su daržovėmis. Viskas sumaišoma.
Taip pat greitas, paprastas ir sotus patiekalas. Taip pat galima pasigaminti didesnę porciją ir dalį laikyti maisto termose, kad pavalgyti vėliau.
4. Žuvienė
Žuvienę gaminti rekomenduojama ant laužo, storasieniame kazane, ant "lėtos" ugnies. Šio patiekalo gamyba jau ilgesnis procesas negu anksčiau aprašyti receptai.
Sriubai tinka įvairi pasigauta žuvis, svarbu ją dorojant nepažeisti tulžies kad nesugadinti žuvies skonio.
Labai gerai tinka žuvienei pūgžliai. Net ir vienas turimas sugautas pūgžlys pagerins žuvienės skonį, tad nereikia šios žuvelės nuvertinti.
Gamybos eiga:
* kol kazane užvirs vanduo - žuvis ruošiama gamybai. Išvalyta žuvis išfiliuojama, atskiriant kaulus bei galvas ir pelekus atskirai nuo didesnių mėsos gabalų;
* atskirti kaulai, pelekai ir galvos neišmetamos - jos pirmiausia ir dedamos į verdantį vandenį, kad suteiktų žuvienei aromato ir praturtintų nuovirą. O žuvies filė gabalai su kuo mažiau ašaku bus naudojami vėliau. Į verdantį sultinį galma dar įdėti mažyti imbiero gabaliuką;
* kol sultinys verda, paruošiamos daržovės. Bulvės ir morkos supjaustomos smulkiais gabaliukais. O štai svogūno sriuboje autoriai siūlo nepalikti, o pavirti kad svogūno sultys suteiktų skonio sriubai, bet vėliau patį svogūną išimti. Todėl svogūnas nepjaustomas smulkiai, o svogūno galva šiek tiek įpjaunama keliais pjūviais, kad geriau atiduotų savo sultis kai bus puode;
* sultiniui pavirus apie 10-15 minučių - kaulai ir galvos bei pelekai iš puodo nukošiami arba išsemiami, ir išmetami. Į likusį gryną sultinį dedamos daržovės. Jom pavirus apie 2-3 minutes, sudedami žuvies gabalai;
* įdėjus žuvies gabalus į žuvienė - sriubos maišyti jau nereikomenduojama, kad žuvies gabalai išliktų sveiki. Puodas uždengiamas, kaitra primažinama ir žuvienė paliekama virti ant lėtos ugnies;
* kai lieka maždaug 2 minutės iki numatomos virimo pabaigos, į puodą įdama šiek tiek pjaustytų petražolių ir krapų. Pagal skonį - dedama druskos ir pipirų. Būtinai reikia įdėti smulkių lauro lapų.
* pavirus žuvienę 2 minutes po to kai sudėti žalumynai, puodas nuimamas nuo ugnies ir uždengiamas paliekamas šiek tiek pastovėti. Beje - šiuo momentu dažnai kai kuriuose receptuose rekomenduojama į sriubos katilą įpilti "stopkę" degtinės. Bet filmo autoriai taip nedaro, nes jie linkę vartoti ją gryną 😁
Vualia. Žuvienė paruošta.
5. Kombinuotas receptas - arbata ant laužo, rūkyta žuvis ir keptas šašlykas
Čia kai vienu metu ruošiami keli patiekalai. Visi jie ruošiami ant laužo. Filme gamybos procesai vykdomi lygiagrečiai, bet kad būtų aiškiau - aprašysiu kiekvieną produktą atskirai.
Arbata ant laužo
Atrodytų kas čia per patiekalas - tiesiog arbata ir tiek. Bet jei visi apie arbatą taip manytų - tai nebūtų nei arbatos gėrimo ceremonijų nei kitų su šiuo gėrimu susijusių tradicijų. Puodelis karštos arbatos žvejyboje, ypač šaltesniu metų laiku - žvejams tai tokia pati svarbi tradicija, kaip japonams arbatos gėrimo ceremonija 😊
Šiuo atveju arbata ruošiama ant laužo įtaisytame kazane, kas suteikia arbatai egzotiško dūmo prieskonio.
Užvirus vandeniui puodas nuimamas nuo ugnies ir palaukiama kol dings virimo burbuliukai. Anot autorių - į verdantį vandenį arbatos berti nevalia.
Taip pat anot autorių - negalima beriant arbatą į vandenį jo maišyti. Arbatžoles ir turi likti plūduriuoti vandens paviršiuje, kol išbrinks ir nuskęs. O štai tada jau ir galima gerti arbatą. Todėl supylus arbatžoles į puodą, jis uždengiamas ir paliekama kad pritrauktų.
Anot autorių, taip ruošiamos arbatos jokiu būdu nereikia saldinti. Palaikius burnoje arbatos gurkšnelį, savaime pasijaučia savotiškas saldumas.
Rūkyta žuvis
Vienas iš būdų pasitiekti šviežiai sugautą laimikį - žuvį išrūkyti mobilioje rūkykloje. Dabar netrūksta įvairių turistinių rūkyklų. O filmo autoriai naudoja savadarbę, tai yra tiesiog medicininis metalinis puodas su hermetišku dangčiu, tokiuose berods būdavo virinami švirkštai ar kažkas panašaus. Toks kaip sovietmečiu būdavo galima matyti ligoninėse.
Ant šito puodo dugno jie pasidarę savadarbį vielinį rėmelį, lyg kokias groteles ant kojyčių. Nes ant puodo dugno dedama rūkymui skirta mediena, o ant vielinio tinkliuko aukščiau dedama žuvis.
Beje, taip išsirūkyti gamtoje galima ne tik žuvį, bet ir vištienos.
Gamybos eiga:
* sugautos žuvys išdarinėjamos, bet žvynų skusti nereikia. Žuvys pasūdomos, užbarstoma prieskonių, ir paliekama mažiausiai vienai valandai kad druska ir prieskoniai įsigertų;
* kai žuvys paliekamos prieskoniams įsigerti - ruošiama rūkykla. Ruošiama lapuočių medžio medienos gabaliukai. Pasak autorių tinka bet kokie lapuočiai medžiai, kad ir tas pats beržas. Bet užvis geriausiai tinka vaismedžiai - kriaušės ar obelys. Susmulkinama medžio šakelių su žievėmis, taip pat nuo stambesnės šakos peiliu pridrožiama drožių. Visi šie ruošiniai sukraunami ant rūkyklos dugno, kad sluoksnio storis būtų apie 2 cm, o ant viršaus dedamas tas tinklinis rėmelis žuviai suguldyti;
* ant grotelių suguldomos paruoštos žuvys, po žuvimis ant grotelių dedami folijos gabaliukai. Jie reikalingi tam, kad žuvies sultys neišbėgtų ant skiedrų ir kad žuvies mėsa būtų sultingesnė;
* rūkykla statoma ant laužo, kol rūkykla kaista - galima užsiimti kitais reikalais, arba pasigaminti kitus patiekalus. Rūkykla laikoma ant "lėtos" ugnies, prieš ją nuimant - karštį reikia šiek tiek padidinti. Tai nesunku padaryti pavėdinant ugnį;
* nuėmus rūkyklą nuo ugnies, žuviai reikia leisti šiek tiek pastovėti ir viskas, žuvis paruošta.
Keptas šašlykas
Kaip mėsą šašlykui autoriai siūlo naudoti kiaulienos išpjovą arba vištienos filė. Mėsa ruošiama didesniais gabalais, taip kepant išlieka sultingesnė.
Supjaustyta mėsa padruskinama, apibarstoma prieskoniais arba tiesiog smulkintais pipirais.
Žiedeliais pripjaustoma svogūnu ir sumaišoma su mėsa.
Visas tas gėris užpilamas marinau ir laikomas nuo 10 minučių iki 1 valandos.
Kaip ruošiamas marinatas:
* į termopuodelį pilama 3-4 šaukštai cukraus, išspaudžiama viena citrina ir dedama smulkinto lauro lapo;
* viskas užpilama verdančiu vandeniu ir paliekama kol pritrauks.
Mėsos kepimui geriausia naudoti stačiakampę šašlykinę, nes jos sienutės atspindi karštį ir taip mėsa žymiai geriau kepa. Bet esat reikalui galima kepti ir tiesiai ant laužo žarijų, pasidarius kokį rėmą iš šakų, ant kurio suguldomi iešmai.
Kepant visą laiką reikia kontroliuoti procesą, saugoti kad neįsiliepsnotų atvira liepsna nuo tirpstančių riebalų. Kepti geriausia irgi ant "lėtos" ugnies, pakėlus kiek aukščiau nuo tiesioginės kaitros. Taip mėsa išlieka sultingesnė.
Mėsai baiginėjant kepti, galima greit pasigaminti padažą, kurį autoriai siūlo daryti taip - sumaišyti šiek tiek kečupo ir majonezo, ir įmaišyti žalumynų (petražolė, krapai, kinza).
Kad patikrinti ar mėsa iškepė - galima tiesiog atsipjauti gabaliuką mėsos ir paragauti.
Tai tiek viso proceso, patiekalas paruoštas.
Apibendrinimas
Kaip matome, net ir paprasčiausiomis sąlygomis gamtoje galima pasigaminti sotų ir skanų maistą. Žvejui tai ne tik būtinybė, bet ir dalis pačios žūklės malonumo. O kai šalia laužo kunkuliuoja žuvienė ar kyla dūmelis iš rūkyklos - tokios akimirkos ilgam išlieka atmintyje.
O čia nuoroda į filmą:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą