Jaukai

🧠 TEORIJA

Čia patalpinta nuoroda į brolių Ščerbakovų video filmuką apie jaukus ir jaukinimą. Tai yra 41-asis filmas iš jų žūklei skirtų video filmų serijos.

Šis video įdomus tuo, kad tai nėra kažkokių jauko receptų rinkinys ar kataloginių gamyklinių jaukų apžvalga. Priešingai – autoriai siūlo nesirinkti lengviausio kelio, o pasukti galvą kuo ypatingi gamykliniai jaukai, panagrinėti iš ko jie susideda, suprasti kam skirtos atskiros jauko sudedamosios dalys. Ir tada, su šiomis žiniomis, galima nesunkiai pasitobulinti gamyklinį jauką, arba pasigaminti savadarbį jauko mišinį.

Jeigu kyla problema žiūrėti video rusų kalba, arba tiesiog trūksta kantrybės – žemiau straipsnyje išdėstysiu pačią esmę apie ką šiame filme pasakojama. Tuomet bus galima gauti reikiamos informacijos ir nežiūrint vaizdinės medžiagos.

Šioje laidoje kalbama apie:

- jauko darbo vandenyje mechaninius principus,

- tai iš ko susideda jaukai,

- gamyklinių ir savadarbių jaukų skirtumus,

- tai ar galima pasigaminti jauką namų sąlygomis,

- ilgalaikį ir trumpalaikį jaukinimą.

Kad būtų aiškiau, tai trumpalaikis jaukinimas yra kai jaukas pradeda dirbti iš karto papuolęs į vandenį. Ilgalaikis jaukinimas naudojamas kuomet yra galimybė žūklauti arba jaukinti konkrečią žūklavietę kelias dienas iš eilės. Tokiu atveju į žūklavietę sumetama maistinių medžiagų, kurios žuvis privilioja ne iš karto, nes neturi tokių ryškių fizikinių savybių kaip trumpalaikiai jaukai, bet dirba ilgai ir žuvims aptikus tokią prijaukintą vietą – jos ten užsilaiko ilgesniam laikui ir vėliau jas galima sėkmingiau ten meškerioti.

Savaime suprantama, klasikiniam žvejui mėgėjui, kuris vyksta į žūklę vienai dienai, apie ilgalaikį jaukinimą nėra ko galvoti, ir paprastus mėgėjus turi dominti klasikiniai jaukai, skirti momentaliai privilioti ir išlaikyti žuvis. 

Trumpalaikiam jaukinimui galima naudoti gamyklinius jaukus ar jų kombinacijas, bet galima naudoti ir savadarbius jaukus, arba gamyklinius jaukus praturtinti savos gamybos ingredientais. Gamykliniai jaukai ir žūklė jais yra visai geras dalykas. Ir patogu – atplėšei jauko pakelį, supylei jo turinį į kibirą, išmaišei, sudrėkinai ir gali žvejoti. Tik autoriai atkreipia dėmesį, kad renkantis lengviausią būdą, t.y. naudoti jau gatavus jaukų mišinius, meškeriotojas gauna mažiau supratimo apie jauką, jo veikimo principą. Su savadarbiais jaukais geriau perprantama visa jauko mechanika, atskirų sudedamųjų dalių įtaka jauko veikimui.

Žinoma, visuomet galima patobulinti ir pirktinius jaukus. Ir tai netgi patartina daryti, nes gatavi firminiai jaukai nebūtinai gali gerai dirbti mūsų vandenyse. Ir tai nereiškia kad jie blogi. Tiesiog šiltuose kraštuose, iš kur importuojama didelė dalis jaukų, vandens sudėtis, jo savybės, atitinkamai ir žuvų elgesys skiriasi nuo mūsų šiaurės Europos sąlygų. Todėl prancūziškas ar itališkas jaukas gali būti labai kokybiškas ir turtingos sudėties, gali puikiai dirbti „namų“ sąlygas – bet mūsų vandenyse nebūtinai gali dirbti taip pat gerai, arba reikia jį papildomai „tiuninguoti“.

Pažinti pirktinius jaukus

Vienas geresnių metodų išmokti perprasti jaukų sudėtį yra pirktinių jaukų mišinių tyrinėjimai. Patikrinimas atliekamas:

* ištiriant pavienes jauko daleles su padidinamuoju stiklu. Ieškoma pažįstamų struktūrų, bandoma jas identifikuoti;

* ragaujant atskiras jauko daleles;

* tikrinant jauko darbą vandenyje.

Suprantama, pilnai atspėti jauko sudėties tikrai nepavyks. Bet identifikuoti nors 4-5 ingredientus irgi jau yra neblogai. Pagal tai, kam yra skirtas konkretus gamyklinis jaukas, jau galima daryti prielaidą kad tie patys jauko ingredientai tiks ir savadarbiam mišiniui, bandant jį pasigaminti tai pačiai žuvų rūšiai ar toms pačioms žūklės sąlygoms.

Maždaug nuo 5:40 min autorius kaip tik ir demonstruoja praktiškai pirktinio jauko tyrinėjimą. Užsipylęs jauko žiupsnelį ant popieriaus lapo, tyrinėja jauko daleles su padidinamuoju stiklu, ragauja jas. Pirmiausia pagal jauko fizikines sąvybes identifikavo, kad jaukas smulkaus malimo – reiškia labiau orientuotas į smulkesnes žuvis. Nėra kvapus, ir pagal pirmą įspūdį – labiau bazinis.

Konkrečiai ištyręs ir paragavęs jauko daleles, autorius sugebėjo nustatyti tokius ingredientus kaip:

- daug paniravimo džiūvėsių,

- malti riešutai (arachisas),

- biskvitas,

- druskos bei cukraus kristaliukai,

- maltos kukurūzų kruopos. 

Taip pat pastebėjo, kad jauke nerasta sėlenų, kurių beveik visuose vietiniuose jaukuose netrūksta. Taip pat nerado jokių pėdsakų maltų saulėgrąžų.

Taip pat autorius rekomenduoja patyrinėti jau sudrėkintą jauką. O  drėkinimo jauko dalelės skirtingai sugeria vandenį, skirtingai išbrinksta – taigi ir pagal tai galima identifikuoti atskiras daleles.

Pora klasikinių teorijų apie jauką

Savo laidoje autorius akcentuoja porą teorijų apie jaukinimą.

1 TEORIJA – mažoms žuvims tinka smulkios jauko dalelės, stambioms žuvims – stambios jauko dalelės. Pagal šią teoriją, ruošiantis gaudyti smulkias žuvis, reikėtų orientuotis į smulkiakomponentinį jauką. O ruošiantis gaudyti stambesnes žuvis – reikėtų rinktis jaukus su stambesnėmis jauko dalelėmis.

2 TEORIJA – teigia, kad bet kokiai mėgėjiškai vienos dienos žvejybai pilnai užtenka vien tik smulkiakomponentinio jauko mišinio. Į tokį jauką greitai sureaguoja smulkios žuvys, o ten kur smulkmė – greitai prisistato ir didesnės. Todėl važiuojant žvejoti vienai dienai – geriau pasidaryti smulkiakomponentinį „sportinio“ tipo jauko mišinį, su juo prisikviesti žuvis, o vėliau atfiltruoti kokybiškesnę žuvį stambesniu masalu. Autorius įsitikinęs, kad didinat masalą ant kabliuko ar jo porciją, filtruojamos didesnės žuvys.

Jaukų analizė

Nuo 12:30 min. rodomas sekančio jauko tyrinėjimas analogišku būdu. Nustatytos tokios jauko sudedamosios dalys:

- yra firminio aromatizatoriaus,

- yra kukurūzų kruopų,

- daug baltų paniravimo džiūvėsių,

- yra malto biskvito,

- yra daug kristaliukų, kurie pagal skonį identifikuoti kad tai druska. Apskritai apie druską autorius sako kad ji labai traukia žuvį. Neva panašiai kaip žvėrys mėgsta laižyti druską, tai taip ir žuvys. Ypač jo teigimu druska dirba pavasarį ir žiemą,

- yra daug smulkiai maltų riešutų (arachiso) dalelių.

Taigi principas vėl toks pats – penki ar šeši pagrindiniai  komponentai. Nesunku panašų jauką pasidaryti ir savo jėgomis.

Tada maždaug nuo 16:50 minutės testuojamas kažkoks vietinės gamybos jaukas. Testavimo principas vėl tas pats, ir identifikuotos tokios dalelės:

- daug kalendros (identifikuota tiek pagal kvapą, tiek pagal fizines daleles),

- daug spalvotų dalelių, pasirodė kad tai paprasti paniravimo džiūvėsiai, tiesiog dažyti įvairiomis spalvomis: raudonai, žaliai, geltonai, oranžiniai ar tiesiog pilkos dalelės. Atrodo kad jauke labai daug skirtingų ingredientų, o ten tiesiog daug spalvotų džiūvėsių,

- daug maltų kepintų saulėgrąžų (pasak autoriaus – maltos kepintos saulėgrąžos labai tinka karšiams, o štai kuojos jų nelabai mėgsta),

- kukurūzų kruopų.

Apibendrinant apie jaukų tyrinėjimus

Tyrinėjant ir ragaujant pirktinius jaukus neįmanoma tiksliai nustatyti jų sudėties, o tuo labiau proporcijų tarp skirtingų dalelių. Tačiau pagrindines sudedamąsias dalis, kurios sudaro didžiąją dalį jauko tūrio, nustatyti tikrai galima ir tai nėra super sudėtinga. Ir identifikavus pagrindines jauko dalis, galima panašių savybių mišinius gamintis savarankiškai. Anot autoriaus, taip jauko savikaina gaunasi žymiai mažesnė. Ypač jei produktai perkami didmeniniais kiekiais. Taip pat įgijus žinių apie jaukų sudedamąsias dalis, visada galima improvizuoti ir visaip pagerinti tiek savadarbių, tiek pirktinių jaukų savybes.

Nereikia bijoti jauko ragauti. Jei yra nuogąstavimų kad jauke gali būti kažkokių gyvūninės kilmės elementų – galima tiesiog jauką išspjauti po ragavimo, nebūtina jį valgyti.

Savadarbių jaukų gamyba ir sudedamosios dalys

Apie 23:13 min. šiame video įvardijamos pagrindinės jaukų sudedamosios dalys:

- jauko bazė (mažai kaloringa, silpnas skonis ir kvapas),

- skoniniai priedai,

- jauką skaidantys priedai,

- aromatizatoriai,

- jauką sunkinantys priedai,

- baltyminiai priedai.

Nuo 23:35 pasakojama apie pagrindinius savadarbių jaukų ingredientus:

* Paniravimo džiūvėsiai. Džiūvėsiai būna kvietiniai arba ruginiai. Jauke paprastai jų būna 20-30 % tūrio. Galima susirasti gamintojų parduodančių džiūvėsius didmeniniais kiekiais, taip būtų žymiai pigiau.

* Sėlenos. Lengvutės, gerai purena jauką, skaido jauko rutulį. Gerai tinka smulkmei, tarkime kuojoms.

* Smulkios pjuvenos. Skaido jauką.

* Kokoso drožlės. Skaido jauką, suteikia jam malonų kvapą. Tai gana brangus produktas.

* Saulėgrąžos – kepintos ir sumaltos kavamale. Labai tinka karšiams. Saulėgrąžas galima malti su lukštais, tada lukštų dalelės dirbs vandenyje panašiai kaip sėlenos. Galima malti nuluptas kepintas saulėgrąžas – toks priedas mažiau traukia smulkmę. Kai į jauką dedamos su lukštais maltos saulėgrąžos – tuomet paprastų sėlenų į jauką reikėtų dėti mažiau. Į vieną kilogramą džiūvėsių dedama apie 1/3 dalis sėlenų arba stambiai maltų saulėgrąžų su lukštais.

* Savadarbės saulėgrąžų išspaudos. Greitai gendantis produktas, jų ilgai negalima laikyti. Geriau naudoti kuo šviežesnes.

Apie sėklų paruošimą... 

Saulėgrąžas geriausia kepinti mikrobangėje. Maždaug 2-3 stiklinių kepinimui užtenka 3-4 minučių. Svarbu neperkepinti. 

Taip pat mikrobangėje patogu kepinti ir kanapių sėklas. Tik jos kepinamos kiek trumpiau, apie 2-3 minutes. 

Kad gerai sumalti visas sėklas, geriausia naudotis kavamale. Tinka paprasta maža standartinė buitinė kavamalė. Taip greituoju būdu galima prisigaminti daug naudingų produktų. Malant reikia įmaišyti šiek tiek sėlenų, tuomet mišinys nebus toks riebus.

Sumaltus priedus patogiausia dėti į atskirus maišelius / paketus. Nereikia jų iš anksto maišyti tarpusavyje, kiekvieną ingredientą reikėtų pasiruošti atskirai. 

* Maltos kanapių sėklos

* Kvietiniai miltai – gerai klijuoja.

* Malta kalendra

* Malti linų sėmenys – gerai vilioja karšius tiek savo kvapu, tiek skoniu.

* Avižiniai miltai (arba smulkiai malti avižiniai dribsniai) – gerai klijuoja.

* Kukurūzų miltai

* Žuvies miltai (pirktiniai) – gerai tinka karpinėms žuvims, pvz. karosams, karpiams.

* Maltas kačių ir šunų maistas.

* Džiovinti ir sumalti biskvitiniai keksiukai.

* Sausas pienas arba sausa grietinėlė – daug baltymų, žuvims patinka. Daro drumzlių debesį vandenyje.

* Kakavos milteliai – žuvims patinka skonis ir debesis kurį jie daro vandenyje.

* Vaikiški mišiniai kūdikiams.

* Sausainiai „Gaidelis“ (traiškyti ir malti) – vilioja žuvis savo skoniu, kvapu, gerai klijuoja jauką.

* Arachisas (kepinami mikrobangėje, maišomi su sėlenomis ir malami kavamale) – gerai dirbantis ingredientas. 

* Ricinos aliejus arba linų aliejus – žuvims vidurius paleidžiantys priedai. 

* Želatinas, želės saldainiai, marmeladas – duoda skonio, gerai tinka fyderinei žvejybai

* Krakmolas – gerai klijuoja

* Smulkinti vafliai – gerai ardo jauką. Galima naudoti klasikinius arba su įvairiais skoniais.

* Kukurūzų kruopos – gerai skaido jauką, labai populiarus ingredientas.

* Sausa gira (milteliai) – sprogdina jauko rutulį, naudojama kai vanduo šiltas, dėti į jau sudrėkintą jauką.

* Soda – veikia panašiai kaip aprašyti giros milteliai. Pradeda burbuliuoti vandenyje ir ardo jauko rutulį.

* Vanilė, cinamonas, kava – tai kvapikliai. Kava dar papildomai tamsina jauką. Vanilę mėgsta kuojos, cinamoną – karšiai. Galima vanilę su cinamonu sumaišyti tarpusavyje.

* Maistiniai dažikliai – gali būti naudojami ne tik maistui, bet ir jaukui.

* Kalendra – mėgsta karšiai.

* Firminiai aromatizatoriai – labai pagerina savadarbius jaukus. Paprastai maišomi į jau drėgną jauką. Mėgėjai gali naudoti dvigubai mažesnę normą negu rašoma gamintojo recepte. Gali būti ir purškiami jaukai. Pasak video autoriaus – stovinčiame vandenyje geriau skysti kvapai, srovėje – sausi kvapai.

Toliau maždaug nuo 46:35 min. jau rodoma ir aiškinama kaip daryti jauką atvykus prie vandens telkinio. Autorius rekomenduoja atskiras jauko dalis ne maišyti namuose, o atsivežti prie telkinio atskirai supakuotas. Taip dar galima kažką ant kranto pakoreguoti, jeigu tarkime atvykus pamatai kad žūklės sąlygos pasikeitusios. Jaukas maišomas ant kranto. 

Kvapų dėjimą į jauką autorius sieja su metų laiku:

• kai temperatūra virš 12 laipsnių -  galima drąsiai kvėpinti,

• kai temperatūra žemesnė nei 12 laipsnių – aromatikos reikėtų dėti mažiau,

• žiemą kvapų galima apskritai nedėti.

Jauko padavimas

Svarbu suprasti kaip jaukas dirbs ant dugno. Jei jaukinama ant dugno šlaito – jauką geriau formuoti ne į rutulius, o į plokščius „blynus“, kad nuskendę ant dugno nesiridentų šlaitu.

Jauką ant dugno reikia kloti kuo labiau koncentruotai, svarbu kad jis nusileistų tiksliai kur reikia. Reikia įvertinti ir jauko skendimo trajektoriją, todėl pvz. gaudant plūdine meškere jaukas visuomet metamas kiek arčiau, nedametant iki plūdės.

Atsargioms žuvims geriau apie ½ viso jauko iš karto sumesti žūklės pradžioje, o vėliau papildomai jaukinti atsargiai, nedidelėmis porcijomis.

Kai žuvys aktyvios, pasiteisina nuolatinis jaukinimas nedidelėmis porcijomis.

Tą patį jauko mišinį drėkinant galima paruošti trimis būdais:

- nedadrėkinti,

- normaliai sudrėkinti,

- perdrėkinti.

Nedadrėkintą jauką gerai naudoti žūklės pradžioje. Jis suformuoja jauko dalelių stulpą vandenyje. Tada galima jaukinti normaliai sudrėkintu jauku. Perdrėkintas jaukas gerai vilioja stambias žuvis, ilgiau plaunasi.

Norint tiksliai matyti jaukinimo vietą – galima į jauko rutulį įspausti sausų dalelių. Vandenyje tokios jauko dalelės kyla į paviršių ir taip galima pamatyti tiksliai kur guli jaukas.

Pamačius jaukinimo vietoj burbuliukus, reikia suprasti kad jaukinimo vietoje jau maitinasi žuvis. 

Jauko pavyzdys

Maždaug nuo 52:50 minutės autorius demonstruoja praktinį jauko gamybos pavyzdį. Daromas jaukas kuojoms, kai žūklės gylis iki 2 metrų, vanduo stovintis. 

Jauko sudėtis:

1 dalis – paniravimo džiūvėsiai

1/3 dalis – sėlenos (galima didinti iki ½)

1/3 dalis – malto biksvito

1/3 dalis – maltos kanapės (galima iki ½)

1/3 dalis – kukurūzų kruopos (gali sudaryti net 30-40 proc jauko mišinio)

2-3 šaukštai sausos grietinėlės

Žiupsnis avižinių kruopų kad būtų stambių ėdamų dalelių jauke

Rekomenduojama į gatavą jauką įdėti gyvų priedų.

Sudrėkintas jaukas paliekamas apie 20 minučių brinkti, tada papildomai įdedama apie 50 gr Sensas aromatizatoriaus.

Šiek tiek teorijos

Jauką rekomenduojama pertrinti per sietelį – taip išskaidomi susiformavę jauko gumuliukai, jaukas išpurenamas. Sijoti būtina ne visus jaukus.

Į jauką galima dėti kurmiarausio žemės. Ji jau būna gerai supurenta. Geriau naudoti tamsesnę žemę. Žemė dedama į jau sudrėkintą jauką. Priešingu atveju žemė sugertų per daug vandens ir jaukas drėktų netolygiai.

Papildomam ar finaliniam drėkinimui labai patogu naudoti pulverizatorius.  

Į upinius jaukus galima dėti molį. Molį galima maišyti vandenyje ir juo drėkinti jauką. Gaudant srovėje reikia kad jauko rutulys ilgai plautųsi, todėl dedamas molis arba kitokie jauką klijuojantys priedai. Taip pat iš tokių jaukų receptūros reikėtų išimti jauko ingredientus su lengvomis dalelėmis.

Galima pradžiai pasigaminti nedidelę jauko porciją, patikrinti kaip gavosi, o tada jei jaukas geras – pasigaminti pilną reikalingą jauko kiekį.

Anot autoriaus – jei prie paruošto jauko kibiro nuolat lenda širšės, reiškia jaukas gavosi gera ir patiks ir žuvims 😊

Na ir video pabaigoje autorius testuoja savo pagamintą jauką. Įmeta jauko rutulį į vandenį netoli kranto ir žiūri kaip jis dirba. Skaičiuoja per kiek suyra jauko rutulys (šiuo atveju per 4-ias minutes). Tada stebi kaip prie jauko suplaukia kuojų būrelis, bet atseit kuojas baido jauko šviesoka spalva, dėl ko verta jį padažyti tamsiau naudojant kurmiarausio žemę. 

Na ir dar kartą pakartojama teorija – jaukinti mažomis porcijomis bet dažnai, o rimtesnes žuvis bandyti atfiltruoti masalais ant kabliuko.

Reziumė

Šiame tekste atkartojau tai, ką video filmo autorius rodo ar pasakoja savo filme. Ar būtina aklai tikėti viskuo kas čia išdėstyta? Turbūt nebūtina, pats irgi iš savo patirties esu susiformavęs šiek tiek kitokių teorijų ar jauko gamybos bei jaukinimo principų. Tačiau didžioji dalis čia pateiktos informacijos tikrai gali praversti.

Su kuo tikrai privalau sutikti – kad toks požiūris į jaukinimą, bandymas suprasti jauko gamybos ir naudojimo principus, skatina žvejo kūrybiškumą ir didina praktines žinias. O tai teisingas kelias į sėkmę žvejyboje.