Pats lapkričio vidurys. Dauguma mano kolegų sportininkų jau yra uždarę savo šių metų žūklės sezonus apskritai ir šiltai sėdi namuose bei bendrauja čiatuose visokias blevyzgas. Nesiruošiu aš taip elgtis ir tokios sąvokos kaip "sezono uždarymas" net girdėti nenoriu. Galima galbūt tai pavadinti trumpomis atostogomis nuo varžybų, bet apie žūklės nutraukimą negali būti net kalbos.
Fyderio varžybų tai tikrai panašu kad šiemet jau nebebus, tai reiškia kad galima žvejoti savo malonumui arba, kas būtų žymiai praktiškiau - identifikuoti savo silpnąsias vietas per sezoną, ir stengtis treniruotėse pasitobulinti būtent tai ko reikia, kad išeliminuoti savo silpnybes. Mano viena iš silpnesnių vietų iki šiol vis dar buvo sistema tolimam užmetimui su sunkiomis "windows" tipo šėryklomis. Užmesti toli jau seniai moku, bet naudojama sistema nedirbo taip kaip reikia ir periodiškai vis pasitaikydavo kad pavadėlis apsisuka aplink ką nors ar šiaip susinarplioja, ir tenka gaišti laiką atpainiojimui ar pavadėlio keitimui. Per varžybas toks dalykas jau yra rimta techninė klaida ir bereikalingas laiko gaišimas. Pagrindinės problemos būdavo kai tekdavo naudoti plonus pavadėlius (pvz. 0,08 - 0,09 mm) ir sunkias windows tipo šėryklas. Su storesniais pavadėliais ar įprastų formų šėryklomis didesnių problemų neturėdavau.
Jau seniai buvau pamąstęs apie porą galimų tolimo metimo sistemų patobulinimų, kuriuos ir nusprendžiau ištestuoti praktiškai, kad kitiems metams varžybų sezoną pasitikčiau labiau techniškai pasikaustęs. Taigi, žūklės planas kaip ir aiškus, ir labai tinkama tam vieta - Pažaislio krantinė, kur dar tikiuosi ir kokios nors žuvies rasti, o ne tik tuščiai įrankį svaidyti. O ir orų prognozė rodo kad bus šilta diena, vėjas kaip tik į nugarą, reiškia nebus bangų ir gaudymas bus komfortiškas.
Jauką maišau iš vakaro, kad per naktį įgertų drėgmės, pabrinktų, ir taptų labiau inertiškas (t.y. kad dalelės dirbtų ne taip aktyviai kaip sauso jauko). Kadangi pagrindinis treniruotės tikslas techninių įgūdžių tobulinimas, važiuoju vienas ir gaudysiu be presingo - tai ir jauko kažkokio super stebuklingo nereikia. Galima maišyti ką nors iš sandėlio likučių ir nesukti galvos. Šaltajam metų laikui jau ieškausi jauko, pritaikyto šaltam vandeniui - t.y. tamsaus, skurdaus, smulkesnės frakcijos ir mažiau maistingo bei mažiau kvapnaus. Randu pakelį SENSAS Super Black Bremes - kaip tik panašu į tai, ko ir reikia. Kilogramas šio jauko bus bazė, o tūriui padidinti įdedu dar puskilį VDE Secret jauko. Pastarasis labiau universalios paskirties, bet irgi gerai tinka šaltam metų laikui į jaukų mišinius. Jauką prasijoju per 2mm sietą, ir nusijotas stambesnes daleles išmetu.
Su gyvais masalais jokių stebuklų nėra - užtenka šiek tiek uodo ir musės lervų, pinkų. Sueis ir ant kablio, ir į jauką.
Šeštadienio ryte Pažaislio aikštelėje prie vienuolyno jau automobilių gausu, tai reiškia kad ir žvejų netrūksta. Žvejoju įsibridęs nuo pedano, tai nebijau kad nerasiu vietos. Tai vienas iš sportinės įrangos privalumų - kad gali patogiai gaudyti tokiose vietose, kurios vietiniams "neįkandamos". Dėl to ir įsikuriu vadinamajame "pliažiuke", kur vietiniai negaudo nes pakrantėje užmesti meškerei trukdo krūmai bei medžiai. O kai žvejoju įsibridęs kelis metrus nuo kranto, tokie dalykai jau nebe aktualūs.