3 valandėlės Elikuose

Arba šiek tiek pamąstymų apie vidutinio lygio įrankius…

Pastarosios žūklės tikslas buvo išbandyti per žiemą įsigytą naują „septyniukę“ – 7 metrų ilgio teleskopinę meškerę be ritės, skirtą plūdinei žūklei.

Oras po išvakarėse praūžusios liūties su perkūnija buvo sunkiai prognozuojamas, todėl meškerės testavimui rinkausi žinomą telkinį, kuriame bent jau smulkmės galima pasigauti garantuotai bet kokiomis sąlygomis ir praktiškai bet kuriuo metų laiku – Elektrėnų šiltąjį kanalą.

Kaip ir tikėjausi, be kibimų nelikau, nors rezultatas tikrai ne stebuklas ir nelabai vertas dėmesio – 1,8 kg smulkmės per 3 žūklės valandas. Bet štai testuojama meškerytė paliko visai neblogą įspūdį, todėl nusprendžiau brūkštelėti keletą pastebėjimų apie vadinamuosius vidutinės klasės įrankius…

Pamenu, kaip klubo „Ant bangos“ treneris mokino mus plūdinės žūklės pradžiamokslio. Atklausėm konkrečią paskaitą apie ilgąsias teleskopines meškeres – kokie įrankiai yra „teisingi“, kokios plonytės ir lanksčios turi būti viršūnėlės, kad meškerės svoris neturi viršyti tam tikro skaičiaus gramų pagal jos ilgį ir t.t.

Visa tai skamba labai gražiai, tik mažytė smulkmena - „teisingos“ sportinės meškerės kainuoja grubiai 100 Lt už tiesinį metrą, o jų rekomenduojama turėti visą komplektą ilgių, tarkime nuo 5 metrų iki 9 metrų ilgio (o gaminamos jos net iki 11 metrų). Tai galima nesunkiai pasiskaičiuoti kiek reikėtų atseikėti šlamančiųjų teisingam komplektėliui teisingų meškerių. Tarkime, toks 5-6-7-8 metrų meškerių komplektas kainuotų apie 2,5 tūkst.Lt (vien tik meškerėms, nekalbant apie kitą įrangą) :(

Elementarus „teisingos“ sportinės septynių metrų teleskopinės meškerės pavyzdys: MILO Leviathan, ilgis – 7m, svoris – 230 g., storiausios dalies diametras tik 24,5 mm. Ir kaina – viso labo apie 200 eurų :) .

Su visa pagarba treneriui, bet bliamba, na niekaip savęs nepriverčiau tokio lygio investicijoms, juolab kad plūdinė meškerė yra toli gražu ne vienintelis ir ne pagrindinis mėgstamas žūklės būdas (juk reikia kartais ir spiningėliu, ir dugnine pamosuoti, vobleriukų naujų įsigyti ir pan.). Todėl šiek tiek praignoruodamas rekomendacijas, sąmoningai ieškojau vadinamosios vidutinės klasės įrankių. Tokios meškerės yra kaip minimum dvigubai pigesnės, ir gerai paieškojus galima rasti visai neblogo inventoriaus. Pakankamai gausus yra kaimynų lenkų gamintojų asortimentas. Šios šalies žvejai rodo labai gerus rezultatus sportinėje žūklėje, gal todėl ir lenkiškuose žūklės reikmenų kataloguose netrūksta pasirinkimo.

Po ilgų ieškojimų, sau irgi pavyko susirankioti prieinamomis kainomis 5-6-7-8 metrų meškerių komplektėlį iš lenkiškų Jaxon – Mikado – Konger asortimento. Visos su lanksčiomis pilnavidurėmis viršūnėlėmis, ir svorius rinkausi kaip įmanoma arčiau vadinamųjų „teisingų“ sportinių meškeryčių. Pvz., meškerių svoriai pagal jų ilgius: 5m – 146 g, 6m – 250 g, 7m – 300 g, 8m – 324 g, tikrai sutelpa į proto ribas ir paprastam žvejui mėgėjui, manau, yra visai priimtini.

Dar reikia atkreipti dėmesį, kad tarp vidutinės klasės įrankių labai dažnai pasitaiko meškerių, sukomplektuotų storesnėmis tuščiavidurėmis viršūnėlėmis. Jų galiuko diametras būna apie 1,5 – 1,8 mm (kai plonųjų viršūnėlių apie 0,5 – 0,65 mm). Tokia viršūnėlė jau yra nelanksti, tad dirba tik visas kotas per savo ilgį.

Nors tokių meškerių bendras svoris kartais būna visai neblogas, bet dėl tų storų viršūnėlių visada į jas žiūrėdavau labai skeptiškai. Man jos atrodė per grubios, ir asocijavosi su storais valais bei sunkiomis plūdėmis, ir su kokia 50 proc. nerealizuotų kibimų :)

Bet taip jau gyvenime būna, kad ko baiminiesi, tą ir gauni. Kaip tyčia bičiulis buvo sulaužęs mano „septyniukę“, todėl per žiemą ieškodamas kuo ją pakeisti ir nieko įdomesnio neužtaikęs, įsigijau nebrangią prancūzų gamintojo Caperlan „septynkę“. Kaina ir buvo pagrindinis argumentas, dėl ko ją įsigijau. Nes svoris jos kažkur apie 400 g, o tai jau gana nemažai, ir sukomplektuota ji su taip nemėgstama tuščiavidure viršūnėle, kas man labiausiai ir kėlė nerimą ir todėl rūpėjo ją išbandyti praktiškai, kad žinoti ar nereikės jos išmest į šiukšlyną ir atsiprašyti trenerio.

Važiuodamas į žūklę buvau garantuotas, kad su tokiu „kuolu“ smulkmės bus neįmanoma tinkamai pakirsti, arba kad pusė pakirstos žuvies traukiant „nusipurtys“. Bet kaip ne keista, vaizdelis prie vandens pasirodė kardinaliai priešingas. Pakirtimo procentas gavosi netgi labai geras. Traukiant nenusipurtė nei viena žuvis. Netgi smulkiausias aukšles pavykdavo pakirsti be jokių problemų, ir tai turint omenyje kad žūklavietės gylis siekė vos ne 4 metrus. O kuojas ir plakiukus tai apskritai galima lupti atsipūtus.

Nors meškerės galiukas ir nelankstus, bet įrankis pakankamai gerai amortizuoja visu savo ilgiu, ir visai tvarkingai susidraugavo su pagrindiniu 0.12 mm valu ir 0,10 mm pavadėliu. Beje, dėl meškerės svorio, tai manyčiau kad ilgai meškerei 400-450 gramų, na ilgesniems modeliams gal ir 500 g, būtų ta protinga riba, kurios nevertėtų peržengti. Nors pamosavus su saviške apie 400 g (realybėje gal ir daugiau) sveriančia meškere tris valandas jokio nuovargio neatsirado, bet lengvesnis svoris tikrai būtų smagiau.

Taigi, reziumuojant, atrodo kad tos vidutinės klasės meškerės, su tuščiavidurėmis viršūnėlėmis, realybėje nėra jau tokios baisios. Ir kad dėmesį labiau reikėtų kreipti ne į viršūnėlę, o į bendrą įrankio svorį. Tikrai žinau kad patestuosiu šį įrankį įvairesnėmis sąlygomis – ir dideliame ežere, ir upėje su stipresne srove. Bet jei rezultatai bus panašūs, tai teks pakeisti nuomonę ir pripažinti kad tokio lygio įrankių visiškai užtenka pilnavertei mėgėjiškai žūklei, ir visai nebūtina vaikytis brangių sportinių madų. O tai tik dar labiau praplečia meškeriojimo galimybes per daug nenuskriaudžiant ir šeimos biudžeto.

Dar šiek tiek nukrypstant nuo temos… Neseniai internete kaip tik skaitinėjau poros metų senumo straipsnius apie Elektrėnų kanalo valymą. Tada keli žūklės klubai organizavo talką, forumuose pilna gražių nuotraukų su sutvarkytomis pakrantėmis ir pan. Mes su savo klubu taip esame kažkada tvarkę vieną kitą šio kanalo ruoželį. Labai šaunu, kad atsiranda gerų žmonių, aukojančių savo laiką ir darančių gerus darbus. Nu bet mlia, nespėja vieni žmonės padaryti gero darbo, tai būtinai turi atsirasti „kiauleikių“, kurių dėka kanalo pakrantės vėl atrodo taip, kaip šioje fotkėje. Ir panašus vaizdelis tęsiasi palei visą keliuką, esantį kanalo pakrantėje. Akivaizdu, kad Mazuroniui dar yra gražaus darbelio, pagalvojant kaip būtų geriau sutramdyti tokius piktybinius šiukšlintojus.

2014-05-20 parašė Tomas V.