Naudingos smulkmenos (3) - spiningavimas iš valties

Esu savo blogui brūkštelėjęs porą straipsniukų apie įvairius žvejybai skirtus aksesuarus bei smulkmenas, palengvinančius žvejybos procesą. Juose pagrindinis dėmesys buvo skirtas daiktams, susijusiems su žūkle plūdinėmis ar dugninėmis meškerėmis.

Šį kartą nusprendžiau skirti daugiau dėmesio žūklei spiningu ir ypač spiningavimui iš valties. Iš dalies šią mintį paskatino tai, kad šią žiemą ir pats turėjau galimybę kritiniu žvilgsniu įvertinti savo anksčiau susikomplektuotą inventorių ir daug ką patobulinti arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsinaujinti. O tas atnaujinimo priežastis ir savo prielaidas inventoriaus parinkimui nutariau aprašyti detaliau. Galbūt kam nors vienas ar kitas mano aprašytas dalykas pravers.

Taigi, trumpam pamirškime tokius dalykus kaip spiningus, rites, valus, masalus ir pan. Dabar nenagrinėsime jų darbinių subtilybių, atskirų gamintojų ir pan. Norėčiau atkreipti dėmesį į atrodytų ne pirmo būtinumo, bet irgi pakankamai svarbų inventorių. O konkrečiau – pabandysiu apžvelgti tokius klausimus:     

Kaip transportuojame meškerykočius?

Šiuolaikiniai žymių firmų spiningai kainuoja pakankamai rimtas sumas pinigų. Nors kartais gamintojai pakuoja kiekvieną spiningą į atskirą futliarą, bet tai būna gana retai ir dažniausiai taip pakuojami labai brangūs įrankiai. O labiausiai tikėtina, kad nusipirkę spiningą mes jį gausime medžiaginėje įmautėje. 

Tai nėra blogai, bet tai nėra pats tinkamiausias sprendimas meškerykočių transportavimui. Medžiaginė įmautė menkai teapsaugo spiningą nuo mechaninio poveikio, o rizikos veiksnių spiningautojui keliaujant į žūklę yra tikrai daug. Juk tame pačiame automobilyje su meškerykočiais keliauja ir aibė kito bagažo, krepšių ir pan. Kurie gali meškerykočius užspausti ar ant jų užkristi, kas dažnai baigiasi sulaužytais žiedeliais bei viršūnėlėmis. Panašiai gali nutikti ir vežant ilguosius spiningus, kurie išardyti į dvi dalis siekia iki 1,55 m ilgio, o tai jau viršija daugumos automobilių vidaus salono plotį. Užtenka kartais neapsižiūrėjus neatsargiai trinktelėti automobilio durimis ir tenka gailėtis :)

Na o dabar pereinant nuo lyrikos prie konkrečių sprendimų, pažiūrime kokie gi yra variantai spiningų transportavimui ir kokiais trūkumais ar privalumais jie pasižymi:

MEDŽIAGINIAI DĖKLAI – vienas iš pigiausių sprendimų, bet toli gražu ne idealiausias. 

+ 1) nebrangūs; 2) galima transportuoti meškerykočius su sumontuotomis ritėmis; 3) dažniausiai yra papildomos talpos ar kišenės, kur telpa kiti aksesuarai, pvz. graibšto kotas, echoloto laikiklis ir t.t.;  4) telpa daug spiningų

-  1) nepakankamai gera apsauga nuo mechaninio poveikio

PUSIAU KIETI DĖKLAI – tarpinis variantas tarp medžiaginio dėklo ir futliaro.

+ 1) pakankamai neblogai apsaugo nuo mechaninio poveikio; 2) galima transportuoti meškerykočius su sumontuotomis ritėmis; 3) dažniausiai yra papildomos talpos ar kišenės, kur telpa kiti aksesuarai, pvz. graibšto kotas, echoloto laikiklis ir t.t.;  4)  patogūs transportavimui tiek nešant rankoje, tiek ant peties

-  1) kaina, priklausomai nuo gamintojo, siekia 30-50 EUR, kartais ir daugiau, kas daugumai ne itin fanatiškų meškeriotojų jau pradeda atmušinėti fantaziją;  2) negarantuoja pakankamos apsaugos nuo stipresnio mechaninio poveikio (pvz., netyčinio užmynimo ar atsisėdimo ant dėklo)

KIETI APVALŪS FUTLIARAI – tokiuose futliaruose dažnai būna supakuoti brangūs firminiai spiningai. Bet galima tokių dalykų rasti ir daugelio gamintojų kataloguose už pakankamai demokratišką kainą. Futliaro principas – plastikinis vamzdis su pamušalu ir paminkštinimu iš vidinės pusės ir apvilktas audiniu iš išorės.  

+ 1) gerai apsaugo nuo mechaninio poveikio; 2) nėra labai brangūs; 3) patogūs transportavimui tiek nešant rankoje, tiek ant peties

-  1) į futliarą telpa tik meškerykotis, rites ar kitus aksesuarus jau teks pakuoti kažkur kitur;  2) į vieną futliarą dažniausiai telpa tik vienas spiningas, ypač jei jo žiedeliai nemaži

BAZUKOS – taip vadinasi specialūs plastikiniai futliarai, kurie būna reguliuojamo ilgio ir savo forma yra panašus į prieštankinį ginklą, dėl to ir pavadintas taip.  

+ 1) iš esamų sprendinių manau kad geriausiai užtikrina apsaugą meškerykočiams; 2) galima reguliuoti ilgį, todėl patogu transportuoti tiek ilgus, tiek trumpus spiningus 

-  1) brangiai kainuoja;  2) yra gana sunkūs ir gremėzdiški

Yra nagingų arba bent norinčių tokiais būti žvejų, kurie pasidaro įvairių savadarbių gaminių iš santechninių PVC vamzdžių ar dar kažko panašaus. Į atskirą kategoriją tokių gaminių netraukiau, tegul tai ir lieka žvejų auksarankių hobiu. Kažkada pats irgi esu bandęs meistrauti savadarbius futliarus, bet įsigijus normalų pirktinį gaminį jie visi be sentimentų nukeliavo į sąvartyną.

Šiuo metu esu įsigijęs ir naudoju dvigubą 1,5 m futliarą, kuris yra parodytas nuotraukoje aukščiau. Jį radau „Esmeros“ parduotuvėje ir kainavo jis visai nebrangiai. Kadangi į žūklę nebeimu daugiau kaip dviejų spiningų – šiuo metu jis idealiai pateisina mano poreikius. 

Kaip transportuojame rites?

Yra meškeriotojų, mėgstančių vežiotis surinktus su rite ir valu meškerykočius. Dažniausiai taip elgiasi savaitgaliniai žvejai, kurie į žvejybą žiūri labiau kaip į atsitiktinę pramogą o ne kaip į rimtą veiklą. Bet esu matęs ir spiningautojų, kurie vežiojasi taip suruoštus spiningus.

Nemanau kad tai yra tinkamas būdas, todėl pats rites į žūklę vežuosi specialiuose dėkliukuose, juolab kad į mano cilindrinį meškerių futliarą telpa tik spiningai. Ričių dėklai yra nebrangus, bet labai patogus dalykas. Jie būna viengubi arba dvigubi. Ir juose patogu vežiotis ne tik rites, bet ir papildomus būgnelius su pakaitiniais valais. Tad žūklės metu galima labai nesunkiai pasikeisti pvz. būgnelį su monofilamentiniu valu į kitą būgnelį su pintu ir t.t.

Kaip transportuojame ir kaip elgiamės su spiningo masalais?

Kad spiningo masalus patogu laikyti specialiose plastikinėse dėžutėse, parinktose atsižvelgiant į masalų dydį, žino visi. Spiningautojai turėtų gerai žinoti PLANO pavadinimą – šis prekės ženklas daugeliui asocijuojasi su labai kokybiškomis ir patogiomis plastikinėmis įvairaus dydžio dėžutėmis. Klausimas kitas – kur tas dėžutes dėti ir kaip su masalais elgtis valtyje? Galima dėžutes su masalais susimesti į vieną krepšį kartu su visais kitais daiktais, galima apskritai nešiotis masalus kokiame nors kibire ar panašiai. Prisigalvoti galima daug ko, bet vertėtų pasidomėti ką šiam tikslui siūlo žūklės reikmenų gamintojai...

MEDŽIAGINIAI MASALŲ KREPŠIAI – paprastas bet labai patogus daiktas tvarkingam masalų laikymui ir transportavimui. Paprastai tokie krepšiai būna pritaikyti standartinių dydžių plastikinėms masalų dėžutėms, kurių dažniausiai į krepšį telpa nuo 2 iki 5 vnt. Galima namuose masalų turėti kad ir tūkstantį, o į ruošiantis žūklei į krepšį susidedame tik dėžutes su reikiamais gaminiais. Tarkime važiuojant padžigauti – susidedam dėžutes su guminukais, važiuojam lydekauti – susidedam dėžutes su vobleriais ar blizgėmis ir t.t.

+ 1) nebrangūs; 2) talpūs - priklausomai nuo modelio, sutelpa ne tik dėžutės su masalais, bet ir kiti aksesuarai, įrankiai, ritės ir pan.; 3) yra lengvi ir patogūs transportavimui;  4) lengva keisti krepšio turinį pasirenkant dėžutes su reikiamais masalais

-  1) neatsparūs vandeniui – per lietų peršlampa kiaurai, arba pritaškius į valtį vandens peršlampa dugnas;  3) ne itin gerai apsaugo nuo stipresnio mechaninio poveikio 

PUSIAU KIETI MASALŲ KREPŠIAI – labai panašus variantas į aukščiau aprašytą, tik šiems krepšiams dažniausiai gaminamas specialus pakietintas dugnas, o ir patys krepšiai pasiūti iš pakankamai standžios medžiagos, kas leidžia net ir tuščiam krepšiui išlaikyti standžią formą. 

+ 1) standūs krepšiai gerai apsaugo daiktus nuo mechaninio poveikio ir yra patogūs naudoti; 2) talpūs - priklausomai nuo modelio, sutelpa ne tik dėžutės su masalais, bet ir kiti aksesuarai, įrankiai, ritės ir pan.; 3) patogūs transportavimui;  4) lengva keisti krepšio turinį pasirenkant dėžutes su reikiamais masalais

-  1) brangiai kainuoja;  2) per didelį lietų vis tiek sugeba praleisti vandenį per siūles; 3) ganėtinai sunkūs 

VANDENIUI ATSPARŪS MASALŲ KREPŠIAI – paprastas bet labai racionalus ir patogus sprendimas. Pats šiuo metu pasirinkau ir naudoju būtent šį variantą masalų dėžutėms laikyti. Prieš tai naudodavau AWA-SHIMA pusiau kietą krepšį su pakietintu dugnu, neva iš neperšlampamos medžiagos, tokį koks parodytas aukščiau nuotraukoje. Viskas buvo šaunu ir patogu, bet... kai valtyje užklupdavo geras lietus, šis krepšys vis tiek sugebėdavo kažkaip praleisti vandenį (įtariu kad per siūles), o lietui pasibaigus tas vanduo iš krepšio išbėgti neskubėdavo, todėl visi daiktai krepšyje plūduriuodavo tiesiogine žodžio prasme. Iš esmės šis nepatogumas ir nulėmė mano apsisprendimą pirkti naują gaminį.

+ 1) nebrangūs; 2) lengvi; 3) patogūs transportavimui;  4) patogūs naudoti – lengvai ir greitai atsidaromas, lengva išimti ar įdėti daiktus žūklės metu; 5) standūs krepšiai gerai apsaugo daiktus nuo mechaninio poveikio;  6) per lietų garantuoja 100 procentinę apsaugą nuo vandens

-  1) mažiau talpūs nes neturi atskirų skyrių ar kišenių

PLASTIKINĖS MASALŲ DĖŽĖS

Tai yra didelės plastikinės dėžės - konteineriai, dažniausiai gaminami dviejų tipų. Vienas tipas labiau primena standartines įrankių dėžes, kokių galima prisižiūrėti statybos parduotuvėse. Tokios dėžės dažniausiai gaminamos išsiskleidžiančios į dvi puses, ir jos turi daug smulkių skyrių ir/ar stalčiukų, į kuriuos galima krauti masalus ar kitus aksesuarus.
Kitas variantas - didelės stačiakampės dėžės, į kurias dažniausiai iš šono įsikiša kelios standartinės dėžutės, o viršutinėje dalyje padaryta daug smulkių skyrelių visokioms smulkmenoms. Vieni iš žymesnių tokių konteinerių gamintojų - PLANO arba FLAMBEAU. Pastebėjau, kad šio tipo konteinerius mėgsta sportininkai spiningautojai, tiek treniruotėse, tiek varžybose. Tai yra logiška, nes dažnai važiuojama treniruotis į nepažįstamus telkinius, neaišku kaip keisis oro ir žūklės sąlygos varžybose ir pan. Todėl sportininkai ir vežasi tokį didelį kiekį masalų, kad surasti kas tą dieną "dirbs".
Mėgėjiškoje žūklėje, ypač jei važiuojama iš anksto pasiruošus ir turint konkretų veiksmų planą  (pvz. planuojama tik ešerių žūklė mikrikais arba tik lydekų žūklė vobleriais ir pan.), dažniausiai tokio kiekio masalų tampytis tikrai neverta ir tai kaip tik gali būti neigiamas faktorius, kuris trukdo  dėmesį ir žvejys užsižaidžia nuolatiniu masalų keitimu, vietoje to kad susikoncentruoti į pravedimo kokybę ar žūklės vietos pasirinkimą ir t.t.
O dabar smulkiau apie jų privalumus ar trūkumus...
+ 1) patogūs transportavimui; 2) didelė talpa - telpa labai daug smulkių masalų ir aksesuarų;  3) patogūs naudoti – lengvai ir greitai atsidaro, lengva išimti ar įdėti daiktus žūklės metu; 4) pakankamai gera apsauga nuo lietaus, nebent nesandariai užsidaro dangteliai;

-  1) brangūs; 2) sunkūs; 3) nepraktiška, jei norima žūklauti tik tam tikrais masalais (be reikalo tenka tampytis ir tą dalį masalų, kurie nenaudojami tą dieną žūklėje; 4) įrankių dėžės tipo modeliai nėra labai praktiški, nes nepritaikyti masalų keitimui; 5) nelabai tinka didelių gabaritų masalams

SPECIALŪS KREPŠIAI DIDELIEMS MASALAMS

Kartais dar galima aptikti specialius kibirus ar krepšiukus, skirtus dideliems masalams – pilkeriams, dideliems velkiavimo vobleriams ar XXL dydžio riperiams. Jie paprastai turi apie 20 ar 30 atskirų sekcijų, į kurią talpinamas atskiras masalas, kad jis nesipainiotų su kitais ir būtų lengvai pasiekiamas. Tai labai patogus sprendimas, kuris užtikrina gerą apsaugą masalams ir tuo pačiu jie patogiai pasiekiami ir kompaktiškai supakuoti, tad toks krepšys neužima daug vietos.

Spiningautojams, besiorientuojantiems tik dideles žuvis, tai labai patogus aksesuaras, turintis gal tik vieną trūkumą – susikomplektavus vieną krepšį, kitiems masalams greičiausiai kad teks įsigyti antrą. Nes prieš kiekvieną žūklę keisti masalus krepšyje nebūtų pats dėkingiausias užsiėmimas. 

SPECIALŪS LAIKIKLIAI MASALAMS

Dar yra tokie labai kompaktiški bet patogūs dalykėliai, kaip specialūs laikikliai masalams. Tai paprastai nedidučiai plastikiniai aksesuarai, prilipdomi arba prisukami prie valties borto ar suoliuko. 

Pateikiu žemiau kelias nuotraukas su pavyzdžiais, kur labai gerai matosi jų naudojimo principas, tad atskirai net nelabai ir verta aprašinėti.

Ką gi, labai norėčiau tęsti įvairių įdomių dalykų aprašymą toliau, tačiau pamačiau, kad straipsnis gaunasi pakankamai ilgas ir nedėkingas skaitymui. Tad laukite sekančios straipsnio dalies...