ŠIEK TIEK TEORIJOS…
Teoriškai, ant blanko nurodyti skaičiai turi reikšti masalų svorio ribas, kuriose spiningas dirbtų efektyviausiai. T.y. nuo masalo, kurio svoris atitinka viršutinę nurodytą ribą, blankas turi ne tik kad nelūžti, bet ir užtikrinti tam tikrą galios atsargą, reikalingą normaliam stipriam metimui atlikti. Kokybišku spiningu galima užmesti ir dvigubai didesnio nei nurodyta svorio masalus, ir jis nesulūš. Tačiau metimas tokiu atveju jau bus ne itin kokybiškas. Spiningo blankas per daug apkraunamas metimo metu, ir metimas yra ne toks tolimas, koks jis būtų naudojant galingesnį meškerykotį.
Tokiu būdu, su viršutine užmetimo riba kaip ir viskas daugiau ar mažiau aišku. Kai reikia maksimaliu atstumu užmesti, tarkime poroloninę žuvelę su 28 g svorio galvakabliu, tai vienodai gerai tiks bet koks galingas spiningas su realia užmetimo riba ne mažiau kaip 30-35 g (turint omenyje, kad naudojama labiausiai mūsuose paplitusi beinercinė ritė su teisingai suvyniotu valu). Priklausomai nuo spiningo akcijos (blanko išlinkimo geometrija ir jo standumas), skiriasi metimo stilius, tačiau visumoje net visiškai skirtingų įvairių gamintojų spiningų rezultatai bus gana panašūs. Tiesiog su vienu spiningu bus fiziškai lengviau atlikti metimą, o su kitu jau teks padirbėti iš peties. Tuo ir paremtas ganėtinai subjektyvus spiningų skirstymas į „tolimojo užmetimo“ ir į tokius, kurie „meta vidutiniškai, bet gerai dirba“.
Paprastas eksperimentas su tuo pačiu masalu, rite ir valu, tačiau skirtingų akcijų spiningais, lengvai įrodo, kad masalas užmetamas tokiu atstumu, kuris labiau priklauso ne tiek nuo meškerykočio savybių, kiek nuo oro pasipriešinimo poveikio masalui ir nuo valo nusivyniojimo nuo ritės sklandumo. Ir kad ir kaip mums norėtųsi, tačiau žymiai viršyti maksimalią konkretaus masalo užmetimo nuotolio ribą (nedidinant masalo svorio ir nekeičiant aerodinaminių savybių) galima tik vienu būdu – ploninant valą. Šis parametras iš tikrųjų labai svarbus. Net ilgesnio spiningo naudojimas, nepaisant visuotinai paplitusių teorijų, duoda labai nedidelį užmetimo nuotolio padidėjimą. Galite išbandyti patys. Tik reikia nepatingėti ir gerai sužymėti distanciją kur nors sausumoje, kad galima būtų tiksliai fiksuoti užmetimo nuotolį ir jo pokyčius.
Su apatine spiningo užmetimo testo riba viskas kur kas sudėtingiau. Ji reiškia minimalų masalo svorį, nuo kurio spiningo blankas vis dar bus apkraunamas metimo metu. Žūklės parduotuvėse dažnai apstu pirkėjų, kurie tarkime atsisako pirkti spiningą su 7-40 g užmetimo testu, pasirinkdami pavyzdžiui kitą, kurio testas 5-35 g, nors kokybė akivaizdžiai prastesnė. Tokį pasirinkimą dažniausiai paaiškina taip: „kadangi turiu voblerių, kurie sveria 5 g ir man teks juos naudoti, tai ir pasirinkau spiningą su mažesniu testu“. Tokio pobūdžio išvados yra labai klaidingos. Ir pirmiausia jau vien dėl to, kad dauguma gamintojų, propaguojančių masinę gamybą, apskritai rašo testus „iš lemputės“ ir neaišku kuo motyvuodami. Žvejai dažniausiai tiki tuo kas parašyta, o ne savo pojūčiais. Apatinė testo riba greičiau jau reiškia tam tikrą spiningo jautrumo ribą, kuri leidžia naudoti nurodyto svorio masalus ir jausti jų darbą. Nors ir ši sąvoka taip pat nėra visiškai tiksli. Juk kartais 2 g vobleriuko žaidimą kokybiškai galima jausti ir vidutinės galios spiningu, ant kurio gamintojas nurodęs, pvz., 7-16 g ribas.
EKSPERIMENTAS
Tai ką gi reiškia apatinė testo riba ir kokios jos mažinimo pasekmės? Kad tai išsiaiškinti, mes atlikome paprastutį, bet gana griežtą eksperimentą. Mėtėme lengvus masalus skirtingais spiningais, tiksliai matavome užmetimo nuotolį ir aiškinomės dėsningumus. Ritė ir valas buvo naudojami tie patys – 2500 dydžio pagal Shimano klasifikaciją iki pat kraštų privyniota labai plono pinto PE valo, kurio nurodytas storis 0,09 mm ir kuris minimaliai įtakotų užmetimo nuotolį. Žymėjimą užmetimo nuotoliui matuoti ir „ugnies liniją“ įrengėme ant lygaus lauko keliuko. Matavimai buvo atliekami 0,5 m tikslumu. Testuojami masalai nusileisdavo į minkštas keliuko dulkes ir neatšokdavo į šonus, kas galėtų iškreipti rezultatą. Pačius metimus atlikdavome atsižvelgdami į naudoto spiningo tipą (ačiū dievui, patirtis leidžia kokybiškai mėtyti bet kokio tipo kotais). Šis faktorius labiausiai jautrus kritikai, tačiau mes pasistengėme visą pripratimo prie spiningo procesą supaprastinti. Su visais spiningais prieš tai buvo treniruojamasi, ieškant būdų pasiekti tolimiausią metimą. Įvairių nesąžiningų būdų, tarkime įsibėgėjimo prieš starto liniją, mes nenaudojome.
Spiningus naudojome tiek pačius įvairiausius, tiek ir sisteminamus pagal tam tikrus parametrus (pvz., vienos serijos skirtingo galingumo kotai). Pagal bendrą nuomonę, pagal pojūčius jie visi daugmaž atitiko nurodytus jų užmetimo testus. Eksperimentams rinkomės nevėjuotas dienas, kadangi atvirame ore vėjas stipriai įtakotų rezultatus. Po kelių bandomųjų metimų, atlikdavome keturis – penkis įskaitinius, kurių pagrindu apskaičiuodavome vidutinius užmetimo atstumus kiekvieno tipo masalui.
Pagal vidutinį kiekvieno masalo tipo (o jų buvo trys) užmetimo atstumą nustatydavome spiningo užmetimo savybių ypatumus. Nusprendėme nenaudoti metimams svarelių, kad testų rezultatai kuo labiau atitiktų realiais žūklės sąlygas, todėl naudojome lengvutį ešerinį minnow klasės voblerį (4 cm ilgio ir 1,5 g svorio), lydekinį voblerį (9 cm ilgio ir 7,4 g svorio). Šie masalai, atvirai sakant, nepasižymi geromis skrydžio savybėmis, todėl į eksperimentą įtraukėme ir 3,5 g Kastmaster pjautinę blizgutę. Šį masalą išoriniai veiksniai įtakojo mažiausiai.
AR TIKRAI ILGESNIS SPININGAS YRA GERESNIS?
Pradžioje norėjome išsiaiškinti, ar lengvo spiningo ilgis įtakoja užmetimo nuotolį. Ilgiems ir galingiems spiningams šis parametras, nors ir nežymiai, tačiau įtakoja užmetimo nuotolį. Lengvoje klasėje realybė yra visiškai kitokia.
Pirmuoju bandomuoju spiningu tapo vidutinio kainų lygio įrankis Banax Ultra, kurio ilgis 1,98 m, o nurodytas užmetimo testas 2-11 g. Normalus ir ganėtinai populiarus spiningas pasirodė garbingai. Tarkime, mane patį nustebino, kad 1,5 g vobleriukas nuskriejo net 20 m! Būtent toks pasirodė jo vidutinis užmetimo nuotolis. Didysis vobleris nuskriejo 34 m, o kompaktiškasis Kastmaster‘is – 41 m.
Sekančiu bandymu testavome tos pačios serijos spiningą, tačiau 0,5 m ilgesnį – Banax Ultra 2,44 m ilgio ir nurodytu 3-14 g užmetimo testu. Blanko akcija praktiškai identiška, blanko konstrukcinės medžiagos tos pačios. Pažiūrėsime, kaip paveiks papildomas pusmetris meškerykočio ilgio. Pirmas testinis metimas, ir… ešerinis vobleriukas krenta į dulkes 20 m atstumu. Antras bandymas – vėl 20 m. Trečiuoju bandymu – tie patys 20 m. Vidutinis užmetimo nuotolis šiuo masalu yra visiškai toks pats, kaip ir prieš tai naudoto trumpesnio spiningo. Galbūt kompaktiškas Kastmaster‘is nuskries toliau? Deja, nenuskriejo, kad ir kaip mes stengėmės. Vidutinis užmetimo nuotolis taip ir liko 41 m, koks buvo ir naudojant trumpą spiningėlį. Šiokio tokio užmetimo atstumo padidėjimo, vos viršijusio 0,5 m, mes pasiekėme tik užmetant lydekinį voblerį. Tačiau šiuo atveju pusės metro atstumo padidėjimas yra lygus bendram meškerykočio pailgėjimui. Taigi santykinis užmetimo nuotolio padidėjimas išaugo labai nežymiai, viso labo 0,2 m.
O kas būtų paėmus dar ilgesnį meškerykotį? Trimetrinio lengvo Banax spiningo nesugebėjome rasti. Tačiau radome labai panašių savybių Jaxon firmos spiningą Zander – ilgis 2,95 m, užmetimo testas 5-15 g. Gaminamas lenkų firmos Europos rinkai ir skirtas starkių gaudymui, šis spiningas palieka gerą įspūdį net lyginant su brangiais japoniškais kotais ir yra laikomas tolimojo metimo įrankiu. Nusprendėme išsiaiškinti, kaip paveiks užmetimo nuotolį papildomas meškerykočio ilgio metras.
Keletas metimų lengvu vobleriu… ir 20 m distancijos viršyti nepavyko (vidutiniškai tik 19,5 m). Kur kas ilgesnis spiningas ryškiai „užsikrauna“ metimo metu, tačiau masalo pasiųsti toliau nesugeba. Teoriniai privalumai šiaip ne taip realizavosi tiks užmetant sunkesnįjį voblerį ir Kastmaster‘į, kuriuos pavyko užmesti atitinkamai 1 m ir 1,5 m toliau (vidurkis 0,7 m). Ir vėlgi – metimo nuotolio padidėjimas prilygo paties spiningo ilgio padidėjimui, tai reiškia kad realus masalo skrydis nei kiek ne tolesnis. Eksperimentų rezultatai pateikti 1 lentelėje.
Taigi kokią gavome išvadą? Nusprendėme kad tolimesnėje eksperimento eigoje rimtai nebevertinsime meškerykočio ilgio kaip svarbaus veiksnio, o susikoncentruosime ties apatine užmetimo testo riba, dėl kurios, tiesą sakant, ir organizavome visą šį eksperimentą.
LIAUNI AR GALINGI?
Tęsiame eksperimentą. Pridedame prie testuojamų spiningų UL klasės kotelį, turintį tikrai labai liaunutį ir delikačiai pagamintą blanką. Pagal jo užmetimo testą, lengvas vobleriukas bus pats tas, o lydekinis jau bus artimas viršutinei testo ribai. Šiam tikslui pasirinkome Extreme Line-Z modelį, kurio ilgis 1,98 m, testas 0,8-8 g. Žvejų tarpe šis spiningas traktuojamas kaip neblogai metantis masalus. Pažiūrėsime, kaip jis pasirodys mūsų eksperimente (2 lentelė).
Naudojant Kastmaster‘į, kuris yra pačiame gamintojo nurodyto užmetimo testo diapazono viduryje, spiningas susitvarkė vidutiniškai – 41,6 m (prieš 41 m Banax ir 42,5 m Jaxon Zander). Lydekinis vobleris toli skrieti nepanorėjo – tik 30,6 m. Vis tik, meškerykočio blankas minkštokas ir masalas negauna reikiamo pagreičio. Tačiau šis UL spiningėlis aplenkė oponentus užmetant lengvą ešerinį vobleriuką, 1,6 m viršydamas prieš tai buvusį geriausią rezultatą. Tačiau visumoje nedaug – 31,2 m.
Toliau eksperimento eigoje buvo pasirinktas galingas, ryškiai „neįsipaišantis“ į bendrą koncepciją Shimano SpeedMaster, kurio ilgis 2,1 m o testas 15-40 g. Buvome iš anksto padarę prielaidą, kad šis spiningas neišlaikys bandymo, blankas reikiamai neapsikraus naudojant lengvus masalus o ir šiaip spiningas yra per kietas. Tačiau realybėje viskas apsivertė aukštyn kojomis: vidutinis 1,5 g vobleriuko užmetimo atstumas 20,3 m (geriau negu naudojant kai kuriuos specializuotus lengvos klasės kotus), lydekinis vobleris nuskriejo toliausiai nei prieš tai naudotų kotų rezultatuose, nusileisdamas tik Jaxon Zander. Kastmaster‘is nuskriejo 42 m. Shimano Speedmaster spiningas, nors ir nepanašus į šluotkotį, tačiau daugiau ar mažiau yra „kuolas“. Nors iš pradžių buvo pojūtis, kad spiningas reikiamai neapkraunamas metimo metu, nors apatinė užmetimo testo riba dvigubai viršijo paties sunkiausio iš naudotų masalų masę, tačiau kaip gerai šis spiningas išlaikė bandymą. Vidutinis rodiklis – 32,3 m.
Shimano SpeedMaster – meškerykotis ne iš pačių pigiųjų. Ir medžiaga, iš kurios jis pagamintas, nėra tokia jau bloga, ir akcija pakankamai greita. O štai kas bus, jei paimti kitą kotą iš to paties gamintojo Shimano asortimento, prastesnės klasės negu SpeedMaster? Tebūnie tai ForceMaster 2,7 m ilgio, kurio testas 10-30 g. Tokius spiningus laidyje paprastai vadina „dešromis“, nes jie minkštos akcijos. Pats kotas sunkus, jo jautrumas itin žemas. Žodžiu – tikrai nėra eksperimento favoritų tarpe. Įspūdžiai užmetant tragiški: spiningas po metimo makaluojasi taip, kad atrodo tuoj viršūnėle trenksis į žemę. Tačiau gauti rezultatai visai solidūs. Antra vieta su lengvu vobleriu, geras rezultatas su lydekiniu vobleriu ir rekordinis užmetimas su Kastmaster‘iu. O pagal subjektyvius pojūčius jau buvome benurašą šį spiningą kaip „iš vis nemetantį“.
Toliau nusprendėme išbandyti savotišką spiningą Black Hole – Bassmania, kurio ilgis 1,98 m, testas 4-14 g. Nepaisant deklaruojamo nedidelio testo, šis spiningas pilnai leidžia dirbti su kur kas didesniais masalais ir rankose atrodo labai kietas, beveik kaip „kuolas“. Pagal subjektyvius pradinius pojūčius, apkrauti šį spiningą metimo metu, naudojant lengvą masalą, yra gana sudėtinga, o 1,5 g vobleris, manėme, visiškai neskris. Tačiau bandymai parodė atvirkštinį vaizdelį. Puikūs ešerinio ir lydekinio voblerių užmetimai, ir pakenčiami rezultatai su Kastmaster‘iu. Ne iš karto patikėjome tuo kas vyksta. Juk pagal jausmą paėmus jį į rankas, meškerykotis tikrai primena šluotos kotą (jis iš serijos, skirtos basų žūklei) ir visiškai „nedirba“. Pasirodo, kaip kartais klysta mūsų pojūčiai. Žavu, kad šis spiningas puikiai susitvarko ir su masalais, viršijančiais nurodytą viršutinę užmetimo testo ribą.
Pagal gautų rezultatų analizę, kuri yra pateikta lentelėje, galima daryti išvadą, kad tiesioginės priklausomybės tarp spiningo kietumo ir nurodytos apatinės užmetimo testo ribos nėra. Maksimalus lengvų masalų vidutinio užmetimo nuotolio skirtumas tarp favoritais ir „lūzeriais“ laikytų spiningų sudarė tik 1,3 m. O tai yra tik 4% nuo apskritai maksimalaus eksperimento metu pasiekto užmetimo. Vos ne pačiu geriausiai mėtančiu spiningu pasirodė biudžetinis kotas iš prastesnės kokybės grafito. Nei vieno iš naudotų masalų svoris praktiškai net nepateko į nurodytas šio spiningo užmetimo testo ribas. O šių nevisiškai korektiškų varžybų autsaideriu tapo kaip tik lengvesnis Extreme Line-Z, kuris skirtas žūklei būtent tokiais lengvais masalais. Ir apskritai, galingesni ir atrodytų, nesuderinami su lengvais masalais kotai atsidūrė rezultatų lentelės viršuje. Gauti rezultatai buvo visiškai ne tokie, kokių tikėjomės prieš pradėdami eksperimentą.
Gautas 4% užmetimo skirtumas dirbant lengvais masalais, praktikoje jokios reikšmės tikrai neturės. Ir jau tikrai šie skaičiai neturi tapti lemiamu faktoriumi perkant spiningą. Vieną galima pasakyti užtikrintai: sąžiningesni bus tie spiningų gamintojai, kurie nurodys tik viršutines užmetamo svorio ribas.
Išversta iš:
“Рыбачьте с нами” № 9/2009
Константин Кудинов
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą