Valo fiksavimas

Žvejojant dugnine arba tolimojo užmetimo plūdine meškere, labai svarbu visuomet pataikyti užmesti į tą pačią vietą. Užmetimo krypties nustatymui pasirenkamas koks nors kitame krante esantis orientyras, o štai kad užmetimo nuotolis visada būtų vienodas, dažniausiai valas reikiamoje vietoje, esančioje metimo atstumu, užneriamas už vadinamojo ritės „klipso“.

Bet šis būdas turi ir savų trūkumų. Kiekvieno užmetimo metu, kai laisvai iš ritės besivyniojantis valas pasiekia tą vietą kur jis užfiksuotas už ritės klipso, gauname didesnį ar mažesnį smūgį. Ypač tai aktualu, kol dar neištobulinta užmetimo technika. Jei yra nuogąstavimų, kad užmetant valas fiksavimo vietoje gali nutrūkti ar susilpnėti – galima pasinaudoti dar vienu alternatyviu būdu, fiksuojant už ritės klipso ne valą, o guminio amortizatoriaus gabaliuką, kurio kitas galas užnertas ant valo. Tam gerai tinka specialūs guminiai žiedeliai, skirti granuliuotų masalų tvirtinimui prie kabliuko. Patį principą labai gerai atskleidžia pridėtos iliustracijos.

1) Pirmiausia reikia atlikti kelis bandomuosius metimus, kad nustatyti pageidaujamą užmetimo atstumą. Tada įrankis užmetamas norimu atstumu.

2) Ritės lankelis paliekamas neužlenktas. Guminis žiedelis pridedamas prie valo reikiamoje vietoje ir ištempiamas.

3) Prakišant vieną gumelės galą per kitą, amortizatorius užneriamas ant valo. Gautas mazgas šiek tiek sudrėkinamas.

4) Įtempiant, mazgas užveržiamas. Paprastai gumelė laikosi pakankamai tvirtai, bet žvejojant palaipsniui gali šiek tiek nuslysti nuo pradinės vietos, todėl būtų labai sveika fiksavimo vietoje valą nuspalvinti permanentiniu markeriu. Jei gumelė nuslystų ar nutrūktų, dėka pažymėto valo be problemų toje pačioje vietoje uždėsite naują.

5) Laisvas guminio žiedelio galas užfiksuojamas už ritės klipso.

6) Dabar kiekvieno metimo metu, šėryklėlė ar plūdė kris vandenin vienodu atstumu, o gumelė papildomai padės amortizuoti smūgį.

Šiek tiek apie užmetimo techniką…

Atliekant užmetimą, po mosto meškere, kol valas laisvai vyniojasi iš ritės, meškerikotis laikomas beveik vertikaliai. Kai besivyniojantis valas pasiekia užfiksuotą vietą, juntamas smūgis ir reikia leisti meškerykočiui pasvirti į priekį iki beveik horizontalios padėties.

Taip gaunama dviguba nauda:

1) Papildomai amortizuojamas smūgis ir mažėja valui tenkanti smūgio metu apkrova;

2) Šėryklėlė skęsta vertikaliai o ne puslankiu.

Ir atvirkščiai, jei užmetimo metu meškerykotis bus laikomas nuleistas – valas gaus tiesioginį smūgį, dėl ko toje vietoje susilpnės ar net gali nutrūkti, o šėryklėlė vandenyje leisis puslankiu, todėl iš tikrųjų ji gulės ne toje vietoje kur atsitrenkė į vandens paviršių, bet arčiau kranto.