Kada jaukas turi „sprogti“ ?
Sulipdykite jauko rutulį, įmeskite į vandenį ir žiūrėkite kas vyksta. Pamatysite, kaip jauko rutulys pradės palaipsniui irti, vandeniui patenkant tarp jauko dalelių ir jas plaunant. Didžioji dalis iš rutulio išplautų dalelių nusės ant dugno, bet tam tikra jų dalis – atvirkščiai, kils į viršų, vienos greičiau, kitos lėčiau. Paprastai tai yra lengviausios ir daug aliejinių riebalų turinčios dalelės, tarkime maltos kanapių sėklos, kalendra, įvairios grūdų lukštų ar žievės dalelės, kurios neįgeria vandens.
Kuo didesnis tokių išplaukiančių dalelių kiekis, reiškia tuo aktyvesnis yra jaukas. Jeigu jų mažai arba nėra iš viso – reiškia jaukas yra inertiškas. Kuo tas pasireiškia?
Išplaukiančios dalelės patraukia žuvų dėmesį, ypač tai mėgsta kuojos. Net jei šalimais jauko plaukioja vos keli egzemplioriai, labai greitai jų vietoje gali atsirasti ištisas spiečius. Tokiu būdu aktyvus jaukas sugeba geriau „išjudinti“ pasyvias ar sočias žuvis.
Atrodytų kad štai, surastas stebuklingas būdas kaip užsitikrinti kibimą. Bet ne viskas taip paprasta. Pernelyg aktyvus jaukas, lygiai taip pat sėkmingai gali sugadinti visą dienos žūklę, surinkdamas žūklavietėn visą aplinkui esančią smulkmę, kai tuo tarpu kaimynai, naudojantys inertišką jauką, šalia sėkmingai lups dideles žuvis. Paaiškinimas paprastas – smulkios žuvys greitesnės ir smalsesnės, todėl visada pirmos susivilios netoliese esančiu jauko debesėliu. Stambesnės žuvys taip anglai nelenda, pirma pasisukioja aplinkui, kol drumzlės nusėda, tada jau gali plaukti ragauti jauko.
Taip kad reziumė toks – aktyvus „sprogstantis“ jaukas labai gerai tinka tada, kai nėra poreikio selektyviai atrinkinėti žuvų pagal dydį. Dauguma kuojoms skirtų gamyklinių jaukų iš karto gaminami šiek tiek aktyvesni už karšinius. O štai jei telkinyje yra įvairaus dydžio žuvies, bet norisi gaudyti stambesnius egzempliorius – teks eksperimentų būdu ieškoti aukso viduriuko, naudojant inertiškesnius jaukus. Tada, žinoma, atsiranda rizika, kad persistengus ir pasigaminus visiškai neaktyvų jauką, galite apskritai likti be laimikio, jei žuvys tą dieną nelabai aktyvios.
Pirktinio jauko aktyvumą galima nesunkiai reguliuoti. Kad jaukas darytų didesnį drumzlių bei jauko dalelių debesį, į jį galima įmaišyti maltų kanapių, kalendrų ar balandžių išmatų (taip taip, yra toks jauko priedas :) ).
Ir dar vienas momentas. Silpniau sudrėkintas jaukas, įmestas vandenin iš karto po sumaišymo, visada geriau „sprogdinsis“ , kai tuo tarpu stipriai sudrėkintas ir nusistovėjęs jaukas irs lėčiau ir ramiau. Taip yra todėl, kad jauko dalelės bus prisigėrusios daugiau vandens.
Dideliu kąsniu ir burna džiaugiasi
Paruoštame jauke, kaip taisyklė, būna įvairaus dydžio jauko dalelių. Jų santykį nulemia tikslinė jauko paskirtis. Pačios smulkiausios dalelės dažniausiai turi rišantį poveikį (nors pavyzdžiui irgi smulkiagrūdis priedas „Coco belge“ yra išimtinai jauką purenantis), o stambios dalelės (maltų riešutų, sausainių, meduolių ir kt. dalelės) tarnauja kaip maistinis priedas.
Suprantama, kad jauko mišiniai, turintys daug stambesnių dalelių, yra skirti stambių žuvų gaudymui. Atitinkamai, smulkiai žuviai ir jauko mišiniai naudojami smulkaus malimo. Pavyzdžiui, kaloringas jaukas TRAPER Select (iš serijos Gold), skirtas karpių ir karšių žūklei, turi savo sudėtyje apie 10% stambių (3 – 8 mm) dalelių, 30% vidutinių (1 – 3 mm) dalelių ir 60% smulkių (mažesnių už 1 mm) dalelių. Toks mišinys sugeba padidinti stambių žuvų susidomėjimą jauku.
Minėto jauko priešingybė, to paties gamintojo TRAPER jaukas “Explosive”, skirtas aukšlių ir kitų smulkių žuvų žūklei, apskritai neturi stambių dalelių, o ir vidutinio dydžio (1 – 3 mm) dalelių jame yra labai mažai.
Taigi, gaudomų žuvų rūšis bei dydis yra lemiamas veiksnys, pagal kurį pasirenkama jauko malimo struktūra.
Kitas veiksnys – kibimo intensyvumas. Kada žuvies mažai ir kibimas vangus, reikalingas smulkaus malimo jaukas. Būtent todėl taip vadinamuose žieminiuose jauko mišiniuose stambių dalelių beveik nėra – kad nepersotinti pasyvios žuvies. Beje, žieminius jaukus sėkmingai galima naudoti ir atvirame vandenyje, kai žuvys pasyvios ar vandens telkinys yra skurdus ir jame mažai žuvies.
Kai telkinyje žuvies daug ir jos aktyvios, jauke turi būti daug stambių dalelių. Tai ypač aktualu šiltuoju metų laiku bei žūklei stiprioje srovėje.
Žvejai sportininkai ir mėgėjai taip pat turi skirtingus požiūrius į jaukinimą. Daugelis mėgėjų mėgsta selektyvią stambesnių žuvų žūklę, kitaip tariant – svarbiau kokybė o ne kiekybė. O štai varžybų dalyviams dažniausiai tenka gaudyti viską kas juda, kad surinkti kuo didesnį bendrą laimikio svorį, todėl jų jaukų pagrindas yra smulkesnio malimo. Be to, nereikia pamiršti, kad sportininkai gausiai praturtina jaukus gyvais priedais – uodo trūklio bei musių lervomis, kokonais, smulkintais sliekais ir pan. Kas savotiškai kompensuoja stambių jauko dalelių trūkumą ir kompensuoja labai netgi kokybiškai.
Atskirai reikėtų paminėti granuliuotus jaukus. Kai kuriuose karpiniuose tvenkiniuose jie dirba kur kas geriau negu įprasto smulkaus jauko rutuliai. Taip yra todėl, kad tvenkiniuose auginami karpiai yra maitinami paprastais granuliuotais pašarais, vadinamuoju „kombikormu“, ir pripranta prie jo. Be to, granulės neįkandamos smulkioms žuvims, todėl tai yra selektyvesnis pašaras.
Ar nesate daltonikas?
Neabejotina, kad jauko spalva turi tiesioginį poveikį žūklės rezultatyvumui. Ir kuo daugiau saulės šviesos patenka dugnan, tuo šis poveikis reikšmingesnis.
Yra teorija, kad žuvys baidosi ant dugno esančios kontrastingo jauko dėmės. Neva, savisaugos instinktas verčia ją maskuotis prisitaikant prie esamos aplinkos, kad išvengtų plėšrūnų, todėl ant dugno esančio ryškaus besiskiriančios nuo dugno spalvos jauko plotas žuvis baido. Ypač ši teorija akcentuojama kuojų žūklėje. Taip pat žuvys baidosi šio kontrasto kai vanduo šaltas ir nuskaidrėjęs. Todėl dauguma jaukų kuojų žūklei ar vadinamųjų žieminių jaukų daromi gamyklose tamsios (kartais net juodos) spalvos.
Pavasarį ir vasarą, kai vanduo šyla ir tampa drumzlinesnis, situacija keičiasi. Todėl yra kita teorija, kad šiuo metų laiku, ryškus jaukas kaip tik vilioja žuvis, ypač stambius egzempliorius, kuriems plėšrūnai nebaisūs.
Žvejai sportininkai yra pastebėję, kad pavasarį labai patrauklus žuvims būna raudonos spalvos jaukas. Vasarą geriau tinka natūralios spalvos jaukai. O geltonos spalvos jaukai patinka karšiams ir karpiams.
Jauko spalvą galima keisti naudojant specialius priedus. Pavyzdžiui, balti džiūvėsiai ir kukurūzų miltai jauką šviesina. O štai kopra – melasa, kakava ar malti šokoladiniai meduoliai – tamsina jauką. Be to, jauko spalva keičiasi jei į jauką dedamas molis ar specialus gruntas. O šiaip patogiausiai yra naudoti specialius dažiklius, kuriais galima greitai pakeisti jauko spalvą.
Labiausiai paplitęs būdas – įmaišyti sausus dažiklius į sausą jauką, prieš jį sudrėkinant. Norint dar stipresnio efekto – dažiklis sumaišomas su vandeniu, kuriuo drėkinamas jaukas. Paprastai taip elgiamasi su juodos spalvos dažikliu.
Labai įdomų ilgai besilaikančio jauko debesėlio efektą galima pasiekti naudojant geltoną dažiklį. Šis triukas labai masina plakius ir aukšles. Šiuo atveju dažiklis dedamas į sudrėkintą jauką, prieš formuojant jauko rutulius.
Neblogų rezultatų galima pasiekti ir naudojant kontrastingas jauko daleles. Tai gali būti, tarkime, speciali spalvota duona (būna pirkti tokių spalvotų, netgi fluorescuojančių, trupinukų) arba konservuoti kukurūzai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą