2015 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Pasiplaukiojimas Nerimi - II dublis

Vieta:    Neris, Jonavos raj.
Laikas:   2015 m. rugpjūčio 08 d.   09:00 - 18:00
Sąlygos:  oro temperatūra + 35°C, realus pojūtis - karšta, labai karšta ...






























Po pastarosios žūklės Neryje kibęs į įprastinius darbus vis mąsčiau apie naują planą sekančiam savaitgaliui. Kažkaip po žūklės upėje pirmos pasamonėje kilusios mintys buvo apie lydekų žūklę kokiame nors didesniame ežere. Bet įkyriai besikartojančios sinoptikų prognozės apie savaitgalį numatomus nesvietiškus karščius greit šias mintys atšaldė - Vargu ar tokiu oru galima tikėtis lydekų aktyvumo, nebent gal dar būtų logikos "pamikrint" ešeriukų. Bet labiausiai tai nedžiugino mintys apie nesveiką poilsiautojų apgultį, kuri akivaizdžiai laukė kiekvieno bent kiek laisvesnio privažiavimo prie vandens telkinio. Dažniausiai tai žūklėje norisi ramybės, o ne klausytis diskotekų.
Tad norom nenorom teko pasirinkti planą B - t.y. kokį nors nepopuliarų telkinį. Taip mintys vėl grįžo prie pasiplaukiojimo Nerimi, juolab kad prieš savaitę žūklėje tuščias nelikau, taigi idėja atrodė labai logiška.  

Šį kartą, vietoj sau įprastos taktikos (gan trumpo upės ruožo itin nuodugnus "prašukavimas") - pasirinkau kelionę pasroviui ilgu maršrutu - nuo Ruklos iki Jonavos, tai yra apie 10 km ilgio distancija. Senokai buvau plaukiojęs šiomis vietomis, tad norėjosi prisiminti kaip viskas atrodo.
Vėliau supratau, kad pasirinkimas buvo nevykęs. Nors maršrutas ir ilgas, bet itin nusekus vandeniui įdomesnių vietų, kurias norėtųsi užsiinkaravus nuodugniai prašukuoti, buvo sąlyginai nedaug. O ir laiko limitas šių vietų patikrinimui buvo ribotas, nes maršrutas laukė pakankamai ilgas. Daugumos mano nuo seno žinomų įdomesnių taškų šį kartą buvo fiziškai neįmanoma patikrinti - per seklu, suvešėjusios vandenžolės ir t.t. 
Tad didžiąją dalį laiko užėmė tiesiog leidimasis pasroviui, raižant Neries srovę vobleriais. Ir visa tai esant +35 laipsnių temperatūrai - pojūtis tikrai nedžiuginantis.

Žodžiu - plaukimo daug, o laiko žūklei bei pačių įdomesnių žūklaviečių nedaug. Tad išvyka šį kartą gavosi labiau vandens turizmas, besigrožint stačiais Neries skardžiais, pakankamai laukinėmis pakrantėmis, bešokinėjančiais salačiais, tarp žolių šmirinėjančiais šapalais ir kitomis grožybėmis.

Įdomiai plaukiant upe atrodo kai kurie Neries pakrantėse esančiai kaimai, kaip pvz. Salininkai. Srovė labai stipri, pakrantės apaugusios krūmais, žolėmis ir medžiais taip tankiai, kad atrodo kaip nepraeinamos džiunglės. Tarp tų "džiunglių" kur nekur kyšo išlindęs trobos kampas. O pakrantėje sukrautos specifinės formos medinės valtys, kurios anksčiau Neryje buvo įprastas dalykas, o dabar jų galima pamatyti itin retai. Kaip kokios indėnų pirogos. Žiūrint į tokį vaizdelį kartais atrodo kad plauki kokiu Amazonės intaku :)





























Kalbant apie žūklę - vienintelės kibusios žuvys buvo išimtinai šapalai. O ir šie kibo lyg "atbulais dantimis" - buvo itin daug tuščių smūgiavimų per masalą arba atakų prie pat valties, jau keliant voblerį iš vandens, kurių nepavykdavo realizuoti normaliu žuvies pakirtimu.

Konkretesnių kibimų pavyko sulaukti tik stiprioje srovėje. Matyt tokiose vietose žuvims nelieka laiko per daug apžiūrinėti masalo. Tekštelėjimas vobleriui nukritus ant vandens iš karto atkreipdavo šapalų dėmesį, o tik paniręs masalas išprovokuodavo kibimą. 

Deja, sugauti šapaliukai savo dydžiu nedžiugino, vyravo tokie štai balamutai:






























Kurie būdavo iš karto negailestingai sugrūdami atgal į vandenį, kur jiems ir vieta:





























Stambesnių šapalų suvilioti nepavyko, nors skaidriame vandenyje aiškiai matydavosi kaip palei nosį šapalams plaukiantis vobleriukas kaip ir sudomindavo juos, bet tas susidomėjimas pasireiškdavo tik masalo palydėjimu iki valties ir jo "apuostymu", taip ir nesiryžtant praryti.

Tokios tos Neries peripetijos šią karštą vasarą. Mano nuomone, pastaruoju metu itin išpopuliarėjusios lašišų žūklės Neryje šį rudenį laukia nekokios prognozės :( 
Abejoju ar vandens lygis rudens pradžioje bent kiek ženkliau pakils, o ir neaišku kokią įtaką tas turėtų žuvims. Be to, šią vasarą taip suvešėjusios vandenžolės, kad realiai net ir sekliausiai dirbančiu vobleriu žūklaujant, kas antras metimas baigiasi žolių ravėjimu.

Žodžiu, po tokios "sado-mazo" žūklės pusiau "kepsnio" būsenoje, horizonte pasirodęs vienas iš Jonavos tiltų buvo jau itin lauktas vaizdelis.


Nes tai reiškė kad netrukus laukia finišas ir atgaiva po šaltu dušu bei šaltas alus iš šaldytuvo. Aleliūja...

.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą