Prieš tai publikuotuose dviejuose straipsneliuose apie anglišką plūdės evoliuciją aprašiau žūklės būdus naudojant plūdes iš varnos plunksnos stiebo. Tai įranga, puikiai tinkanti žūklės pradžiamoksliui. Ji skirta geroms oro sąlygoms ir nedideliems žūklės atstumams. Nors savo efektyvumo aprašytos sistemos neprarado ir iki šių dienų, tačiau taip jau susiklostė, kad natūraliai prireikė alternatyvos Crowquill tipo plūdėms. Pirmiausia taip įvyko dėl to, kad plunksnos nėra pati geriausia medžiaga standartizuotai serijinei plūdžių gamybai.
Todėl buvo sugalvotas pakaitalas Crowquill plūdėms, kuris būtų ne mažiau efektyvus esant analogiškoms žūklės sąlygoms ir įrangai. Enciklopedijos autorius Billy Lane šioms plūdėms sugalvojo pavadinimą „Canal Antenna float“, nors vėliau pats pripažino, kad pavadinimas sugalvotas ne visai taikliai, kadangi šios plūdės skirtos ne tik kanalams (kaip kad būtų galima suprasti iš plūdės pavadinimo), bet ir stovinčiam vandeniui.
Pradiniame variante Canal Antenna plūdžių korpusai buvo gaminami iš balzos medžio, įklijuojant plonesnio skerspjūvio medinę anteną, kad žuvys kibdamos jaustų mažesnį pasipriešinimą. Tokiu būdu tapo įmanoma gamykliškai gaminti didesnius kiekius visiškai vienodo svorio ir keliamosios galios plūdžių. Dažniausiai naudojamos plūdės nuo 5 iki 6,5 colių ilgio (t.y. apie 12,5 – 16 cm), kurių keliamoji galia maždaug nuo 2 x nr. 1 iki 4 x nr. 1 (0,60 – 1,20 gr.). Plūdės dydis pasirenkamas pagal pageidaujamą užmetimo nuotolį. Didžiausios plūdės tinka žūklei atstumu, kuris sudaro maždaug keturis meškerės ilgius (turint omenyje, kad angliški „match“ tipo meškerykočiai dažniausiai gaminami 3,90 – 4,20 metrų ilgio, tai maksimalus žūklės atstumas Canal Antenna plūdėmis sudarytų apie 15 – 16 metrų).
Tokių plūdžių, netgi su originaliu pavadinimu, galima aptikti ir šiais laikais. Štai keletas pavyzdėlių:
Bet, savaime suprantama, visai nebūtina ieškoti idealiai identiškų ar taip pat pavadintų gaminių. Dabar labai nesunku įvairių gamintojų kataloguose surasti panašių savybių ir panašaus dydžio plūdžių, kurias galima panaudoti šios sistemos montavimui.
Sistemos montavimo principas išliko beveik nepakitęs:
Šiuo atveju, plūdė taip pat fiksuojama ant valo dviejuose taškuose – plūdės apačioje valas perveriamas per žiedelį, o plūdės viršuje užspaudžiamas gumele.
Svarelis A skirtas kibimo registravimui, kuo jautresnis kibimas – tuo jis pristumiamas arčiau kabliuko. Svarelio B paskirtis yra užtikrinti kaip galima natūralesnį masalo skendimą. Na o svarelių grupė C reikalinga pagrindiniam plūdės apkrovimui, kad po užmetimo plūdė kaip galima greičiau užimtų vertikalią padėtį ir „registruotų“ ankstyvus kibimus (jei žuvys griebia masalą jam dar tebeskęstant). Kai plūdė tvirtinama dviejuose taškuose, svareliai C užspaudžiami apie 10 cm žemiau plūdės.
Antrasis sistemos montavimo atvejis taikytinas esant vėjuotam orui.
Šiuo atveju, plūdė prie valo tvirtinama tik viename taške (plūdės apačioje), o svareliai C šiuo atveju patraukiami maždaug 30 cm atstumu žemiau plūdės. Taip plūdę ir valą mažiau veikia vėjas ir ji ne taip greitai dreifuos. Kas mėgsta gaudyti pvz. „waggler“ plūdėmis, tas puikiai turėtų suprasti apie ką eina kalba.
Aukščiau aprašytos dvi sistemos puikiai tinka žūklei, kai masalui naudojamos musės lervos arba duona (tai gali būti ir duonos minkštimas, arba iš duonos suminkyta tešla). Jeigu masalui naudojami kokonai, reikia kad masalas skęstų ypač lėtai. Kad pasiekti reikiamą efektą, reikia užspausti mažulytį kibimo svarelį maždaug 60 cm virš kabliuko, o visus kitus likusius svarelius perstumti prie pat plūdės.
Jei masalui naudojamos trūklio lervos (matyliai), absoliučiai visi plūdės subalansavimui reikalingi svareliai sustumiami į vieną vietą, maždaug 10 – 30 cm aukščiau kabliuko. Tikslus atstumas priklausys nuo kibimų pobūdžio – kuo atsargesni kibimai, tuo arčiau kabliuko turi būti svareliai. Bet šios sistemos nerekomenduojama naudoti jokiu kitu atveju, o tik žūklei matyliais.
Kaip ir Crowquill plūdės, taip ir Canal Antenna tipo plūdės yra „lengvoji artilerija“. Reikia nepamiršti, kad turi būti naudojama delikati įranga ir reikia stengtis niekada neviršyti naudojamos įrangos galimybių, ypač kalbant apie žūklės nuotolį. Priešingu atveju nebeužtikrinsite gyvybiškai svarbaus proceso – kontrolės. Taip gali nutikti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai taip nutinka dėl sustiprėjusio vėjo. Jei žūklės metu pasikeitus oro sąlygoms nebesugebėsite užmesti tiksliai į prijaukintą vietą ar tinkamai pateikti masalo – reikės arba baigti žūklę arba permontuoti įrangą, naudojant kitokias plūdes ar kitokias apkrovos schemas. Todėl žūklės pradžioje įvertinant oro sąlygas ir pasirenkant jaukinimo bei žūklės tašką, visada geriau įsivertinti galimas rizikas ir pasilikti šiek tiek rezervo.
Bus daugiau…
Pagal Billy Lane‘s „The New Encyclopaedia of Float Fishing“ (1981)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą