Kai žūklėje ilgomis teleskopinėmis meškerėmis naudojamos itin lengvos sistemos, labai svarbi tampa meškerykočio akcija. Kuo minkštesnė meškerė, tuo lengviau ja užmesti lengvą sistemą. Ji veikia kaip bizūnas ir pati papildomai „iššauna“ sistemą. Žūklauti minkštomis meškerėmis yra labai smagu, nes net nedidelis karosėlis sulenkia meškerę kaip kokia didžuvė.
Tačiau vis dėlto žvejai specialiai tokias meškeres perka retai, dažniausiai naudojama tas kas yra, todėl susirengus į žvejybą seklumoje, reikėtų išsirinkti minkščiausią meškerykotį iš turimų. Beje, teleskopinės meškerės be ritės dažniausiai lūžta ne žuvies varginimo metu, bet užmetant, ypač vėjuotu oru. Ir lengva sistemėlė kaip tik šią situaciją užaštrina, nes norint užmesti beveik besvorę įrangą, meškere reikia atlikti gana smagų mostą. Apie trumpus užmetimus „iš rankos“ reikėtų pamiršti, tinka tik platus mostas iš už nugaros, kontroliuojant įrangos skrydį. Meškerykotis atvedamas atgal už nugaros maždaug 45 laipsnių kampu, būtinai reikia padaryti pauzę kad sistemėlė spėtų išsitiesinti ir užimti tinkamą padėtį. Tada atliekamas plastiškas, palaipsniui greitėjantis metimas. Kai naudojamos itin lengvos sistemėlės, nebūtina kad užmetant valas būtinai išsitiesintų ant vandens. Jei valas daugiau ar mažiau išsitiesė į liniją, to ir užtenka. Jis po truputį įsitemps skęstant sistemėlei.
Taisyklinga technika leidžia užmesti 7 metrų ilgio meškere lengvesnę nei 1 gramų sistemėlę, o 8 ar 9 metrų ilgio meškere – iki 1,5 gramų. Tai irgi įspūdingi skaičiai. Naudoti ilgesnius meškerykočius su tokiomis lengvomis sistemėlėmis jau nerekomenduojama, nes stipriai mojuojant labai dažnai lūžta net garsiausių firmų meškerykočiai meistrų rankose. Būna kad gali atlikti šimtą užmetimų iš eilės be jokių problemų, o atliekant šimtą pirmąjį papučia priešpriešinis vėjelis ir meškerykotis užmetant subyra į dalis.
Kaip tokia žūklė atrodo praktikoje, gerai iliustruoja šis trumpas filmukas.
Be teisingos užmetimo technikos gaudant labai lengvomis sistemėlėmis svarbu ir pagrindinio valo storis. Jau minėtame pavyzdyje, jei 7 metrų ilgio meškere užmetinėjame 1 gramo svorio sistemą, pagrindinis valas turėtų būti maždaug 0,1 mm diametro, bet neviršyti 0,11 mm. Nepaisant tokio plono pagrindinio valo ir , suprantama, prie jo pritaikyto pavadėlio su dar plonesniu skerspjūviu, minkštu teleskopiniu meškerykočiu galima gaudyti pakankamai stambias žuvis. Jei valo diametrą sumažinti iki 0,08 mm, tai pavyks užmesti ir 0,5 gramų svorio sistemą. Nors praktinis tokio lygio įrankių naudojimas jau turi mažai ką bendro su įprasta mėgėjiška žūkle, o ir ne visada pavyksta naudoti tokį ploną valą. Pavyzdžiui, jei žvejojamos stipresnės žuvys (pvz. nedideli karpiukai), reikia iš karto orientuotis į forsuotą žuvies varginimą ir valą atitinkamai storinti. Bet šiaip jau, storinant valą, tenka sunkinti ir sistemėles.
Šiek tiek apie sistemos balansavimą... Svarelių išdėstymo schema turi būti itin paprasta – vienas, du ar maksimum trys svareliai ant valo. Kuo sudėtingesnė sistemėlė, tuo daugiau šansų ji turi susipainioti. Be to, lengva įranga jau savaime retai asocijuojasi su kažkokiais įmantriais svarelių išdėstymais. Daug diskusijų vyksta dėl to, kokios medžiagos kyliai tyri būti naudojami plūdėms. Bet logika labai paprasta – plūdė turi būti kuo lengvesnė, reiškia atitinkamai kad geriausia medžiaga kyliui yra anglies pluoštas. Blogiausiu atveju – stiklo pluoštas, bet jokiu būdu ne metalas. Plūdės kylį reikėtų sutrumpinti iki 5 – 10 cm ilgio, kad sumažinti svorį, nors dėl to padažnėja atvejų kai valas persimeta per plūdę. Plūdė su metaliniu kyliu yra sunkesnė ir ją naudojant yra lengviau užmesti, bet dėl išskaidytos ant valo masės sistema tada dažniau painiojasi. Dar vienas tokių plūdžių su metaliniu kyliu trūkumas – valas per jas persimeta tikrai dažniau nei per plastikines. Šį reiškinį, nesvarbu kokia plūdė būtų naudojama, galima šiek tiek sušvelninti naudojant ant plūdės kylio galo ilgesnį kembriką, kad dalis kembriko būtų užmauta ant kylio, o dalis – ant valo.
Seklioje vietoje jaukinimas labai dažnai prasideda ir baigiasi startiniu prijaukinimu. Bandymai papildomai jaukinti žuvis žūklės metu dažnai baigiasi žuvies išbaidymu. Vienas iš būdų to išvengti – papildomas jauko porcijas naudoti kuo mažesnio dydžio, tarkime, ne didesnio už graikinį riešutą. Naudojant tokias mažas porcijėles reikia daug pastangų, norint pasiekti reikiamą tikslumą. Geriausiu būdų išsisukti iš padėties būtų papildomas jaukinimas biriais produktais – grūdais, granulėmis, lervomis ar kokonais, naudojant specialias laidynes. Taip galima suderinti ir tikslumą, ir jauko kiekį žūklavietėje ir minimalų žuvies baidymą. O ir jauko sąnaudos stipriai sumažėja, nekenkiant jo efektyvumui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą