Džigavimo technika (3)

Na ir dar toliau apie džigavimo technikas…

13. PLANIRAVIMAS

Ši technika ypatinga tuo, kad iš esmės jokios technikos kaip ir nėra. Masalas tiesiog užmetamas ir leidžiama jam skęsti iki dugno. Kibimo laukiama masalo skendimo metu. Dėl to, šiuo atveju turi būti naudojami lengvi galvakabliai – maždaug 1,5 – 3 gramų svorio. Gali būti ir kiek sunkesni – viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų. Masalas iki dugno skęsta ilgai, skendimo laikas gali būti nuo 0,5 iki 1 minutės. Jei masalas nuskęsta nesulaukus kibimo, valas suvyniojamas ir atliekamas sekantis metimas. Šios technikos aprašymą radau ne viename rusiškame šaltinyje. Taip gaudoma upėse, starkinėse duobėse, kai žuvys būna neprisispaudusios prie dugno o pakilusios į aukštesnius vandens sluoksnius. Taigi iš esmės tai yra tiesiog masalo skendimo technika. Šis atvejis labai specifinis ir gali būti naudojamas tik esant tam tinkamoms sąlygoms ir tinkamoje vietoje. Jei masalas tokiu principu bus mėtomas bele kur – kibimo vargu ar pavyks sulaukti.

Dar yra vienas šios technikos variantas, kai naudojama sistema iš dviejų lengvų masalų, kad būtų daugiau šansų sulaukti kibimo. Tokios sistemos privalumas yra tas, kad naudojant, tarkime, du masalus su 3 gramų galvakabliais, bendras sistemos svoris gaunasi 6 gramai, tad ją kur kas lengviau užmesti, bet masalai skęsta taip pat lėtai, kaip ir jei būtų naudojamas tik vienas 3 gramų masalas.

14. PAVIRŠINIS MASALO ŠOKDINIMAS

Tai yra ta pati klasikinė rusiška technika, kai masalas šokdinamas ritės pasukimais, tik masalo šokdinimas atliekamas ne dugnu, o paviršiniame ar viduriniame vandens sluoksnyje. Upėse tokiu būdu rusai mėgsta žvejoti salačius. Stovinčiame vandenyje ši technika gali puikiai praversti žūklaujant virš žolių „kilimo“, kai masalą nuleisti ant dugno nėra galimybės. Na ir šiaip kartais, dėl temperatūrų skirtumo ar kitų priežasčių, žuvys būna sukilusios į tam tikrus vandens sluoksnius. Šiuo atveju pagrindiniai laimikiai – ešeriai ir lydekos.

Rekomenduojama žūklaujant šiuo būdu naudoti klasikinę spiningavimo atskaitą, t.y. pirmuoju užmetimu paskaičiuoti per kiek laiko masalas nuskęsta iki dugno, kad sekančiais metimais galima būtų masalą traukti norimame vandens lygyje. Pvz., jei po užmetimo, kol masalas nuskendo iki dugno, suskaičiavote iki 10, tai norint masalą traukti vidutiniuose vandens sluoksniuose – reikia po sekančio užmetimo pradėti pravedimą suskaičiavus tik iki 5. Taip galima lengviau paeksperimentuoti su skirtingais traukimo gyliais, kol pavyks surasti kuriame sluoksnyje laikosi žuvys.

15. PIRMASIS KRITIMAS

Šio metodo esmė tokia, kad po masalo užmetimo, kai jis nuskęsta, reikia leisti jam šiek tiek pagulėti ant dugno. Reikia pabrėžti, kad ši gudrybė pirmiausia orientuota į lydekas. Šiuo atveju remiamasi teorija, kad masalo pliūkštelėjimas į vandenį atkreipia netoliese esančios lydekos dėmesį, ir ji priplaukia pasižiūrėti arčiau kas vyksta. O tada, kai jos panosėje masalas staigiai pakeliamas nuo dugno – šis judesys išprovokuoja lydekos ataką. Pauzė po užmetimo atseit tam ir reikalinga, kad šalia esančiai plėšrūnei tiesiog fiziškai užtektų laiko priplaukti į masalo nukritimo vietą.

Gal visa ši teorija skamba kaip nonsensas, bet… Esu girdėjęs ar skaitęs ne vieną istoriją (o ir pats savo kailiu esu kelis kartus tai patyręs), kai žvejys užmetęs masalą palieka jį kuriam laikui ramiai gulėti ant dugno (tarkime, prireikė prisidegti cigaretę, suskambo telefonas, ar teko išpainioti užmetimo metu susidariusią „barzdą“ ir pan.), o tada kai po kurio laiko pradedamas vynioti valas - iškarto sulaukiama konkretaus lydekos kibimo. Taip kad ši teorija gal ir nėra iš piršto laužta…

Pauzę rekomenduojama daryti 10 – 30 sekundžių trukmės. Na o toliau masalas vedamas naudojant bet kokią norimą techniką.

16. PRAVEDIMAS SU PAŽAIDIMU

Tai beveik ta pati klasikinė rusiška technika, tik skiriasi tuo, kad pauzės metu (masalo skendimo metu) papildomai „pažaidžiama“ spiningu. Kitaip tariant, masalas dar šiek tiek patrūkčiojamas. Nuomonių apie šį būdą yra įvairių. Vieni teigia, kad jokio papildomo efekto tie masalo pavirpinimai neduoda. Kitų nuomone, virpinant masalą jo skendimo metu, geriau juntamas/pastebimas momentas kuomet masalas pasiekia dugną. Ypač tai aktualu žvejojant nepalankiomis oro sąlygomis, kai dėl stipraus vėjo sunku suprasti kada jau masalas atsigulė ant dugno.

17. „SAVIŽUDIŠKAS“ PRAVEDIMAS

Juokais yra sakoma, kad šis pravedimas yra vienas iš geriausių, kai norima atsikratyti nereikalingų spiningo masalų. Iš čia kilo ir technikos pavadinimas toks. Yra nuomonių, kad ši technika patraukli ne tik įprastiems plėšrūnams, bet ir vadinamoms taikiosioms žuvims. Dabar apie patį pravedimą… Po užmetimo, masalui nuskendus ant dugno, jis pakeliamas ne staigiai, o labai lėtai sukant ritę – maždaug vienas apsisukimas per 5-7 sekundes. Toliau seka du ar trys normalūs (greiti) ritės pasukimai ir pauzė, kurios metu masalas nuskęsta ant dugno. Tada ciklas kartojamas iš naujo.

To lėtojo ritės sukimo metu masalas praktiškai yra velkamas dugnu arba vos nuo jo atsiplėšia. Tad ciklas gaunasi toks: masalo vilkimas – šuoliukas – pauzė ir t.t. Taikiųjų žuvų kibimo dažniausiai ir sulaukiama pirmojoje ciklo fazėje, kai masalas velkamas dugnu ar lėtai pakeliamas nuo jo.

18. TOLYGUS TRAUKIMAS

Vasaros metu kartais gerą efektą duoda ne pakopinis masalo pravedimas, o tolygus traukimas. Ypač tai pasiteisina gaudant lydekas ar ešerius. Šis būdas labiausiai tinka negiliuose vandens telkiniuose, kur vyrauja lygus dugnas arba dugnas padengtas storu dumblo sluoksniu ar ištisiniu vandenžolių kilimu. Šią techniką patogiau naudoti su lengvos klasės įrankiais, valo tipas (pintas ar monofilamentinis) pernelyg didelės įtakos neturi.

Dar vienas svarbus momentas – reikia labai kruopščiai pasirinkti galvakablio svorį, kuris turėtų būti 1,5 – 2 kartus lengvesnis už galvakablį, kuris būtų naudojamas tomis pačiomis sąlygomis atliekant pakopinį masalo pravedimą. Tad patariama pirmą metimą atlikti su šiek tiek sunkesniu svoriu, o vėliau bandymų keliu parinkti lengvesnį galvakablį, kad masalas plauktų reikiamame aukštyje (dažniausiai kuo arčiau dugno, bet kad už dugno kliuvinių nebekliūtų). Masalai turi būti aktyvūs, todėl reikia rinktis kokybiškus ir minkšto silikono tvisterius ar riperius.

19. BANGUOTAS PRAVEDIMAS

Tai viena iš tolygaus traukimo (kuris aprašytas aukščiau) atmainų. Technika naudojama tokiomis pačiomis žūklės sąlygomis. Skirtumas nuo minėtos technikos yra tik toks, kad tolygaus masalo traukimo metu spiningas ne laikomas fiksuotoje padėtyje, o juo atliekami mostai pirmyn atgal horizontalioje plokštumoje. Patraukus spiningą masalas pakyla kiek aukščiau, grąžinus spiningą į pradinę padėtį – valas atlaisvėja ir masalas nusileidžia šiek tiek žemiau. Žodžiu, aprašinėti gal ir sudėtinga, bet pagal pridėtą schemą labai gerai matosi kokie išgaunami masalo judesiai. Ir įsisavinti šią techniką praktikoje nėra sunku, tad ji rekomenduojama ir pradedantiesiems. Didžiausia tikimybė kad toks masalo žaidimas bus patraukliausias lydekoms.

Bus daugiau...