Skaitant straipsnio pavadinimą, nereikia galvoti kad išdurnėjau, ir nuo tinklaraščio apie žvejybą, perėjau prie poezijos ir prozos. Nors šiaip ką gali žinoti, iš tikrųjų yra tokių nuomonių, kad galbūt žymus anglų poetas ir dramaturgas Viljamas Šekspyras taip pat buvo žvejys. Tiesioginių įrodymų tam nėra, bet kai kurios eilutės jo pjesėse leidžia manyti, kad autorius buvo gan neblogai susipažinęs su šiuo užsiėmimu.
Bet kas rimtai domisi žūkle, turbūt supras kad kalba eina apie žinomą žūklės įrankių gamybos firmą „Shakespeare“.
Bet kas rimtai domisi žūkle, turbūt supras kad kalba eina apie žinomą žūklės įrankių gamybos firmą „Shakespeare“.
Kaip kad skelbia jų logotipas, gamintojas šis gyvuoja nuo 1897 metų. Ši firma gamina gana biudžetinės serijos įrankius žūklei, kurie dėl savo prieinamumo buvo labai plačiai vartojami masėse. Kai kuriuos šios firmos meškerykočius galima būtų pagrįstai vadinti legendiniais, nes juos Anglijoj žinojo turbūt kiekvienas, ar bent kas antras žvejys. Tiesa, pažiūrėjus į šios dienos minėtos firmos katalogą, panašu kad ji išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes dar prieš porą metų jų katalogas atrodė žymiai solidžiau.
Bet šį kartą ne apie žūklės įrankių gamybą... Kas rimčiau domisi sportine žūkle, galbūt yra girdėjęs dar vieną pavadinimą, susijusį su šia firma. Tai yra „Shakespeare superteam“ - gerai žinoma Anglijoje sportinės žūklės komanda, laimėjusi daugybę įvairiausių titulų. Ir tai yra bene ilgiausias žinomas sėkmingo bendradarbiavimo tarp sportinės žūklės gamintojų ir sportinės žūklės komandos atvejis, jis tesėsi virš 40 metų. Šis bendradarbiavimas prasidėjo bene 1973 metais ir gaila, bet pasibaigė 2019 metais.
Kaip ir minėjau, turbūt kažkas nutiko kad šis žūklės gamintojas kažkodėl išsikvėpė, o sportinės žūklės komanda „Shakespeare superteam“ 2019 metais pasirašė bendradarbiavimo kontraktą su kitu neseniai atsiradusiu žūklės įrankiu gamintoju – Cadense.
Ilgą laiką komandos dvasia, jos vadybininkas ir kapitonas buvo žymus anglų žvejys sportininkas Ken Giles. Kartu su savo bičiuliu Clive Smith jis buvo ir Shakespeare Superteam komandos įkūrėjas. Į pensiją jis pasitraukė tik prieš dešimtį metelių, taigi daugiau kaip 30 metų jis buvo savo komandos lyderis, manau šis skaičius tikrai iškalbingas.
Kaip pasakoja pats Ken Giles, apie 1973 metais jis su bičiuliu Clive Smith nelabai sėkmingai bandė kalbinti įvairias žūklės įrankių gamybos firmas, prašydamas tapti sponsoriais. Iki tol žūklės sporte tokių sponsorysčių nebuvo, tad tuo metu tai atrodė visiškai nauja koncepcija. Aišku, pavieniai gerai žinomi sportininkai bendradarbiaudavo su viena kita firma, kai kurie gaminiai būdavo pavadinami jų vardu ir pan. Bet apie normalią ilgalaikę finansinę paramą tais laikais minčių niekas neturėjo. Todėl išgirdus minėtų žvejų sportininkų prašymą, dažniausiai jie būdavo išjuokiami.
Ir tik vienas gamintojas, firma „Shakespeare“, pakankamai rimtai išklausė jų pasiūlymą ir parodė susidomėjimą. Įvyko keletas susitikimų, kurių metu gamintojai įžvelgė abipusę tokio bendradarbiavimo naudą ir suprato kad ši partnerystė svarbi ne tik patiems sportininkams, bet ir įmonei norinčiai išpopuliarinti savo vardą.
Galiausiai buvo sutarta ne tik dėl finansinės paramos sportininkams, bet taip pat jiems buvo suteikta galimybė dalyvauti kuriant ir tobulinant naujus produktus, akcentuotus žūklės sportui. Ši idėja tapo labai sėkminga ir firmos sportinės žūklės produktų linijoje atsiradę kotai ir ritės tapo labai populiarūs ir graibstomi iš žūklės parduotuvių lentynų. Ne veltui minėjau, kad kai kurie meškerykočiai buvo tapę tokie populiarūs, kad juos galima laikyti legendiniais.
Tais laikais didžioji dauguma sportinės žūklės varžybų buvo orientuotos į individualius rezultatus. Ir net tose varžybose, kur dalyvaudavo komandos, vis tiek pagrindinis prioritetas buvo skirtas asmeniškai surinktiems didžiausiems svoriams. Kitaip tariant – laimėjusiai komandai skirtas prizas buvo tik kaip nežymus papildas prie individualistams skirtų pagrindinių prizų.
Komandos tuomet būdavo sudaromos iš 4-ių asmenų, todėl minėtiems dviem sportininkams rėmėjai leido susirasti dar du narius, reikalingus pilnos sudėties sukomplektavimui. Jais tapo Max Winters ir Tony Davis.
Toks bendradarbiavimas tarp šių keturių sportininkų ir Shakespeare firmos tęsėsi keletą metų, sportininkai labai sėkmingai dalyvavo varžybose ir rodė gerus rezultatus ir kaip komanda, ir kaip individualistai.
Aišku, be minėtos Shakespeare Superteam komandos varžybose buvo ir daugiau labai stiprių kolektyvų, kaip pvz. Leicester Likely Lads ar Starlets ir t.t. Dėka tokių komandų labai išpopuliarėjo visuomenėje žūklės sportas ir ypač komandinė jo išraiška. Komandas nuspręsta plėsti iki 6-ių narių. Tad atitinkamai ir Shakespeare Superteam komandoje atsirado dar du nauji nariai – Dawe Williams ir Steve Webb.
Su laiku komandinės varžybos taip išpopuliarėjo, kad atsirado įvairios lygos, kaip pvz. vasaros ir žiemos lygos ir t.t. Norint dalyvauti visuose renginiuose, reikėjo ir dar gausesnių komandų, todėl daugumos komandų sudėtis išsiplėtė iki 12-os sportininkų.
Shakespeare kompanija leido savo komandą padidinti netgi iki 14-os sportininkų. Tokiu būdu komanda buvo garantuota kad vienam iš jos narių susirgus, ar praradus formą, ar įvykus kokiam kitam įvykiui – visuomet bus pavaduojantis komandos narys.
Su tokiu požiūriu Shakespeare Superteam komanda tapo kietu riešutėliu priešininkams. Jos sėkmės paslaptis – tai suburti individualiai stiprūs sportininkai, darniai bendradarbiaujantys ir turintys vadovą, sugebantį labai gerai išnaudoti kiekvieno nario stipriausius sugebėjimus. Jeigu kiekvienas komandos narys, kad ir koks stiprus jis bebūtų, veiktų kaip individualistas - komandinei sėkmei tas turbūt nelabai padėtų. Bet kai grupė stiprių individualistų esant reikalui moka susitelkti ir dirbti kaip viena darni komanda – tai jau labai rimta jėga.
Aišku, per tiek metų komandos sudėtyje buvo įvairių pakeitimų. Bet jos branduolys išliko ilgamečiai komandos nariai. Kai žmonės taip glaudžiai bendradarbiauja dešimt ar daugiau metų – tai jau ne tik komanda, tai šeima.
Bet svarbiausia tai, kad Shakespeare Superteam komanda garsi ne tik savo žinomais ir stipriais sportininkais, bet tuo, kad noriai dalinasi informacija. Kaip žinia, dauguma žinomų žvejų sportininkų yra tikri slapukai ir visas savo gudrybes laiko paslaptyje. O kalbant apie komandines paslaptis, strategijas ir taktikas – tai beveik visos komandos šias paslaptis saugo kaip rimčiausią valstybinę paslaptį.
O štai Shakespeare Superteam komanda visus tuos metus labai noriai dalinosi ir tebesidalina informacija, pateikdami ją tiek knygų pavidalu, tiek įvairiais mokomaisiais filmais ir kt.
Jutūbėje galima nesunkiai rasti įvairiausių filmų su šios komandos nariais. O man pavyko įsigyti penkias knygas su Shakespeare Superteam komandos narių patarimais, būtent kurios mane ir įkvėpė perteikti ir pasidalinti šia informacija su kitais kolegomis.
Bet šį kartą ne apie žūklės įrankių gamybą... Kas rimčiau domisi sportine žūkle, galbūt yra girdėjęs dar vieną pavadinimą, susijusį su šia firma. Tai yra „Shakespeare superteam“ - gerai žinoma Anglijoje sportinės žūklės komanda, laimėjusi daugybę įvairiausių titulų. Ir tai yra bene ilgiausias žinomas sėkmingo bendradarbiavimo tarp sportinės žūklės gamintojų ir sportinės žūklės komandos atvejis, jis tesėsi virš 40 metų. Šis bendradarbiavimas prasidėjo bene 1973 metais ir gaila, bet pasibaigė 2019 metais.
Kaip ir minėjau, turbūt kažkas nutiko kad šis žūklės gamintojas kažkodėl išsikvėpė, o sportinės žūklės komanda „Shakespeare superteam“ 2019 metais pasirašė bendradarbiavimo kontraktą su kitu neseniai atsiradusiu žūklės įrankiu gamintoju – Cadense.
Ilgą laiką komandos dvasia, jos vadybininkas ir kapitonas buvo žymus anglų žvejys sportininkas Ken Giles. Kartu su savo bičiuliu Clive Smith jis buvo ir Shakespeare Superteam komandos įkūrėjas. Į pensiją jis pasitraukė tik prieš dešimtį metelių, taigi daugiau kaip 30 metų jis buvo savo komandos lyderis, manau šis skaičius tikrai iškalbingas.
Kaip pasakoja pats Ken Giles, apie 1973 metais jis su bičiuliu Clive Smith nelabai sėkmingai bandė kalbinti įvairias žūklės įrankių gamybos firmas, prašydamas tapti sponsoriais. Iki tol žūklės sporte tokių sponsorysčių nebuvo, tad tuo metu tai atrodė visiškai nauja koncepcija. Aišku, pavieniai gerai žinomi sportininkai bendradarbiaudavo su viena kita firma, kai kurie gaminiai būdavo pavadinami jų vardu ir pan. Bet apie normalią ilgalaikę finansinę paramą tais laikais minčių niekas neturėjo. Todėl išgirdus minėtų žvejų sportininkų prašymą, dažniausiai jie būdavo išjuokiami.
Ir tik vienas gamintojas, firma „Shakespeare“, pakankamai rimtai išklausė jų pasiūlymą ir parodė susidomėjimą. Įvyko keletas susitikimų, kurių metu gamintojai įžvelgė abipusę tokio bendradarbiavimo naudą ir suprato kad ši partnerystė svarbi ne tik patiems sportininkams, bet ir įmonei norinčiai išpopuliarinti savo vardą.
Galiausiai buvo sutarta ne tik dėl finansinės paramos sportininkams, bet taip pat jiems buvo suteikta galimybė dalyvauti kuriant ir tobulinant naujus produktus, akcentuotus žūklės sportui. Ši idėja tapo labai sėkminga ir firmos sportinės žūklės produktų linijoje atsiradę kotai ir ritės tapo labai populiarūs ir graibstomi iš žūklės parduotuvių lentynų. Ne veltui minėjau, kad kai kurie meškerykočiai buvo tapę tokie populiarūs, kad juos galima laikyti legendiniais.
Tais laikais didžioji dauguma sportinės žūklės varžybų buvo orientuotos į individualius rezultatus. Ir net tose varžybose, kur dalyvaudavo komandos, vis tiek pagrindinis prioritetas buvo skirtas asmeniškai surinktiems didžiausiems svoriams. Kitaip tariant – laimėjusiai komandai skirtas prizas buvo tik kaip nežymus papildas prie individualistams skirtų pagrindinių prizų.
Komandos tuomet būdavo sudaromos iš 4-ių asmenų, todėl minėtiems dviem sportininkams rėmėjai leido susirasti dar du narius, reikalingus pilnos sudėties sukomplektavimui. Jais tapo Max Winters ir Tony Davis.
Toks bendradarbiavimas tarp šių keturių sportininkų ir Shakespeare firmos tęsėsi keletą metų, sportininkai labai sėkmingai dalyvavo varžybose ir rodė gerus rezultatus ir kaip komanda, ir kaip individualistai.
Aišku, be minėtos Shakespeare Superteam komandos varžybose buvo ir daugiau labai stiprių kolektyvų, kaip pvz. Leicester Likely Lads ar Starlets ir t.t. Dėka tokių komandų labai išpopuliarėjo visuomenėje žūklės sportas ir ypač komandinė jo išraiška. Komandas nuspręsta plėsti iki 6-ių narių. Tad atitinkamai ir Shakespeare Superteam komandoje atsirado dar du nauji nariai – Dawe Williams ir Steve Webb.
Su laiku komandinės varžybos taip išpopuliarėjo, kad atsirado įvairios lygos, kaip pvz. vasaros ir žiemos lygos ir t.t. Norint dalyvauti visuose renginiuose, reikėjo ir dar gausesnių komandų, todėl daugumos komandų sudėtis išsiplėtė iki 12-os sportininkų.
Shakespeare kompanija leido savo komandą padidinti netgi iki 14-os sportininkų. Tokiu būdu komanda buvo garantuota kad vienam iš jos narių susirgus, ar praradus formą, ar įvykus kokiam kitam įvykiui – visuomet bus pavaduojantis komandos narys.
Su tokiu požiūriu Shakespeare Superteam komanda tapo kietu riešutėliu priešininkams. Jos sėkmės paslaptis – tai suburti individualiai stiprūs sportininkai, darniai bendradarbiaujantys ir turintys vadovą, sugebantį labai gerai išnaudoti kiekvieno nario stipriausius sugebėjimus. Jeigu kiekvienas komandos narys, kad ir koks stiprus jis bebūtų, veiktų kaip individualistas - komandinei sėkmei tas turbūt nelabai padėtų. Bet kai grupė stiprių individualistų esant reikalui moka susitelkti ir dirbti kaip viena darni komanda – tai jau labai rimta jėga.
Aišku, per tiek metų komandos sudėtyje buvo įvairių pakeitimų. Bet jos branduolys išliko ilgamečiai komandos nariai. Kai žmonės taip glaudžiai bendradarbiauja dešimt ar daugiau metų – tai jau ne tik komanda, tai šeima.
Bet svarbiausia tai, kad Shakespeare Superteam komanda garsi ne tik savo žinomais ir stipriais sportininkais, bet tuo, kad noriai dalinasi informacija. Kaip žinia, dauguma žinomų žvejų sportininkų yra tikri slapukai ir visas savo gudrybes laiko paslaptyje. O kalbant apie komandines paslaptis, strategijas ir taktikas – tai beveik visos komandos šias paslaptis saugo kaip rimčiausią valstybinę paslaptį.
O štai Shakespeare Superteam komanda visus tuos metus labai noriai dalinosi ir tebesidalina informacija, pateikdami ją tiek knygų pavidalu, tiek įvairiais mokomaisiais filmais ir kt.
Jutūbėje galima nesunkiai rasti įvairiausių filmų su šios komandos nariais. O man pavyko įsigyti penkias knygas su Shakespeare Superteam komandos narių patarimais, būtent kurios mane ir įkvėpė perteikti ir pasidalinti šia informacija su kitais kolegomis.
Kalba eina apie šiuos leidinius:
„Legering and feeder fishing“ - knyga apie žūklę dugnine meškere. Parašyta bendradarbiaujant su Shakespeare Superteam komandos nariais Maurice Dutfield ir Stuart Harford.
„Float fishing – stillwaters and canals“ - knyga apie žūklę plūdine meškere su rite stovinčio vandens telkiniuose. Bendradarbiavo komandos nariai – Steve Webb ir Steve Pierpoint.
„Float fishing – rivers“ - knyga apie žūklę plūdine meškere su rite upėse. Bendradarbiavo komandos nariai – Ken Giles ir Dave Harrell.
„Pole fishing“ - knyga apie žūklę sudurtine meškere (štekeriu). Bendradarbiavo komandos nariai – Wayne Swinscoe ir Don Slaymaker.
„Modern matchfishing“ - knyga apie sportinę žūklę, apie Shakespear Superteam komandos naudojamas technikas ir taktikas.
„Match fishing our way“ - knyga apie sportinę žūklę, parašyta komandos įkūrėjų Ken Giles ir Clive Smith.
Įvairių knygų apie mėgėjišką žūklę tikrai yra daug prirašyta. Bet kad savo paslaptimis dalintųsi profesionalūs žvejai sportininkai, o ypač visa jų komanda – tai tikrai labai retas reiškinys.
Džiaugiuosi kad įsigijau visus šiuos leidinius ir nesigailiu dėl kiekvieno tam tikslui išleisto euro (tiksliau – svaro).
Nors knygos išleistos gana senokai, bet jas perskaitęs galiu drąsiai teigti kad informacija dėl to tikrai netapo mažiau įdomi ir aktuali.
Nusprendžiau pasidalinti šia informacija ir perteikti visas šių garbių sportininkų pagrindines mintis atskirais straipsneliais savo tinklaraštyje. Todėl ateityje seks visa serija straipsnių ciklo, kuriuos pavadinau „Žvejok kaip Šekspyras“.
Džiaugiuosi kad įsigijau visus šiuos leidinius ir nesigailiu dėl kiekvieno tam tikslui išleisto euro (tiksliau – svaro).
Nors knygos išleistos gana senokai, bet jas perskaitęs galiu drąsiai teigti kad informacija dėl to tikrai netapo mažiau įdomi ir aktuali.
Nusprendžiau pasidalinti šia informacija ir perteikti visas šių garbių sportininkų pagrindines mintis atskirais straipsneliais savo tinklaraštyje. Todėl ateityje seks visa serija straipsnių ciklo, kuriuos pavadinau „Žvejok kaip Šekspyras“.
Bus daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą